Streikuoja profsąjungos, kurios 2017-aisiais su Vyriausybe pasirašė švietimo šakos kolektyvinę sutartį – Švietimo ir mokslo profsąjunga, Aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas. „Sandraugos“ profsąjunga reiškia palaikymą.
Streikuoti – pareiga
Vilniuje, Švietimo ir mokslo profsąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkės Rūtos Osipavičiūtės teigimu, į protestą sukilo 25 švietimo įstaigos.
„Darželiai, progimnazijos, gimnazijos ir pagrindinės mokyklos. Mokytojų skaičiaus tikrai mes negalime įvardyti, todėl kad streiko pradžioje visada yra tikslinamas skaičius. Po streiko ateis statistika, tada galėsime tikslų skaičių įvardyti“, – 15min komentavo ji.
Vilniaus Pilaitės gimnazijoje, į kurią iš pat ryto sugužėjo būrys žurnalistų, R.Osipavičiūtės, teigimu, protestuoja 30 pedagogų, turinčių darbo santykius. 3 mokytojai, anot jos, nutarė nestreikuoti.
Matematiką mokanti R.Osipavičiūtė teigė įsitraukusi į protesto akciją, nes jaučia pilietinę pareigą.
„Aš manau, kad vykdyti priimtus pažadus arba įsipareigojimus Vyriausybė privalo. Negali liepos mėnesį sakyti viena žodį, o atėjus rugsėjui keisti savo požiūrį. Mes laukiame, kad pasirašytų suderėtą papildymą kolektyvinei šakinei sutarčiai ir toliau spręsime, ar toliau tęsti protesto akcijas, ar ne“, – dėstė ji.
-
Švietimo ministras papuolė į klausimų jūrą: studentui siūlė susikeisti vietomis ir atsakė, ar svarsto pasitraukti
-
Protestuodami prieš valdžios neveiksnumą, dėstytojai ėmėsi šaržo – išrado Popierinį Ministrą
-
Prie švietimo bendruomenės streiko jungsis ir studentai: kelia savo reikalavimus
-
Išdalijo diplomų už „ačių“: jei lėšų dėstytojų algoms neatsiras, VU žada nebedirbti
-
Vyriausybės atsakas į VU planus nebedirbti: „Puiku, studentai bus laimingi“
Praėjusiais metais panašiu metu streikavo kita – Andriaus Navicko vadovaujama – Švietimo darbuotojų profsąjunga. Kodėl mokytojams ir valdžiai vis nepavyksta susitarti?
„Išrinkta nauja valdžia visą laiką žada, visą laiką maitina mus pažadais. Švietimas yra prioritetinė sritis – taip teigia kiekvienos naujos atėjusios valdžios programa“, – nurodė R.Osipavičiūtė.
Tikisi palankių valdžios sprendimų
Trečiadienio duomenimis, šįryt, anot Švietimo ir mokslo profsąjungos pirmininko Egidijaus Milešino, streikuoja beveik 400 įstaigų.
„Vakar žiūrėjau mūsų surinktą informaciją – apie 8–9 val. vakaro – buvo 397 įstaigos, beveik 6 tūkst. darbuotojų“, – nurodė jis.
E.Milešino įsitikinimu, streikas – kraštutinė priemonė, bet šįkart esą be jo nepavyko išsiversti: „Aš visada sakiau, kad streikas – kraštutinė priemonė ir jo išvis nereikia. Bet tikiuosi, kad pamatys valdžia, kad mes tikrai labai rimtai nusiteikę ir nenusileisim, ir jie priims kažkokius sprendimus.“
Ketvirtadienį, anot jo, turėtų vykti susitikimas su taikinimo komisija – Socialinės apsaugos ir darbo, Finansų, Švietimo ministerijų atstovais ir streikuojančių profsąjungų nariais.
„Praėjusią savaitę vyko pagal kodeksą priklausantis derybinis posėdis, ten nieko nepasisekė [susiderėti]. Mes pareikalavom, kad pagal kodeksą būtų sušaukta taikinimo komisija ir šiandien paskutinė diena pagal terminą, kada ji turi būti sušaukta“, – teigė E.Milešinas.
Jis reiškė viltį, kad Vyriausybės atstovai „ateis ir pasakys – tenkinam jūsų visus reikalavimus“.
Mums svarbiausia ne pinigai. Mums svarbiausia – susitarimo laikymasis.
„Mums svarbiausia ne pinigai. Mums svarbiausia – susitarimo laikymasis. Jeigu laikytųsi susitarimo, tikrai jokių streikų nebūtų. Patys prie to ir priveda“, – patikino profsąjungos lyderis.
Nesijaučia girdimi
Trečiadienį Vilniuje protesto akciją „Diplomas už Ačių“ rengė Vilniaus universitetas (VU). Po jos VU rektorius Artūras Žukauskas susitiko su Vyriausybės atstovais ir patikino – valdžia dėstytojų reikalavimus girdi.
O ar girdi mokytojus?
„Kol kas nejaučiame, kad girdi. Šnekos aplink visur yra, kad rasim, rasim, rasim. Bet kažko konkretaus mes nematom dar“, – teigė E.Milešinas.
Jeigu ir po įspėjamojo streiko Vyriausybė netenkins pedagogų reikalavimų, bus parengtas nesutarimų protokolas ir mokytojai išeis „į tikrąjį streiką“, teigė Švietimo ir mokslo profsąjungos vedlys.
Aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Asta Lapinskienė išvardijo 12 aukštųjų mokyklų, kuriose streiko metu nedirbo ir dėstytojai, ir neakademinis personalas.
Tai – Kauno technologijos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas ir Žemės ūkio akademija, Lietuvos sporto universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kauno kolegija, Kauno technikos kolegija.
Taip pat – Panevėžio, Utenos, Alytaus kolegijos, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija, Šiaulių ir Klaipėdos universitetai.
„100 procentų aišku visi nestreikuoja, bet daugumoje institucijų vyksta viešos paskaitos, kur sudaryta galimybė susirinkti į dideles auditorijas – kiek telpa, tiek ateina, ir dėstytojai, ir studentai. Studentai palaiko mus“, – pasakojo A.Lapinskienė.
Studentai palaiko mus.
„Bus kaip bus“
Toliau, anot jos, vyks svarstymas ginčų komisijoje: „Jeigu pasiūlys konkrečius dalykus, streikas bus nutrauktas. Jeigu nieko nepasiūlys, streikuosim.“
Profsąjunga „Sandrauga“, anot jos pirmininko Kęstučio Juknio, protestą palaiko, tačiau įspėjamajame streike nedalyvauja.
„Pagal mūsų apklausą, nė viena mokykla nestreikuoja, nepalaiko reikalavimų, nes mato, kad jie turi būti aptarti visų švietimo profsąjungų“, – 15min nurodė jis.
Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, vertindamas pastarosiomis dienomis skirtingų visuomenės grupių rengiamus protestus, teigė, kad jie – kaip įspėjimas, o valdžia į jį esą reaguoja ramiai.
„Sveikinu visas visuomenės grupes, kurios teisėtais būdais reiškia savo interesą, kelia klausimus dėl jų situacijos gerėjimo. Labai ramiai reaguojame. Bus biudžetas priiminėjamas – tikriausiai turi būti priimtas gruodžio 17 dieną. Jeigu po biudžeto priėmimo vienos ar kitos visuomenės grupės manys, kad reikia protestuoti, tai bus kaip bus“, – Seime žurnalistams komentavo jis.
Streikuojantys gyventojai, politiko teigimu, savo veiksmais primena Seimui ir Vyriausybei duotus pažadus: „Tai labai gerai, mes stengsimės, kad visi tie pažadai būtų įvykdyti.“
Stengsimės, kad visi tie pažadai būtų įvykdyti.
Streikuojančiose ugdymo įstaigose ketvirtadienio rytą apsilankęs švietimo ministras Algirdas Monkevičius nurodė streiką vertinantis kaip kontrolę.
Vertina kaip kontrolę
„Aš tą vertinu kaip kontrolę, kaip mes artėjame prie susitarimo, kurio projektą mes parengėme vasarą, po to, kai Vyriausybė patvirtino viešojo sektoriaus darbuotojų tvaraus darbo užmokesčio strategiją“, – žurnalistams Karaliaus Mindaugo mokykloje sostinėje sakė ministras. Jo žodžius cituoja BNS.
Mokykloje A.Monkevičius susitiko su pora dešimčių streikuojančių pedagogų. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar, ministras pažadėjo, kad darys viską, jog jų reikalavimai būtų išpildyti: „Ne nuo manęs vieno priklauso. Aš darau viską ir tikiuosi, kad man pavyks. Jeigu būčiau visagalis ir galėčiau vienas tai padaryti, man to žodžio nereikėtų, pasakyčiau taip ir viskas.“
Šįmet švietimo profsąjungos su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sutarė atnaujinti švietimo šakos kolektyvinę sutartį, suderėjo dėl kai kurių konkrečių dydžių. Tačiau švietimo ministras sutarties nepasirašė, rengiant kitų metų biudžeto projektą į jos turinį atsižvelgta tik iš dalies.
Pedagogai ir dėstytojai reikalauja pasirašyti minėtą sutarties projektą ir taip įteisinti susitarimą. Jie taip pat prašo, kad nuo kitų metų rugsėjo jų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai augtų 10 proc., taip pat išnyktų darbo užmokesčio atotrūkis tarp bendrojo ugdymo ir ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo pedagogų, švietimo pagalbos specialistų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didėtų 15–25 proc. ir kita.
Dėstytojams, tyrėjams ir neakademiniam personalui aktualu, kad nuo 2020-ųjų jų darbo užmokestis kasmet augtų ne mažiau kaip 10 proc., o 2025-aisiais vidutiniškai pasiektų 150 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Žada, kad biudžeto projektas keisis
Streikuojančiųjų reikalavimų vertė – 117,6 mln. eurų, nors Vyriausybė kitų metų biudžeto projekte numatė skirti tik 55,5 mln. eurų.
Po pirmojo svarstymo Seime šiuo metu biudžeto projektą koreguoja Vyriausybė. Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis tikino, kad į Seimą projektas grįš kitoks, nei buvo pateiktas, o į švietimo bendruomenės lūkesčius bus atsižvelgta.
Vicekancleris žadėjo, kad didesnius skaičius biudžeto projekte išvys ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogai: „Jeigu papildomos lėšos bus surastos, gali augti ir iki 35 proc.“
Didesnio lėšų krepšelio gali tikėtis iš švietimo pagalbos specialistai. Kokio – D.Matulionis teigė negalįs paminėti.
„Mokytojų algų klausimas irgi bus sprendžiamas. Vėlgi negaliu konkretaus skaičiaus šiandien minėti“, – teigė jis, tačiau dėstytojų šiame kontekste nepaminėjo, tik pristatė šiandieninę jų padėtį.
Skelbti streiką svarsto dar viena – Andriaus Navicko vadovaujama – Švietimo darbuotojų profsąjunga. Jos reikalavimai Vyriausybei kiek kitokie. Profsąjungos sprendimas dėl streiko paaiškės ketvirtadienį mokytojų suvažiavimo Vilniuje metu.
