Geriausiu Lituanistikos fakulteto (LF) dėstytoju studentai išrinko Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros prof. dr. Vidą Kavaliauską. 2013 m. profesoriui suteiktas Kirgizijos valstybinio I. Arabajevo universiteto garbės profesoriaus vardas. 2015 m. LEU suteiktas pedagoginis profesoriaus vardas. Tais pačiais metais V. Kavaliauskas apdovanotas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės ir Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto padėkos raštais. Profesorius yra 15 mokslinių ir metodinių knygų autorius arba bendraautoris, paskelbęs daugiau kaip 50 mokslinių ir metodinių straipsnių lietuvių, anglų, vokiečių, rusų, uzbekų, gruzinų, kirgizų, rumunų kalbomis, Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje publikavęs daugiau kaip 250 straipsnių apie pasaulio kalbas.
Prof. dr. V. Kavaliauskas yra baigęs Lazdijų rajono Seirijų vidurinę mokyklą (dabar – Seirijų A. Žmuidzinavičiaus gimnazija). Mokykla garsi tuo, kad daugiau kaip 40 jos auklėtinių yra tapę lituanistais. Ją baigė ir du buvę universiteto dekanai: prof. dr. Juozas Žilionis ir doc. dr. Algimantas Rasimavičius. Profesorius teigia, kad lietuvių kalbos ir literatūros studijas tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete pasirinko sąmoningai ir tikrai nesuklydo. „Studijuodamas universitete sutikau tik puikių ir labai aukštos kvalifikacijos dėstytojų, nuostabių žmonių. Pirmuose kursuose labiau domėjausi literatūra, žavėjausi doc. dr. I. Veisaite, prof. dr. A. Vaitiekūniene, doc. dr. S. Matulaitiene, kurios, skaitydamos nepaprastai įdomias paskaitas, ugdė kritinį mąstymą ir bendrą kultūrinį išprusimą. Ypač sekėsi kalbos dalykai. Gal todėl, kad mokykloje turėjau labai gerą pradinių klasių mokytoją ir puikių lietuvių kalbos mokytojų“, – prisiminimais dalijasi LF dėstytojas.
Pedagogas pabrėžia, kad antro kurso pabaigoje ypač įdomi jam tapo akcentologija, nes mokykloje kažkodėl ji buvo beveik nedėstoma, todėl reikėjo įdėti daugiau pastangų norint perprasti bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo sistemą. O universitete akcentologiją dėstė puikūs dėstytojai. „Taip atsitiko, kad akcentologija mano kursui buvo dėstoma du semestrus. Ją mums dėstė visi trys tuometiniai fakulteto akcentologai: prof. dr. Antanas Pakerys, doc. dr. Kazimieras Kuzavinis, lekt. Vera Mauricaitė. Ypač imponavo profesoriaus A. Pakerio darbo stilius: profesorius visada buvo griežtas, reiklus, mėgo švelniai pajuokauti, viską dėstė stebėtinai aiškiai, konkrečiai, suprantamai, visada buvo geranoriškas studentams. Profesorius visiškai nepasikeitė ir eidamas aukštas dekano ar rektoriaus pareigas“, – pasakoja V. Kavaliauskas ir priduria, kad likimas lėmė, jog profesorius buvo jo diplominio darbo ir vėliau disertacijos vadovas. „Aš jį laikiau, laikau ir visada laikysiu savo didžiuoju mokytoju“, – prisipažįsta pašnekovas.
„Esu ištikimas Lietuvos edukologijos universitetui. Jame dirbu nuo 1991 m. Beje, turėjau ne vieną pasiūlymą pakeisti darbo vietą, bet sąmoningai to atsisakiau“, – teigia profesorius, kurio nuomone, LF yra unikalus daugeliu atžvilgių. V. Kavaliauskas pabrėžia, kad čia sukurta labai draugiška, kultūringa, puiki atmosfera ir studentui, ir dėstytojui. „Didžioji dauguma (o gal ir visi) mano kolegų iš Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros ir iš visų kitų katedrų fakultete jaučiasi puikiai“, – įsitikinęs pedagogas.
Reikia prisipažinti, kad esu vienas iš tų reiklesnių, principingesnių ir griežtesnių dėstytojų, kuriems tenka ir nemaloni misija kartais kelis kartus egzaminuoti nepažangius studentus.
V. Kavaliauskas, paklaustas, kaip jaučiasi tapęs geriausiu LEU LF dėstytoju, ir kodėl, jo nuomone, šį apdovanojimą gavo būtent jis, sakė, kad yra labai pamalonintas ir nustebęs. „Reikia prisipažinti, kad esu vienas iš tų reiklesnių, principingesnių ir griežtesnių dėstytojų, kuriems tenka ir nemaloni misija kartais kelis kartus egzaminuoti nepažangius studentus. Maniau, kad tokie dėstytojai studentams nelabai patinka. Nežinau, kodėl jie mane išrinko geriausiu dėstytoju, reikėtų paklausti studentų. Žinoma, šis pripažinimas labai įpareigoja ir tikrai pasistengsiu nenuvilti studentų“, – teigia V. Kavaliauskas ir prisipažįsta, kad, jei turėtų galimybę atsukti laiką atgal, ir vėl pasirinktų pedagogo kelią, nes mokslinis ir pedagoginis darbas jam labai patinka. Pasak dėstytojo, dar galėtų save įsivaizduoti kaip kultūrologą ar gamtos specialistą. „Kitos profesijos man netiktų. Aš, dirbdamas pedagoginį darbą, visiškai nepavargstu. Man darbas yra kaip savotiškas hobis, kuriam reikalingi aktoriniai sugebėjimai ir nuolatinė improvizacija“, – sako geriausiu LF dėstytoju išrinktas prof. dr. V. Kavaliauskas ir pabrėžia, kad savo darbe netoleruoja melo, apsimetinėjimo ir veidmainystės.
Darbe labiausiai ir džiugina tie studentai, kurie yra aktyvūs, energingi, randantys laiko ir studijuoti, ir gyventi studentišką gyvenimą.
Pedagogas tikina puikiai suprantantis studentus ir tikrai nemanantis, kad dabartiniai studentai labai pasikeitę, nenori mokytis ar yra nemotyvuoti. Jo nuomone, studentai turi ir studijuoti, ir linksmai leisti laisvalaikį, būti aktyvūs studentų organizacijose, išnaudoti įvairias galimybes, nebijoti dalyvauti Erasmus+ ir kitose tarptautinėse programose. „Darbe labiausiai ir džiugina tie studentai, kurie yra aktyvūs, energingi, randantys laiko ir studijuoti, ir gyventi studentišką gyvenimą. Tokie studentai yra įdomesni, neužsidarę tik, sakykime, „kirčiuočių pasaulyje“. Gaila tik tų studentų, kurie neturi motyvacijos mokytis ir įstojo studijuoti lituanistikos per klaidą. Pasitaiko tokių atvejų“, – pasakoja profesorius. V. Kavaliauskas teigia, kad darbas su studentais yra įdomus ir tuo, kad visada tenka bendrauti su jaunais žmonėmis, o tai skatina ir pačiam nepasenti, domėtis viskuo, neatsilikti nuo gyvenimo naujovių. Pasak pedagogo, iš studentų tenka pasisemti ir jaunatviškos išminties, o jų vienos ar kitos reakcijos priverčia pamąstyti, paanalizuoti, ką galbūt darai ne taip, ką būtų galima daryti geriau. „Ačiū jiems už tai – aš priimu ir pamokas, gautas iš jų“, – studentams dėkoja pašnekovas.
Akcentologiją, kalbotyros mokslo įvadą, specialybės kalbą dėstantis V. Kavaliauskas dirbdamas taiko įvairius metodus ir būdus. Ypač dėstytojui patinka taikyti informacinių technologijų teikiamas skirtingas galimybes. „Yra sukurtų įvairių elektroninių kirčiavimo mokymosi priemonių, jas galima naudoti ir auditorinio darbo metu, ir skatinti studentus jomis naudotis namuose. Visada siekiu partnerystės su studentu, stengiuosi ugdyti jo kritinį mąstymą ir kelti mokymosi motyvaciją“, – teigia profesorius, kurio nuomone, jo dėstomos disciplinos yra labai naudingos ir kasdieniame gyvenime, nes kalba, kaip būsimo darbo instrumentas, bus tik gražesnė, aiškesnė, suprantamesnė.
V. Kavaliauskas yra dėkingas Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedrai, sudarančiai galimybes dėstyti kalbotyros įvadą ir akcentologiją kaip intensyvius kursus ir suderinti su darbu Lietuvių kalbos ir kultūros centre Gruzijoje. 2012 m. spalio mėn. Gruzijos technikos universitete atidarytame centre Gruzijos aukštųjų mokyklų studentai gali mokytis lietuvių kalbos nemokamai (centro veiklą Gruzijoje remia Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). Centre organizuojamos parodos, konferencijos, seminarai, susitikimai su garsiais Lietuvos ir Gruzijos kultūros, meno, mokslo ir visuomenės veikėjais, rengiami svarbių Lietuvos istorijos datų minėjimai, organizuojamas kasmetinis „Poezijos pavasario“ renginys, į kurį atvyksta poetų ir politikų iš Lietuvos. „Malonu, kad vis daugiau studentų gruzinų atvyksta į Lietuvos aukštąsias mokyklas studijuoti magistrantūroje. Vienas iš jų – Giorgi Kobachidzė, laimėjęs ŠMM konkursą ir pasirinkęs magistrantūros studijas LEU. Centro studentai kiekvienais metais aktyviai dalyvauja lietuvių kalbos vasaros kursuose, vykstančiuose partneriniuose keturiuose Lietuvos universitetuose (LEU, VU, VDU, KU). Labai džiaugiuosi, kad mano studentai yra susidraugavę su daugeliu LF studentų, jie palaiko ryšius, susirašinėja, bendrauja lietuviškai. Tai puikus draugystės ir bendradarbiavimo pavyzdys, gera lietuvių kalbos praktika“, – pasakoja V. Kavaliauskas ir kviečia LEU bendruomenės narius – dėstytojus ir studentus – rasti progų ir galimybių apsilankyti nuostabioje senosios civilizacijos kalnų šalyje.
