„Keičiantis visuomenei, turime keistis ir mes“ – taip skamba pagrindinis 1998 metais įkurto Malmo universiteto šūkis. Universitetas, kuriame studijuoja 24 tūkst. studentų ir dirba 1,8 tūkst. akademinių darbuotojų, pagrindiniais motyvais keistis įvardija studentų skatinimą tapti pokyčių agentais bei visuomenės transformacijos procesus.
Švedai ugdymo procesą grindžia ne tik kritiniu mąstymu, bet ir kritiniu darymu. Malmo universitetas taiko mokymosi čia ir dabar procesą, kuris apima iššūkiais grįstą mokymą(si), probleminį mokymą(si) bei „gyvas laboratorijas“, kai studentai atlieka tyrimus išorėje ir grįžta į universitetą aptarti gautų rezultatų.
Mokymosi tiksliai laiku pagrindiniu privalumu yra laikoma galimybė studentams dalyvauti autentiškame tyrimo procese. Šios mokymosi priemonės studentams suteikia daugiau galimybių įsitraukti į studijų procesą, skatina kritinį mąstymą, įgalina imtis iniciatyvos studijų rezultatams pasiekti.
„Keičiantis visuomenei, turime keistis ir mes“ – taip skamba pagrindinis 1998 metais įkurto Malmo universiteto šūkis.
Malmo universiteto dėstytojai yra įkvėpti šio studijų proceso. Taip veikdami dėstytojai stiprina ryšį tarp vykdomų mokslinių tyrimų ir mokymo veiklos. Pastebimas teigiamas požiūris ir aukštojo mokslo politikos formuotojų, kurie teigia, kad toks mokymo(si) procesas gali patenkinti platesnius visuomenės poreikius, suteikiant studentams įgūdžių, reikalingų sudėtingiems uždaviniams spręsti.
Universitetai privalo vykdyti bendras veiklas
Europos universitetų asociacija (EUA, angl. European University Association) šį rudenį pakvietė bendrai diskusijai ne tik Europos, bet ir viso pasaulio aukštųjų mokyklų atstovus į pirmąjį Europos mokymo ir mokymosi forumą (angl. 1st EUA Learning and teaching forum), kurio metu buvo dalijamasi ekspertine patirtimi bei aukštojo mokslo atstovų įžvalgomis.
Forumo tikslas – suteikti aukštojo mokslo institucijų atstovams galimybę susipažinti ir aptarti Europos universitetų mokymosi ir mokymo pokyčius. Siekta aptarti mokymo tobulinimo gerąsias patirtis ir apžvelgti institucinių strategijų pažangą nacionaliniu bei Europos politikos mastu.
Forumo pranešėjai pabrėžė mokymo(si) procesų svarbą Europos aukštojo mokslo kontekste ir ragino imtis bendrų veiksmų nagrinėjant šios srities klausimus. Universitetų atstovai pritarė, kad būtina imtis iniciatyvos tobulinti mokymo(si) veiklas, kuri turėtų būti remiama ne tik nacionalinės, bet ir Europos politikos paskatomis.
Forume dalyvavę ekspertai patarė universitetams vykdyti bendras veiklas, dalijantis žinia apie kuriamą aukštą aukštojo mokslo vertę, analizuoti aukštojo mokslo masiškėjimo procesą bei jo pasekmes. Ekspertų nuomone, diegdami inovacijas studijų programose universitetai turi užtikrinti lankstumą. Universitetams taip pat patarta remti pedagoginių gebėjimų ugdymą, mokyti, kaip mokyti mokytis, apdovanoti kokybišką inovatyvų mokymą, mokyti ne turinio, bet ugdyti kritinio mąstymo gebėjimus.
Profesoriai turi mokytis pedagogikos?
ES reglamentuose pabrėžiama, kad universitetai turi siekti tobulumo ugdant XXI a. gebėjimus, kurti inovatyvias, efektyvias ir įtraukias ugdymo sistemas. Aukštojo mokslo ekspertai, atlikę longitudinį tyrimą (numatoma publikuoti 2018 m.), pažymi, kad daugelio valstybių atveju institucinis mokymo veiklos tobulinimas nulemtas nacionalinių reformų (74 proc.) bei vidinių universiteto iniciatyvų (86 proc.).
Profesoriai net nekelia klausimų, kodėl jie turi išmanyti mokslinių tyrimų metodologiją, bet kyla labai daug pasipriešinimo, kai yra kviečiami mokytis pedagogikos
Atlikto tyrimo metu net 47 proc. respondentų kaip vieną didžiausių šios srities tobulinimo trūkumų įvardija finansinių išteklių stygių, 19 proc. teigia, kad universitetuose nepakankamas dėstytojo profesijos pripažinimas karjeros progresui, 5 proc. – kad universitetuose trūksta infrastruktūros, taip pat dėstytojai priešinasi mokymo / mokymosi procesų pokyčiams.
Europos universitetų asociacijos aukštojo mokslo politikos skyriaus direktorius Michaelas Gaebelis teigia, kad universitetai turi imtis iniciatyvos ugdant dėstytoją, kaip tobulinti ugdymo procesą, ir rengiant institucines strategijas, kuriomis būtų siekiama skatinti potencialias diskusijas ateityje.
Švedijos, Vokietijos ir Anglijos jungtinė tyrėjų komanda forume pabrėžė, kad būti moderniu akademiku reiškia ne prieštarauti vykstantiems procesams, bet dalyvauti juose. „Profesoriai net nekelia klausimų, kodėl jie turi išmanyti mokslinių tyrimų metodologiją, bet kyla labai daug pasipriešinimo, kai yra kviečiami mokytis pedagogikos
“.
Daug kalbama apie mokslo ir studijų integraciją, kurią turi išpildyti tas pats žmogus, tačiau universiteto struktūra mokslinius tyrimus ir mokymo procesą skaido į dvi dalis. Mokslininkų teigimu, parama turi būti teikiama ne tik moksliniams tyrimams, bet ir mokymo proceso vystymui / tobulinimui, o aukštųjų mokyklų reitingai turi atspindėti ir mokymo(si) proceso vertę. Juk mokslinių tyrimų procesas nėra rezultatas, kaip ir mokymo procesas taip pat nėra rezultatas. Tik išmanymas šių dviejų procesų gali duoti gerų rezultatų.
Pamirškite įprastines paskaitas
Kalbant apie šiuolaikinės rinkos poreikius, apie „minkštųjų“ gebėjimų svarbą karjerai, tampa akivaizdu, kad visuose švietimo sistemos lygmenyse tokių gebėjimų ugdymui tenka toks pat svarbus vaidmuo kaip profesinių gebėjimų ugdymas. O geru santykiu ir empatija paremtas mokymas – svarbus siekiant abiejų tikslų.
„Šiuolaikinio dėstytojo santykis su studentais turi būti paremtas profesionaliomis įžvalgomis, pasitikėjimu, gebėjimu motyvuoti jaunąją kartą, skatinti kurti nebijant nesėkmių“, – teigia Asta Daunorienė, Kauno technologijos universiteto (KTU) dėstytojų akademinių kompetencijų centro „EDU_Lab“ vadovė.
Informacijos ir technologijų perpildytoje aplinkoje, kurioje gyvename, dėstytojo vaidmuo peržengia informacijos „transliuotojo“ ribas. Pasak A. Daunorienės, šiandien stovėdami ant to paties laiptelio ir žvelgdami į tą pačią pusę mokymo(si) procese dalyvauja kartu ir studentai, ir dėstytojai. Ir dažnai abi pusės turi daug galimybių mokytis vieni iš kitų. Gali atsitikti ir taip, kad studentai turi daugiau žinių nei dėstytojai. Šioje vietoje dėstytojui tenka kitoks vaidmuo nei įprasta. Vaidmuo – suprasti savo studentą, gebėti įsijausti į jų padėtį tampant asmeninu „koučeriu“, kuris išryškina kiekvieno studento vertę.
„Reikia pripažinti, kad toks mokymo ir mokymosi proceso posūkis verčia ir pačius dėstytojus išeiti iš komforto zonos, modeliuojant naujus scenarijus, ieškant geriausių pavyzdžių, kuriuos galima adaptuoti ir pritaikyti savo paskaitose“, – teigia A.Daunorienė.
Šiuolaikinės didaktikos metodų mokymai, į kuriuos „EDU_Lab“, veikiantis daugiau nei trejus metus, pakvietė didžiąją dalį KTU dėstytojų bendruomenės, ypač svarbūs planuojant studijų pertvarką. KTU pereinant prie intensyvesnio „3 + 2“ studijų modelio (3 metai bakalauro, 2 – magistro studijoms), dėstytojų prdagoginių kompetencijų ugdymas tampa svarbia strategine pokyčių dalimi.
Probleminis mokymas, dizainu grindžiamas mąstymas, atvejo analizė,praktinės užduotys, testai virtualioje aplinkoje – nuo kompleksinių metodikų iki kasdienes paskaitas paįvairinančių užduočių – šiuolaikinio dėstytojo žinių ir įgūdžių „portfelyje“ telpa daug kas.
„Nors studijų procese dėstytojas lieka centrine figūra, vietoj unifikuoto mokymo visiems, šiandien dėstytojas turi projektuoti tokias mokymo ir mokymosi veiklas, kurios motyvuotų kiekvieną studentą“, – pasakoja A.Daunorienė.
Svarbu judėti pirmyn ir mėginti kažką naujo
Nyderlandų atstovai, kurie daugiau nei dešimtmetį formalizavo dėstytojų kompetencijų įvertinimo procesą, Forume pabrėžė ir universitetų indėlio į šį procesą svarbą. Strateginis mokymo(si) proceso vertinimas prisideda prie institucinės kompetencijos ir universiteto prestižo. Daugelis universitetų vysto dėstytojų pripažinimo sistemas, kur dėstytojai vertinami ir apdovanojami už dėstymo meistriškumą.
„Padėkite bendruomenei dalytis patirtimi“, – skatina Švedijos ekspertai. „Skatinkite inovatyvius švietimo projektus, juos finansuokite ir leiskite bandyti darant klaidas. Svarbu judėti pirmyn ir mėginti kažką naujo, o ne stovėti vietoje“.
Daugelis universitetų vysto dėstytojų pripažinimo sistemas, kur dėstytojai vertinami ir apdovanojami už dėstymo meistriškumą.
Nuolatinis mokymo(si) proceso tobulinimas reikalauja ne tik atspindėti esamų mokymo metodų poveikį studijų rezultatams, bet ir studentų įtraukimą į mokymo(si) procesą mąstant, kaip dėstytojai ir studentai gali bendradarbiauti šiuo klausimu, ir apie tai, kiek jų bendradarbiavimas yra institucionalizuotas. Tokia partnerystė skatina institucinius pokyčius tik tuo atveju, jei visi partneriai supranta savo vaidmenis, atsakomybę ir jaučia nuolatinę tobulėjimo vertę.
Airijos aukštojo mokslo institucijos pripažindamos, kad socialiniai įgūdžiai tampa vis svarbesni nei techniniai, siekia, kad institucijos bendradarbiautų tarpusavyje. Toks pavyzdys skatina visų pusių laimėjimą ieškant atsakymų į klausimus: kokia yra pagrindinė mūsų misija? kam mes teikiame paslaugas? ar tą darome gerai? ar mes atliepsime ateities rinkos poreikius?
Aukštasis mokslas – tai ateities architektūra, kurią lydi pagrindinis klausimas: kaip mes pasiruošę paruošti studentus ateities iššūkiams?
