„Deja, vis dar turime konstatuoti, kad tos pačios studijų krypties lygis universitetuose ar kolegijose nemažai skiriasi, todėl būtų svarbus ir toks reitingas, kuris leistų palyginti ne tik aukštąsias mokyklas tarpusavyje, bet ir konkrečios specialybės ar profesinės srities aspektu“, – antradienį konferencijoje apie reitingų įtaką aukštojo mokslo kokybei sakė ministras.
„Po 2009 metų stojimo buvo surengta pirmakursių apklausa ir ji atskleidė, kad daugelis pirmakursių pasigedo specifinės informacijos apie aukštųjų mokyklų ir studijų programų pranašumus. Iš aukštųjų mokyklų reitingų, žinoma, negalima tikėtis, kad jis atskleis visą objektyvi situaciją ir pateiks visą informaciją, tačiau labai svarbu, kad abiturientai patys galėtų susirasti informacijos, kaip vertinamos juos dominančios studijų programos“, – kalbėjo G.Steponavičius.
Švietimo ir mokslo ministerijos vadovas taip pat sakė, jog būtų vertingas reitingas, kuris palygintų, kokiais kaštais ir kokios kokybės diplomą galima įgyti Lietuvos aukštosiose mokyklose ir dažniausiai abiturientų pasirenkamuose užsienio universitetuose.
„Ne mažiau būtų svarbus ir toks palyginimas, kuris padėtų suvokti, už kokius kaštus kokios kokybės diplomą ir kokiomis studijų sąlygomis galima įgyti Lietuvoje bei tose užsienio šalyse, į kurias žvalgosi mūsų studentai“, – sakė ministras.
Vilniuje antradienį aukštųjų mokyklų ir kolegijų reitingą kasmet skelbiantis savaitraštis „Veidas“ surengė konferenciją „Lietuvos universitetų ir kolegijų reitingavimo įtaka Lietuvos aukštojo mokslo kokybei“.
Jau 14 metų „Veido“ skelbiamuose reitinguose tarp valstybinių aukštųjų mokyklų iki šiol pirmosios pozicijos niekam užleidęs nebuvo Vilniaus universitetas.
