Geriausias metų pasiūlymas! Prenumerata vos nuo 0,49 Eur/mėn.
Išbandyti

Informatikos mokysis jau pirmokai, atsiras naujų dalykų, bet ne žadėtosios gynybos pamokos

Mokyklose atsiras naujas dalykas – sveikatos ugdymas. Informatikos, integruojant ją į kitas pamokas, bus mokomi jau pirmokai, o 5–8 klasių moksleiviai vietoje atskirų fizikos, biologijos ir chemijos pamokų galės rinktis vieną gamtos mokslų dalyką. Tokios naujovės planuojamos atnaujinant bendrojo ugdymo programas. Tačiau pavienės krašto gynybos dalyko pamokos jose nėra numatytos.
Mokslo metų pradžios šventė Kunigaikščio Gedimino progimnazijoje
Mokslo metų pradžios šventė / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas vaikai pradės mokytis nuo 2021-ųjų rugsėjo. Dabar pristatytos tik programų gairės.

Atnaujinant bendrąsias programas, ir siekiant sudaryti prielaidas geresniems mokinių pasiekimams, į mokymo turinį siūloma įtraukti tarpdalykines temas: pasaulis be skurdo ir bado, kultūros paveldas, gimtoji kalba, lyčių lygybė, tarptautinis bendradarbiavimas, atsakingas vartojimas, tradicijos gyvybingumas, prasmės siekimas, sveika gyvensena, idėjos, asmenybės, solidarumas ir kita.

Atnaujinant ugdymo turinį, tokiomis temomis kaip pasipriešinimo istorija, nacionalinis saugumas ir krašto gynyba, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, informacinis, finansinis raštingumas ar antikorupcinis ugdymas siūloma kalbėti su tuo susijusių pamokų metu.

Planuojama, kad siekiantiems vidurinio išsilavinimo keisis privalomų ir pasirenkamų dalykų skaičius, mokymosi lygiai, reikalavimai baigimui.

„Kiekvienos ugdymo programos baigimui numatomi privalomi ilgalaikiai asmeniniai ir grupiniai projektiniai darbai“, – rašoma gairėse.

Mokiniai „formaliuoju ir neformaliuoju būdu įgytų pasiekimų įrodymus“ privalės kaupti „asmeniniame ugdymosi rezultatų aplanke“. Šie įrodymai esą bus įskaitomi baigiant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą.

Atnaujinant bendrąsias programas, anot švietimo, mokslo ir sporto viceministrės Jolantos Urbanovič, siekiama keisti sąlygas, kad augtų mokinių rezultatai bei stiprėtų asmens savybių ir vertybių ugdymas.

„Taip pat norime, kad atsinaujintų ir pats ugdymo organizavimas – būtų numatytos galimybės mokytis ne tik klasėje, bet ir kitose aplinkose, o mokinių vertinimas būtų natūrali viso ugdymo proceso dalis“, – paaiškino ji.

Mokykloje, viceministrės teigimu, siūloma įvesti naują sveikatos ugdymo dalyką, pokyčiai numatyti ir mokant informatikos: „Jau nuo pirmos klasės planuojama integruotai su kitais dalykais mokyti informatikos, vyresnėse klasėse būtų siūlomi įvairūs pasirenkami atnaujinto turinio moduliai.“

„Dar viena naujovė – nors dalis eksperimentinių mokyklų jau ją išbando ir kuris laikas dirba pagal šią programą – integruota 5–8 kl. gamtos mokslų programa, kurią mokyklos galės rinktis kaip alternatyvią atskiriems gamtos mokslų dalykams“, – pažymėjo J.Urbanovič.

Vyriausybė iki 2017-ųjų pabaigos užsibrėžė tikslą parengti pasirenkamą nacionalinio saugumo ir krašto gynybos dalyko programą. Tokia 36 valandų apimties programa atsirado, bet mokyklose ją ketinama dėstyti ne kaip atskirą dalyką, o integruojant į kitas pamokas.

„Tokia programa parengta, ji bus integruojama į turiniu susijusių dalykų programas“, – 15min nurodė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Apie nacionalinį saugumą ir krašto gynybą mokytojai, J.Urbanovič teigimu, kalbės istorijos pamokų metu, apie pilietiškumą, korupciją – per etiką, alkoholį, tabaką ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą – per biologiją ir panašiai.

„Dabartiniuose vadovėliuose iš dalies yra apžvelgiamos šios temos, nemažai medžiagos yra parengta ir laisvai prieinama mokytojams skirtuose portaluose“, – nurodė viceministrė.

Su bendrojo ugdymo atnaujinimo gairėmis galima susipažinti čia. J.Urbanovič teigimu, jos, atsižvelgiant į konsultacijų metu gautas pastabas, bus koreguojamos.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Mokiniai
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Mokiniai

„Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siekia glaudaus bendradarbiavimo su švietimo bendruomenėmis, ypač mokslininkų, pedagogų asociacijomis ir numato organizuoti susitikimus aktualiais klausimais.

Vėliau bus telkiamos mokslininkų ir mokytojų praktikų grupės, kurios rengs konkrečių bendrųjų programų projektus ir teiks juos svarstyti“, – išdėstė viceministrė.

Lietuvos švietimo turinio kaitos kryptys nustatomos Valstybinėje švietimo strategijoje. Ji rengiama dešimčiai metų, tikslinama ne rečiau kaip kas ketveri.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas