Indrė Augutienė: jaunimas vis dažniau diskutuoja apie diskriminaciją, rasizmą ir žmogaus teises

„Naujausių tyrimų duomenimis, tarp vaikų šiuo metu populiariausi yra sporto, šokio, muzikos ir dailės papildomi užsiėmimai. Mokymasis kitų tautų šokių, dainų padeda geriau pažinti kultūrų įvairovę, jų papročius ir tradicijas, piešimas, rankdarbiai iš antrinių žaliavų ugdo suvokimą apie atliekų rūšiavimo svarbą aplinkai ir teigiamas pasekmes klimato kaitai“, – sako Pasaulio piliečių akademijos vadovė Indrė Augutienė. Balandžio 13 d. vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „Globalaus švietimo scenarijus: nuo sampratos iki veiksmų“ p. I. Augutienė skaitys pranešimą apie visuomenės kaitos skatinimo būdus. Savo mintimis ji dalinasi ir su mūsų skaitytojais.
Pasaulio piliečių akademijos vadovė Indrė Augutienė / Asmeninio archyvo nuotr.
Pasaulio piliečių akademijos vadovė Indrė Augutienė / Asmeninio archyvo nuotr.

- Globalus švietimas – naujas terminas Lietuvai, paaiškinkite kas tai yra?

- Neseniai perskaičiau man itin patikusią Martino Lutherio Kingo ištartą frazę: „Pusryčiaudamas jūs tampate susijęs su daugiau nei puse pasaulio“ (angl. Before you finish eating breakfast in the morning, you’ve depended on more than half the world).

Ši frazė puikiai apibendrina globaliojo švietimo esmę ir prasmę. Ji pirmiausia parodo, kad pasaulyje žmonės, šalys, jų kultūros yra tarpusavyje glaudžiai susiję.

Žmonės pasaulyje susipynę į tinklą, ir jeigu vienas iš tų žmonių ar bendruomenių yra veikiamas tam tikrų veiksnių, jie taip pat netiesiogiai turės poveikį ir kitiems visuomenės dalyviams.

Globalusis švietimas pirmiausia ir siekia padėti žmonėms suprasti globalias žmonių, šalių ir kultūrų tarpusavio sąsajas. Juo siekiama suteikti žmonėms žinių apie globalaus pasaulio realijas, padėti suprasti, kokios yra globalių problemų priežastys ir pasekmės, ir kokią įtaką jos turi jų kasdieniam gyvenimui.

VIDEO: Lietuvos žmogaus teisių centro klipas

Antra, globalusis švietimas siekia paskatinti kiekvieną žmogų imtis aktyvios pilietinės veiklos, kuria jie prisidėtų prie pasaulyje kylančių globalių problemų sprendimo.

Tai švietimo koncepcija, apimanti žinių, gebėjimų ir vertybinių nuostatų, kurios reikalingos siekiant užtikrinti taikaus ir saugaus, teisingo, tolerantiško, lygaus visiems ir darnaus pasaulio vystymąsi, plėtojimą.

- Diskutuojant, pristatant globalų švietimą dažniausiai kalbama apie ekologijos svarbą. Visgi kokias globalaus švietimo sritis išskirtumėte Jus, kur lietuviams reikėtų dar stipriai paaugti?

- Iš tiesų, prieš keletą metų jautėme tendenciją, kad žmonės, susidūrę su globaliuoju švietimu, edukacinę veiklą daugiau orientuodavo į ekologijos, aplinkosaugos ir klimato kaitos problemas.

Globalusis švietimas pirmiausia ir siekia padėti žmonėms suprasti globalias žmonių, šalių ir kultūrų tarpusavio sąsajas.

Tai, matyt, vyko dėl to, kad ši tema daugeliui buvo lengviausiai suprantama, apčiuopiama ir įprasta. Tačiau pastaraisiais metais matome, kad besimokantieji, ypač jaunimas, vis labiau nori diskutuoti diskriminacijos ir rasizmo, pagarbos žmogaus teisėms, tarpkultūrinio dialogo, taikos ir konfliktų temomis.

Tą pačią tendenciją atskleidė ir 2013 m. Jaunimo karjeros centro atliktas jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų požiūrio apie globalias problemas ir globalųjį švietimą tyrimas, prie kurio ir man teko padirbėti.

Jo metu išryškėjo, kad jaunimo ir su jaunimu dirbančias organizacijas Lietuvoje labiausiai domina veiklos tokiose tematinėse srityse, kaip tarpkultūrinio dialogo skatinimas, atsakingas vartojimas, sveikatingumo skatinimas, pagarbos žmogaus teisėms didinimas, teisės į švietimą užtikrinimas.

VIDEO: What Are Human Rights? Documentary Video

Na, o šiaip globalusis švietimas yra daugiatemė švietimo koncepcija. Jo pagalba gali būti nagrinėjamos tokios temos kaip skurdas, diskriminacija ir rasizmas, žmogaus teisės, lyčių lygybė, darnus vystymasis, ekologija ir aplinkosauga, klimato kaita, socialinė ir sveikatos apsauga, švietimas, kariniai konfliktai ir taikos palaikymas, tarptautinė prekyba ir kt.

Svarbu paminėti ir tai, kad globalusis švietimas skatina šias problemines sritis nagrinėti kompleksiškai, t.y. pažvelgti į problemą įvairiais „kampais“ – ekonominiu, socialiniu, aplinkosauginiu, politiniu.

Be to, globalusis švietimas taip pat padeda žmonėms geriau suprasti, kaip skirtingos probleminės sritys yra susijusios tarpusavyje. Pvz., koks ryšys tarp tarptautinės prekybos ir žmogaus teisių, kaip tarpusavyje yra susijęs skurdas ir klimato kaita, ir pan.

- Kokius visuomenės kaitos procesus skatina Globalus švietimas?

- Globalusis švietimas pirmiausia yra orientuotas į asmens aktyvios pilietinės veiklos skatinimą. Taigi pirmiausia toks švietimas gali prisidėti prie Lietuvos piliečių aktyvaus dalyvavimo didinimo, pilietinės pozicijos ir nuomonės reiškimo skatinimo.

jaunimas, vis labiau nori diskutuoti diskriminacijos ir rasizmo, pagarbos žmogaus teisėms, tarpkultūrinio dialogo, taikos ir konfliktų temomis

Be to, žmonėms tapo svarbu suprasti, kokios pasekmės gresia jiems asmeniškai ir jų šaliai, įvykus kariniam konfliktui ar gamtinei stichijai kaimyniniame ar netgi itin tolimame nuo mūsų regione.

Tik suprasdami tokių globalių problemų svarbą šalies ir savo asmeniniam gyvenimui, piliečiai gali tapti aktyviais vystomojo bendradarbiavimo politikos, kuria siekiama prisidėti prie darnaus pasaulio vystymosi, įgyvendintojais.

Antra, globalėjanti darbo rinka iš būsimųjų darbuotojų reikalauja kitokių nei anksčiau kompetencijų: žmonėms tapo svarbu gebėti dirbti tarpkultūrinėje erdvėje, kam būtinos tokios pamatinės vertybės kaip tolerancija ir pagarba įvairovei, gebėti bendradarbiauti ir spręsti konfliktus, kritiškai ir kūrybiškai mąstyti.

Globalusis švietimas prisideda prie šių gebėjimų ugdymo ir vertybių skiepijimo, taigi jis gali būti reikšmingas ir žmonių sėkmingo integravimosi šiuolaikinėje darbo rinkoje procesuose.

Trečia, globalusis švietimas leidžia kiekvienam žmogui įvertinti savo asmeninius norus, poreikius ir įpročius globalių problemų kontekste.

Skatindamas apgalvoti, kaip asmeninė elgsena prisideda prie globalių problemų atsiradimo ar nykimo, globalusis švietimas gali prisidėti ir prie žmogaus požiūrio į asmenines problemas ir kasdienės elgsenos kaitos.

- Kokį vaidmenį globalaus švietimo procese gali atlikti bendrojo lavinimo mokyklos, jų mokytojai?

- Globalusis švietimas turi puikias plėtros galimybes Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose.

Jau ir dabar matome, kad atskiros globaliojo švietimo temos yra integruojamos į formaliojo ugdymo procesą jau pradiniame ugdyme, kur etikos ir dorinio ugdymo programos nagrinėja tokias temas, kaip socialiniai santykiai, santykiai su pasauliu.

Be to, globaliojo švietimo metodai (tekstai, simuliacijos ir kt.) gali būti puikiai integruojami ir derinami su kitomis bendrosiomis programomis (pvz., kalbų, matematikos, socialinių mokslų)

Pagrindinio ir vidurinio ugdymo etapuose globaliojo švietimo tematika puikiai dera su etninės kultūros, gamtamokslinio, dorinio ugdymo bendrosiose programose įvardytomis tematinėmis sritimis.

Be to, globaliojo švietimo metodai (tekstai, simuliacijos ir kt.) gali būti puikiai integruojami ir derinami su kitomis bendrosiomis programomis (pvz., kalbų, matematikos, socialinių mokslų) ir prisidėti prie jose numatytų mokinių mokymosi pasiekimų užtikrinimo.

Globalusis švietimas taip pat turi itin daug sąsajų su bendrųjų kompetencijų ir pilietiškumo ugdymo programomis, kurios yra integruojamos į kitus mokomuosius dalykus.

Globaliojo švietimo mokymosi modelyje įvardytos asmens kompetencijos nemaža apimtimi sutampa šiose programose įvardytomis kompetencijomis. Taigi, globalusis švietimas gali būti puiki priemonė šių programų tikslams pasiekti.

Mokyklos šiuo metu taip pat turi puikias galimybes dalyvauti tarptautiniuose projektuose, mainų veiklose. Labai svarbu, kad kiekviena mokykla stengtųsi sudaryti savo mokiniams galimybes išvykti ir pažinti kitas šalis, jų kultūras, pasaulyje egzistuojančią žmonių ir jų elgsenos įvairovę.

Įgyvendinant globaliojo švietimo veiklas bendrojo lavinimo mokyklose, svarbus itin geras mokytojų išankstinis pasiruošimas, žingeidumas ir motyvacija nuolat tobulėti, jų pačių tikėjimas globaliojo švietimo idėjomis ir noras keisti pasaulį.

Šiame procese mokytojas turi tapti pagrindinių globaliojo švietimo vertybių, tokių kaip pagarba įvairovei, solidarumas, aktyvus pilietinis dalyvavimas, atvirumas, socialinė atsakomybė ir kt., puoselėtoju, nes tik tokiu būdu jis sugebės jas įskiepyti savo mokiniams.

- Neformalaus švietimo galimybės skatinant visuomenės kaitos procesus?

- Globaliojo švietimo metodika puikiai dera su Lietuvoje vykdomomis vaikų papildomo ugdymo ir jaunimo neformaliojo švietimo veiklomis. Naujausių tyrimų duomenimis, tarp vaikų šiuo metu populiariausi yra sporto, šokio, muzikos ir dailės papildomi užsiėmimai.

bendrojo lavinimo mokyklose, svarbus itin geras mokytojų išankstinis pasiruošimas, žingeidumas ir motyvacija nuolat tobulėti, jų pačių tikėjimas globaliojo švietimo idėjomis ir noras keisti pasaulį

Tai tos veiklos sritys, kurių pagalba galime puikiai realizuoti globaliojo švietimo principus. Pvz., kitų tautų šokių, dainų mokymasis gali padėti geriau pažinti kultūrų įvairovę, jų papročius ir tradicijas, piešimas, rankdarbiai iš antrinių žaliavų gali padėti paaiškinti atliekų rūšiavimo svarbą aplinkai ir teigiamas pasekmes klimato kaitai.

Lietuva kaip ES narė turi puikias galimybes dalyvauti tarptautinėse programose, tokiose kaip Erasmus+, Europa piliečiams ir kt. Šios programos suteikia galimybę jauniems asmenims įgyti jų gyvenimui svarbių kompetencijų, suprasti socialiniu požiūriu svarbias temas ir temines sritis, mokantis vieniems iš kitų geriau suprasti naujas kultūras, papročius ir gyvenseną, plėtoti tokias vertybes kaip solidarumas, demokratija, draugystė ir kt., vykdyti savanorišką veiklą tiek Europos, tiek kaimyninėse valstybėse.

Tai yra puiki galimybė švietimo įstaigoms, jaunimo ir su jaunimu dirbančioms organizacijoms plėtoti globaliojo švietimo veiklas, o taip pat prisijungti prie kitų Europos organizacijų įgyvendinamų globaliojo švietimo iniciatyvų.

Tarptautinė konferencija „Globalaus švietimo scenarijus. Nuo sampratos iki veiksmų“ yra kofinansuojama ŠMM, ES ir URM Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšomis. Konferenciją organizuoja Lietuvos vaikų ir jaunimo centras kartu su ŠMM ir URM.

Tarptautinė konferencija „Globalaus švietimo scenarijus. Nuo sampratos iki veiksmų“
Tarptautinė konferencija „Globalaus švietimo scenarijus. Nuo sampratos iki veiksmų“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų