Rekomenduojamos 7-8 savaičių vasaros atostogos
Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Bendrojo ugdymo departamento direktorė Žydronė Žukauskaitė-Kasparienė teigia, kad koreguoti mokslo metų trukmę siūloma įvertinus kitų šalių patirtį, mokinių pasiekimų ir mokymosi trukmės santykį. Juos ilginti rekomenduoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Daugumos Europos šalių bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai mokosi 37–40 savaičių per metus, o Lietuvoje – 34 savaites.
„Tarptautiniai tyrimai rodo prastėjančius Lietuvos mokinių pasiekimus. Daugėja mokinių, nepasiekiančių patenkinamo lygmens. Švietimo ekspertai pastebi, kad mokymosi laikas ir mokytojo darbo efektyvumas yra vieni iš svarbiausių veiksnių, lemiančių mokymosi rezultatus. Pavyzdžiui, ES šalyse vaikų atostogų intervalas 7-8 savaitės, taip rekomenduoja edukologai“, – argumentus dėsto Ž.Žukauskaitė-Kasparienė.
Daugumos Europos šalių bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai mokosi 37–40 savaičių per metus, o Lietuvoje – 34 savaites.
Pailginus mokslo metus, ugdymo programų apimtis nesikeistų, tiesiog jos būtų įgyvendinamos per ilgesnį laiką. Dėl to tolygiau pasiskirstys mokymosi krūvis, mokytojai turės daugiau laiko išdėstyti programą, o mokiniai gaus mažiau namų darbų, patirs mažiau streso.
„Pridėjus papildomų mokslo dienų mokiniai būtų ilgiau ugdomi. Ypač tai svarbu vaikams, kurių pasiekimai žemi ir reikia individualios mokymo pagalbos, taip pat vaikams, kurie yra iš socialiai sudėtingos aplinkos. Beje, nereiškia, kad vaikai visą laiką turės sėdėti pamokose. Ugdymas gali vykti ir muziejuose, gamtoje, išvykų metu“, – 15min atsakė ŠMM atstovė.
Svarbu ir vaikų užimtumas vasaros metu
Vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys sako, kad, remiantis užsienyje atliktais tyrimais, ilgesni mokslo metai pagerintų moksleivių rezultatus. Kuo ilgesnės atostogos, tuo daugiau laiko moksleiviams reikia sugrįžti atgal į mokymosi procesą, todėl, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse, mokslo metai prasideda dar rugpjūčio viduryje, o baigiasi – birželio viduryje.
„Per ilgos pertraukos tarp mokymosi periodų daro didelę žalą. Vaikas mokosi, tada padaro 3 mėnesių pertrauką ir jeigu nėra kokio nors lavinimo per vasarą, pavyzdžiui, stovyklų, automatiškai vaikas pamiršta, ką išmoko. Ir mes rugsėjį pirmas kelias savaites gyvename kartojimo arba atgaminimo procese“ , – teigia L.Slušnys.
Anot jo, norint pasiekti geresnių moksleivių pasiekimų reiktų ne tik ilginti mokslo metus, bet ir skatinti vasarą vaikus lavintis. Tai galėtų būti per įvairias stovyklas, keliones, veiklas.
„Viskas priklauso nuo to, kiek ir kaip vaikas praleidžia per vasarą laiko ir kokį laiką turi. Pagrindinis dalykas, kad vaikai, kurių tėvai rūpinasi vaiko užimtumu vasarą, mokslo metų pradžioje rodo didesnį įsitraukimą į mokymąsi, o tuo pačiu – mažiau pamiršta ko mokėsi pavasarį“, – sako L.Slušnys.
Jis pateikia pavyzdį, kad užsienyje yra mokyklų, kuriose pasibaigus mokslo metams, vaikai mėnesiui važiuoja į stovyklas. Ten nėra pamokų, tačiau ten vyksta visų dalykų lavinimas, užsiimama kūrybine veikla, kuri susiejama su kitais dalykais, kaip matematika ar kalbos.
Ne ilginti laiką, o investuoti į kokybę
Vilniaus universiteto (VU) pedagogikos centro direktorė Sigita Girdzijauskienė planus ilginti mokslo metus vertina dviprasmiškai. Tai, kad nebus didinama ugdymo programos apimtis, reiškia, kad mokytojas turės daugiau laiko su vaikais atlikti projektines veiklas, tačiau ar ilgesni mokslo metai išspręs neaugančių pasiekimų problemą – nebūtinai.
Kad tai yra vienas iš pigiausių būdų – taip, ar tai duos efektą – galima būtų abejoti, – 15min sakė S.Girdzijauskienė.
„Pagrindinis argumentas, kuris yra sakomas, kodėl reikėtų ilginti mokslo metus, – kad mokinių pasiekimai padidėtų. Čia daroma tiktai prielaida, kad taip galėtų atsitikti. Tai, kad kitose šalyse, kur yra ilgesni mokslo metai, mokinių pasiekimai yra geresni, nebūtinai yra priežastis, kad dėl to vaikai geriau mokosi“, – teigia S.Girdzijauskienė.
Ji mano, kad tai yra tiesiog bandymas greitu ir paprastu būdu spręsti didelę problemą – neaugančius mokinių pasiekimus, tačiau tai kokybės negarantuos, į kokybę reikia investuoti. Be to, yra daug kitų priemonių, kurios pagerintų pasiekimus.
„Kad tai yra vienas iš pigiausių būdų – taip, ar tai duos efektą – galima būtų abejoti“, – 15min sakė S.Girdzijauskienė.
Ji taip pat priduria, kad mokslo metais neracionaliai išnaudojamas pamokų laikas. Pavyzdžiui, gruodį vaikai mokosi mažiau, nes ruošiasi šventėms, o pavasarį lyginių klasių moksleiviai orientuojasi į standartizuotų testų laikymą, todėl programa lieka nuošaly.
Kita vertus, mokslo metų ilginimas nedidinant ugdymo programos apimties reikštų, kad vaikai galėtų užsiimti veiklomis, kurių nespėja atlikti per pamokas. Anot VU pedagogikos centro direktorės, nedidėjanti apimtis reiškia, kad mokytojas galės ne tik išeiti programą, bet ir atlikti įvairius projektus, vykdyti tiriamąją veiklą su vaikais, kurie galbūt turės didesnės naudos.
S.Girdzijauskienė taip pat mano, kad turėtų būti pergalvota moksleivių atostogų tvarka: po kiekvienų, net ir kelių dienų, atostogų moksleiviams reikalingas tam tikro laiko tarpas grįžti į vėžes, o tai kenkia ugdymo procesui.
„Atostogos turėtų būti racionaliai išdėstytos. Vaikas turi ilsėtis, reikalingas tolygumas, negali būti labai ilgo laiko tarpas. Tarkim, Velykų atostogos yra anksti ir po to vaikas neturi laiko pailsėti, gegužę jie būna pavargę, jaučiasi vaikų nuovargis“, – aiškino S.Girdzijauskienė.
Geresnė mokinių savijauta – geresni ir rezultatai
Ar vaikų pasiekimai ir savijauta pagerės, jeigu jie ilgiau turės būti mokykloje, perpildytose triukšmingose klasėse?, – klausia LŠDPS pirmininkas.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas abejoja, ar mokslo metų pailginimas yra susijęs su mokinių pasiekimais.
„Mokytojų nuomone, vien ilgesni mokslo metai automatiškai mokymosi kokybės ir pasiekimų tikrai nepagerins. Ypač jeigu bus nuspręsta juos ilginti vėliau baigiant mokslo metus, nes mokinių darbingumas birželį yra labai prastas“ , – komentuoja A.Navickas.
Jo manymu, norint pagerinti mokinių pasiekimus ir motyvaciją, reiktų imtis kompleksinių sprendimų. Pavyzdžiui, mažinti mokinių skaičių klasėse. Anot A.Navicko, tai išspręstų nemažai problemų, tačiau į tai nė viena valdžia neatkreipė dėmesio. Taip pat reikėtų egzaminų sesijos organizavimą suderinti su ugdymo procesu, kad šis nebūtų sutrikdytas, ir tinkamai išnaudoti pamokas.
A.Navickas teigia, kad derėtų susirūpinti moksleivių psichologine savijauta: Lietuva iš kitų ES šalių išsiskiria ne tik trumpiausiais mokslo metais, bet ir dideliu vaikų savižudybių skaičiumi, patyčiomis mokyklose. Todėl taip pat reiktų šalinti daugiausiai įtampos ir stresą keliančius veiksnius.
„Mokslo metų ilginimo iniciatoriai kalba apie namų darbų krūvio mažinimą, esą daugiau laiko bus skiriama programai įgyvendinti mokykloje. Ar vaikų pasiekimai ir savijauta pagerės, jeigu jie ilgiau turės būti mokykloje, perpildytose triukšmingose klasėse?“, – klausia LŠDPS pirmininkas.
Moksleivis: pokyčius pradėti reikėtų nuo ugdymo programų
Vienuoliktokas Tedas Laurinaitis mano, kad kol kas mokslo metų ilginimo projektas yra neargumentuotas ir be vizijos. Anot moksleivio, jei tai siekis būti panašiems į Europos Sąjungos šalis lyderes švietime – pradėti reiktų ne nuo to.
„Tikslinga būtų atkreipti dėmesį į pačių programų senumą, nepritaikymą jaunų žmonių ir mūsų visuomenės poreikiams, egzaminavimo sistemą, kuri dabar yra tikrai sudėtinga ir atgyvenusi, susirūpinti jaunų mokytojų pritraukimu į mokyklas, nes jų labai trūksta. Reikia rūpintis švietimo kokybe, o mokslo metus ilginti nebent pakeitus programų turinį“, – aiškino T.Laurinaitis.
Reikia rūpintis švietimo kokybe, o mokslo metus ilginti nebent pakeitus programų turinį, – aiškino T.Laurinaitis.
Jis sako, kad dalyko programai yra skirtas tam tikras valandų skaičius ir mokiniai spėja ją išeiti per mokslo metus. Dėl to netikslu teigti, kad pailginus mokslo metus, bus išskaidytas ugdymo turinys ir bus mažesnis krūvis pamokų metu, ir mažiau namų darbų, nes papildomos valandos birželį bus skirtos nebent kartojimui. Be to, ilgesni mokslo metai padidintų praleistų nepateisintų pamokų skaičių vienam mokiniui.
„Sutelkti didelių klasių dėmesį birželio mėnesį, kai oras pats kvieste kviečia laukan, yra labai sudėtinga. Lankomumo ir motyvacijos mokslo metų ilginimas nepagerins, ypač tokiu metu, kai jau programos, kaip jau minėjau, būna baigtos“, – teigia T.Laurinaitis.
Krūvis sumažėtų tik 1 pamoka per savaitę
Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) jaunimo politikos koordinatorė Gintarė Vikmonaitė taip pat teigia, kad siekiant geresnių mokymosi pasiekimų bei mažesnio kasdienio krūvio moksleiviui būtina koreguoti bendrąsias ugdymo programas. Nors ilgesni mokslo metai leis mokytojams skirti daugiau laiko sudėtingesnėms temoms ar individualiam darbui su mokiniu, tačiau tai neišspręs visų problemų.
„Pratęsus mokslo metų trukmę, kasdienis mokymosi krūvis sumažėtų neženkliai. Įvertinus, jog per dvi savaites vidutiniškai moksleivis sudalyvauja 60 pamokų, ir padalinus šį krūvį mokslo metų eigoje, mokymosi krūvis galėtų sumažėti daugiausiai 1 pamoka per savaitę, tad ženklaus pokyčio nebūtų“, – 15min sakė LMS atstovė.
Siekiant geresnių mokymosi pasiekimų bei mažesnio kasdienio krūvio moksleiviui būtina koreguoti bendrąsias ugdymo programas, – mano G.Vikmonaitė.
Kadangi mokslo metai pailgėtų vasaros metu, anot G.Vikmonaitės, ugdymo kokybė nukentėtų dėl birželio pirmoje pusėje vykstančių brandos egzaminų. Didelė dalis mokytojų dalyvauja egzaminų vykdyme ir vertinime, o mokyklose, kuriose steigiami egzaminų centrai, nevyksta pamokos.
ŠMM Bendrojo ugdymo departamento direktorė Ž.Žukauskaitė – Kasparienė sako, kad bus tariamasi su visa švietimo bendruomene ir planuojamos viešosios konsultacijos dėl to, kiek konkrečiai mokslo metai ilgės. Taip pat ketinama kalbėtis su mokyklomis, kokios reiktų pagalbos pridėjus mokymosi dienų.
