„Žemės ūkio technika tobulėja taip sparčiai, kad tiek jai pardavinėti, tiek teikti šios technikos aptarnavimo paslaugas gali tik profesionalas, pats nuolat keliantis kvalifikaciją. Jei situacija nesikeis, ne tik darbininkų, bet ir inžinierių netolimoje ateityje darbdaviams teks ieškoti užsienyje“, – prognozuoja vienos iš agroverslo lyderių šalyje komercijos direktorius.
Ketvirtakursis Kasparas Gerdauskas – vienas iš dešimties Aleksandro Stulginskio universitete (ASU) sėkmingai studijuojančių studentų, kuriems agroverslo įmonė „Lytagra“ visiems metams skyrė mėnesines 100–150 Eur dydžio vardines stipendijas. Kasparas – kaunietis, tačiau, kaip pats sako, jo apsisprendimas studijuoti būtent žemės ūkio inžineriją neturėtų stebinti, mat pasirinkusieji šią studijų programą studentai darbdavių yra išgraibstomi jau nuo trečiojo kurso. Vaikinas taip pat žino, kad yra laukiamas darbuotojas stipendiją skyrusioje perspektyvioje įmonėje, užsiimančioje žemės ūkio technikos pardavimais ir turinčioje nuosavą ūkį, kuriame dirba moderni technika.
„Žemės ūkio technika tobulėja taip sparčiai, kad tiek jai pardavinėti, tiek teikti šios technikos aptarnavimo paslaugas gali tik profesionalas, pats nuolat keliantis kvalifikaciją. Jei situacija nesikeis, ne tik darbininkų, bet ir inžinierių netolimoje ateityje darbdaviams teks ieškoti užsienyje“, – prognozuoja vienos iš agroverslo lyderių šalyje komercijos direktorius.
„Miestiečiams metas keisti stereotipinę nuomonę, esą agro sektoriui dar toli iki pažangiausių technologijų. Iš tiesų nė į vieną kitą sritį inovacijos tiek pasaulio mastu, tiek ir Lietuvoje nesiveržia taip sparčiai, kaip į šį sektorių. Tikėtina, „Microsoft“ įkūrėjas Bilas Geitsas ir kiti garsiausi pasaulio milijardieriai neatsitiktinai milžiniškus pinigus investuoja būtent į žemės ūkį – į šios srities mokslo tyrimus, agroverslo kompanijas“, – argumentuoja Kasparas, pastebėdamas, kad modernias technologijas tiek kurti, tiek ir valdyti šiandien gali tik aukštos kvalifikacijos profesionalas. Man visada patiko tikslieji mokslai. O žmogus, įgijęs inžinerinį išsilavinimą ir gebantis komunikuoti užsienio kalbomis, darbo rinkoje visada jausis saugus“, – neabejoja K.Gerdauskas.
AB „Lytagra“ komercijos direktorius Rimas Norvilas teigia negalintis nepritarti jaunojo kolegos žodžiams, kad agroverslas Lietuvoje iš tiesų yra viena stabiliausių ir perspektyviausių veiklos sričių, ir kad be mokslo žinių jame šiandien – nė žingsnio.
Tačiau, pasak pašnekovo, socialiai atsakinga įmonė šiandien įžvelgia didžiulę problemą tame, kad Lietuvos regionų bendrojo lavinimo mokyklų lygis šiuo metu yra kritiškai žemas – tą oficialiai pripažįsta ir pati Švietimo ir mokslo ministerija. Todėl regionų abiturientams, su „neblizgančiais“ fizikos ir matematikos dalykų pažymiais be korepetitorių pagalbos patekti į aukštąją mokyklą ir įgyti inžinerinį išsilavinimą tampa vis sunkiau. „Nors iš tiesų šie vaikai yra netgi labiau motyvuoti mokytis. Tą įrodo ir mūsų stipendiatai. O ir miestiečiams, tokiems kaip Kasparas, agroverslo srityje tikrai yra ką veikti“, – neabejoja R.Norvilas.
Pašnekovas neslepia, kad pastaruoju metu beveik visų agroverslo įmonių vadovų didžiausias „galvos skausmas“ – inžinerijos specialistų paieška – dėl šios priežasties aštuonios iš dešimties vardinių stipendijų ir skirtos inžinerijos studentams.
Jo teigimu, inžinieriai „Lytagroje“ šiuo metu uždirba solidžiai. Ne mažiau svarbu ir tai, kad jauniems žmonėms sudaromos sąlygos kopti karjeros laiptais. „Turime ne vieną pavyzdį, kai karjerą nuo antrojo kurso praktikanto pradėję jaunuoliai, baigę universitetines studijas ASU, įmonėje užima vis atsakingesnes pareigas. Taigi investuodami į jaunų žmonių mokslą turime du tikslus – paskatinti juos mokytis dar geriau ir parodyti, kad Lietuvos darbo rinkai jie labai reikalingi”, – reziumuoja AB „Lytagra“ komercijos direktorius Rimas Norvilas.
