Seimo nariai siūlo nustatyti, kad kolegijos direktoriumi gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis pedagoginės ir vadybinės patirties. Šiuo metu kolegijų direktoriams keliami tokie patys kvalifikaciniai reikalavimai kaip universitetų rektoriams.
Pagal projektą, rektoriumi ar direktoriumi dabar gali būti nepriekaištingos reputacijos pedagoginės ir vadybinės patirties turintis asmuo, kuris turi mokslo arba meno daktaro laipsnį arba yra pripažintas menininkas.
Nebereikalauti iš kolegijų direktorių mokslinio laipsnio siūlo Švietimo ir mokslo komiteto nariai „valstietė“ Aušra Papirtienė, konservatorius Mantas Adomėnas, Seimo narių Mišrios grupės atstovas Gintaras Steponavičiu bei Kultūros komiteto narys liberalas Arūnas Gelūnas.
Iniciatoriai pažymi, kad kolegijos ir universitetai turi skirtingas misijas – universitete atliekami tarptautinio lygio moksliniai tyrimai ar plėtojamas profesionalusis menas, daugiau kaip pusė universiteto dėstytojų turi būti mokslininkai ar pripažinti menininkai, meno daktarai, tuo metu koleginės studijos grindžiamos profesionalia praktika ir taikomaisiais tyrimais.
„Kolegijoms keliami tikslai yra susiję su darniu regiono vystymu, o daugiau kaip pusė kolegijos dėstytojų turi turėti ne mažesnę kaip trejų metų praktinio darbo patirtį, susijusią su dėstomu dalyku. Dėl skirtingų veiklos misijų, mūsų vertinimu, gali skirtis ir aukštųjų mokyklų vadovams keliami reikalavimai. Taigi šio įstatymo projekto tikslas – leisti kolegijoms pritraukti vadybinės patirties turinčius profesionalus“, – rašoma pataisos aiškinamajame rašte.
