M. Gudauskas nepamiršta ir savo bendramokslių – jiems suorganizavo Jurgio Didžiulio koncertą. Jo teigimu, rūpintis kitais yra kiekvieno žmogaus pareiga.
– Savanoriauji rajono ligoninėje. Kas tave paskatino tai daryti?
– Mane ir brolius tėvai nuo vaikystės skatino padėti draugams, artimiesiems, silpnesniems. Ši savybė ir paskatino savanoriauti. Man svarbu, kad žmonės, kuriems galiu padėti, kuriems reikia pagalbos, būtų pastebėti ir suprasti. Savanoriaudamas Šilalės rajono ligoninėje slaugos skyriuje padedu ligoniams padaryti tai, ko jie savo jėgomis padaryti negali, bendrauju su jais. Kiekvieną kartą išėjęs iš ligoninės ir eidamas namo suprantu, kad tos kelios su ligoniais praleistos valandos naudingos ne tik jiems, bet ir man.
– Kuo svajoji būti ateityje ir kaip tavo veikla padeda įgyvendinti šią svajonę?
Man svarbu, kad žmonės, kuriems galiu padėti, kuriems reikia pagalbos, būtų pastebėti ir suprasti.
– Svajoju būti gydytoju. Savanoriaudamas matau ligoninėje „verdantį“ gyvenimą. Iš arčiau išvystu, ką veikia gydytojai, slaugytojos, su kokiomis problemomis susiduria. Būdamas ligoninėje ir darydamas tai, ką tikriausiai darysiu ir ateityje, išbandau save – ar tai mano sritis, ar eisiu į darbą su malonumu, ar esu laimingas padėdamas kitiems.
Be to, esu Jaunimo Europos komandos narys. Šios komandos veikla ugdo organizuotumą, darbą komandoje, komunikabilumą – savybes, be kurių darbas sklandžiai nevyktų. Beje, būnant joje pavyko savo gimnazijoje suorganizuoti Jurgio Didžiulio koncertą.
– Įvykdei bėgimą aplink Šilalės rajoną. Kaip tau tai pavyko?
– Visos geriausios idėjos gimsta bėgant. Ši idėja taip pat netikėtai kilo treniruočių metu, bėgant įprasta miško trasa kartu su geru draugu. Idėją jam atskleidžiau tik po kelių dienų. Bėgikai yra savotiški pamišėliai ir noriai leidžiasi į sunkumus, tad jis mano mintį įvertino teigiamai ir sutiko prisijungti. Dvi vasaras iš eilės nepavyko įgyvendinti svajonės, bet trečią vasarą nusprendžiau: dabar arba niekada.
Mūsų treneriui taip pat ši idėja labai patiko. Liko tik pasiruošti ir įgyvendinti. Suplanuotą 150 km maršrutą aplink Šilalės rajoną reikėjo įveikti per penkias dienas. Išbėgome rugpjūčio 8 d. Tai buvo karščiausios vasaros dienos, bet didelė svajonė, pasiryžimas ir noras nugalėjo išvargusias kojas ir mintis, dažnai patardavusias sustoti.
Apskritai bėgdamas jaučiuosi gerai. Šiuo metu esu suinteresuotas kitų žmonių aktyvia veikla, skatinu juos sportuoti, dalinuosi patirtimi, kartu su treneriu organizuoju atviras treniruotes miesto bendruomenei.
– Esi laimėjęs 3 vietą Jaunųjų gamtos tyrėjų konkurse. Ką tyrei, su kokiais iššūkiais susidūrei?
– Būdamas dvylikos metų kartu su vyresniuoju broliu pristačiau dvejų metų trukmės mokslinį darbą. Tyrėme deguonies koncentraciją Lokystos upėje. Atlikdami tyrimus net nesvajojome, kad galime būti taip įvertinti: tiesiog darėme tai, kas mums patinka. Ne tik atlikome bandymus, bet ir rezultatus pristatėme renginio metu. Būnant dvylikos metų atsistoti ir kalbėti prieš auditoriją bei atsakyti į nesišypsančios komisijos klausimus buvo tikrai sudėtinga. Reikėjo daug perskaityti, kad būtume užtikrinti savo nuomone ir gebėtume ją pagrįsti.
