Į priekį stumiasi VGTU ir MRU reorganizacija

Jungimo iniciatyvos nepalaikė „valstietis“ Stasys Tumėnas, Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai Irina Rozova, Česlavas Olševskis, Michalas Mackevičius, Zbignevas Jedinskis ir liberalas Jonas Liesys.

Prieš balsavęs parlamentaras J.Narkevičius Seimo posėdžio metu kalbėjo, kad MRU ir VGTU bendruomenės nepritaria reorganizacijai.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Jaroslavas Narkevičius

„Šiandien, nepaisant to, kad buvo žadėta ir kalbėta, kad viskas yra aptarta ir lėšos numatytos, ir junginys vyks labai darniai, yra atvirkščiai, – kalbėjo Seimo narys. – Mes turėtumėm atidžiau pažvelgti į tokį sudėtingą procesą kaip aukštųjų mokyklų jungimas“

J.Narkevičius siūlė palaukti, kol bus suformuota nauja Švietimo ir mokslo ministerijos komanda, dar kartą peržiūrėti jungimosi dokumentus.

„Ir įsitikinti, ar nebus padarytos klaidos tos pačios, kurios yra daromos būtent jungimosi edukologinio, Vytauto Didžiojo, Stulginkskio ir kitų universitetų“, – pridūrė politikas.

Nutarimu universitetams siūloma iki vasario 15-osios Vyriausybei pateikti reorganizacijos sąlygas ir planą bei VGTU statuto projektus.

Planuojama, kad prie VGTU prijungus MRU, sostinėje veiks „technologinis universitetas su stipriu socialinių mokslų branduoliu“, didelį dėmesį skiriantis tarpkryptiškumui ir tarpdiscipliniškumui.

Mažės studijų programų

Po reorganizacijos universitetuose besidubliuojančių komunikacijos, ekonomikos, finansų, informatikos, vadybos bei verslo studijų programų turėtų sumažėti nuo 54 iki 35. Iki 2020-ųjų nuo 88 iki 80 ketinama apkarpyti studijų programų skaičių technologijos ir fizinių mokslų srityse.

Taip pat – 20 proc. turėtų susitraukti administraciniai kaštai.

„Atsisakius vykdyti studijas kai kuriose kryptyse ir sujungus besidubliuojančias studijų programas, jų sumažės nuo 209 dabar esančių iki 167 – tai yra 20 proc.“, – rašoma 2018–2021 metų aukštųjų mokyklų pertvarkos projekto santraukoje.

Daugiau apie universitetų pertvarką – čia.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./ MRU

Nei MRU, nei VGTU valdymo organai reorganizacijai neprieštarauja.

Lapkričio 14-ąją vykusio Seimo Švietimo ir mokslo komiteto metu VGTU rektorius A.Daniūnas pažymėjo, kad tokiu pačiu keliu kaip VGTU ir MRU eina Talino technikos universitetas.

Bus „sulieti“ fakultetai

Jo teigimu, įgyvendinant reorganizaciją nebus sunku sutelkti minėtų aukštųjų mokyklų akademinį potencialą.

„Nemažai mūsų universitetų dėstytojų vienas pas kitą dirba socialinių mokslų [srityse]. Ta prasme, šita vieta pakankamai lengvai išsprendžiama, – kalbėjo rektorius. – Lietuvoj tų sričių mokslininkų nėra labai daug, tai sukoncentravus į vieną vietą, tikrai būtų mokslui didžiulė paspirtis.“

Anot A.Danūno, MRU prijungiant prie VGTU bus didinamas valdymo efektyvumas, optimizuojama struktūra.

„Be to, jei turim stipresnį mokslo potencialą, turėsim didesnį poveikį regionui“, – sakė jis ir pridūrė, kad turi omeny ne tik Lietuvą, o visą Europą.

VGTU nuotr./VGTU Saulėtekio rūmai

„Mūsų idėja [...] jungimosi metu nekurti kažkokių specializuotų vienetų kaip akademijos [...]. Mes manom, kad tie fakultetai, kurie yra giminingi, turi būti sulieti, tai yra, iš 5–6 fakultetų likti 2. O tie unikalūs abiejuose universitetuose, jie turėtų išlikti“, – dėstė rektorius.

Reorganizacija atsieis apie 36 mln. eurų

Skirtingi universiteto padaliniai, pavyzdžiui, institutai, A.Daniūno tikinimu, skirsis tik pavadinimais.

„Iš tikrųjų jie visi dirbs fakultetų teisėmis“, – aiškino VGTU vadovas.

MRU rektorius Algirdas Monkevičius teigė, kad svarbiausia įgyvendinant pertvarką bus akademinės bendruomenės nuteikimas.

„Tai (reorganizaciją – 15min) visgi turi daryt bendruomenės, mokslininkai. Kaip juos sinergizuoti, nuteikti, kad jie patikėtų, užsidegtų, norėtų tą daryti, čia yra esminis reformos tikslas. Turi žmonės tą supratę daryti“, – sakė jis.

Anot A.Monkevičiaus, preliminariais skaičiavimais, reorganizacija kainuos apie 36 mln. eurų.

Vyriausybė praėjusių metų lapkritį patvirtino visų Lietuvos universitetų tinklo pertvarkos planą. Pagal jį, šalyje iš keturiolikos universitetų liks devyni.

Universitetų tinklo pertvarkai planuojama skirti 123 mln. eurų, iš kurių 106 mln. eurų – Europos Sąjungos investicijos.

Seimas jau yra prijungęs Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetus prie Vytauto Didžiojo universiteto, vyks Šiaulių universiteto jungimas prie Vilniaus universiteto, planuojama Seimui iš naujo teikti dokumentus dėl Lietuvos sporto universiteto (LSU) prijungimo prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto. Tiesa, LSU siekia išlikti autonomišku.