Portalui LRT.lt R. Žalnieriaus pasiteiravus, kurią istoriją – Lietuvos ar Latvijos – vaikai mėgsta mokytis labiau, mokytojas sako: „Pagrindinis dalykas yra egzaminai – mokiniai laiko Latvijos istorijos egzaminą. Lietuvos istorijos pamokų skaičius yra mažesnis nei Latvijos.“
Pagrindinis dalykas yra egzaminai – mokiniai laiko Latvijos istorijos egzaminą. Lietuvos istorijos pamokų skaičius yra mažesnis nei Latvijos.
Direktorė B. A. Treija tikina, kad mokiniai bei mokytojai neatitrūksta nuo Lietuvos – dažnai atvyksta į Panevėžį, Šiaulius ar Biržus. „Rusų tautybės žmonės ne visi moka valstybinę kalbą, bet visi lietuviai moka latvių kalbą. Mums nėra jokių sunkumų, suprantame ir žinome, kas vyksta Latvijoje ir Lietuvoje. Žinome, kaip draugauja Latvija su Lietuva. Neseniai buvo atvykusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri Jūrmaloje susitiko su naujuoju Latvijos vadovu Raimondu Vėjuoniu. Mes viską matome ir žinome – juk visai šalia gyvename“, – LRT.lt sako direktorė.
Atviliojo geresnė ekonominė padėtis
Kaip teigia LRT RADIJO bendradarbis Latvijoje Arūnas Vaikutis, lietuviai Latvijoje gyvena nuo seno – kaip istoriškai susiformavusi tautinė mažuma. Šių metų pradžioje šalyje gyveno 27 423 lietuviai.
„Didesnės mūsų tautiečių kolonijos Latvijoje pradėjo burtis po 1863-ųjų, kai buvo panaikinta baudžiava, ir žmonės galėjo laisviau keliauti. XX a. pradžioje Latvijoje gyveno apie 100 tūkst. lietuvių, vien Rygoje – daugiau kaip 30 tūkst.“ – skaičiuoja A. Vaikutis.
Daugiausiai lietuvių esą buvo įsikūrę kaimuose. Tarpukariu nemažai jų į Latviją atviliojo geresnė ekonominė padėtis nei Lietuvoje. „Veikė kultūros draugijos, saviveiklos kolektyvai, buvo leidžiamos lietuviškos knygos“, – pasakoja A. Vaikutis.
Rygos lietuvių mokykla šiuo metu yra viena geriausių tautinių mokyklų šalyje.
1991-aisiais oficialiai pradėjo veikti Rygos lietuvių mokykla, iki šiol vadovaujama garsios lietuvių kilmės pedagogės B. A. Treijos. „Prie lietuvių mokyklos įkūrimo daug prisidėjo ir dvi Rygos lietuvės – Birutė Flandėrė ir Regina Beliavska. Prasidėjus Atgimimui, jos ragino vietos lietuvius leisti savo vaikus į sekmadieninę mokyklėlę. Joms padėjo dar viena entuziastė – iš Kauno į Rygą atvažiuojanti mokytoja Marija Kvasčiauskienė“, – teigia A. Vaikutis.
Entuziastėms tuomet pavyko suburti apie 70 vaikų. Vėliau dalis jų tapo pradėjusios veikti Rygos lietuvių mokyklos pirmaisiais mokiniais.
Rygos lietuvių mokykla šiuo metu yra viena geriausių tautinių mokyklų šalyje.
