Seimas šią savaitę 95 balsais „už“ ir aštuoniems parlamentarams susilaikius priėmė tokias Švietimo įstatymo pataisas, jos įsigalioja nuo sausio.
Pagal pataisas, įstaigos vadovas galės būti skiriamas be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai, jeigu jo metų veikla kiekvienais metais buvo vertinama labai gerai arba gerai. Toks reguliavimas negalios tik aukštosioms mokykloms.
Dabartinis įstatymo variantas numato, kad pasibaigus valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos vadovo pirmajai penkerių metų kadencijai, jis iš pareigų atleidžiamas, nebent laimi konkursą į šias pareigas.
Pataisas inicijavo grupė „valstiečių“ argumentuodami, kad prieš metus įvedus kadencijas mokyklų vadovams nebėra tinkamų kandidatų užimti šias pareigas.
Šalyje yra per 2 tūkst. įvairių ugdymo įstaigų, iš kurių daugiau nei pusė – bendrojo ugdymo mokyklos. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, rugsėjo pradžioje buvo ieškoma 275 ugdymo įstaigų vadovų.
„Staigus daugelio vadovų keitimas kelia vadybinį ir organizacinį chaosą švietimo įstaigų bendruomenėse. Rasti tinkamus kandidatus į švietimo įstaigų vadovus yra labai sunku, tad didelė dalis švietimo įstaigų paliekama be vadovų, nėra asmens, kuris prisiimtų visą atsakomybę už įstaigos veiklą, tinkamą finansų ir turto valdymą, rengtų strateginius ir metinius veiklos planus“, – sakoma pataisų aiškinamajame rašte.
Anot iniciatorių, laikinai šias pareigas einantis asmuo nėra motyvuotas ir pasirengęs kokybiškai vykdyti visas priskirtas funkcijas, dažniausiai tokiu laikotarpiu sprendžiami tik patys svarbiausi ir skubūs klausimai, o strateginiai ir į įstaigos tobulėjimą orientuoti planai ir veiklos laukia naujo vadovo.
