ISM universiteto dėstytojos teigimu, svarbiausias uždavinys renkantis universitetą – išsirinkti studijų programą ir išsiaiškinti, kuris universitetas ruošia puikius pasirinktų studijų specialistus. Ar studijų baigimo diplomas suteiks tokį išsilavinimą, kuris padės siekti karjeros? Ar studijuojant bus galimybių išvykti į mainų programas užsienyje ar įtvirtinti žinias atliekant praktiką užsienio kapitalo įmonėse? T.y. ar universitetas yra užmezgęs glaudžius partnerystės ryšius su gerai darbo rinkoje vertinamomis įmonėmis, kad studentai galėtų laisvai išsirinkti tinkamą studijų praktikos vietą?
„Šiuolaikiniame pasaulyje įvairiausių investicijų reikės dažnai – mokomės visą gyvenimą. Net ir dirbant toje pačioje srityje reikia nuolat tobulėti, kelti kvalifikaciją. Tam nebūtinai reikia finansinių investicijų, tačiau naudinga išsiugdyti įprotį dalį savo laiko skirti investicijoms į žinias ir patirtis. Jei žmogus moka už mokslą aukštojoje mokykloje, tai tiesioginę investiciją apskaičiuoti atrodo nesunku, tačiau studentai investuoja ne vien pinigus, bet ir savo laiką. Skaičiuojant taip pat reikėtų įvertinti ne tik investiciją, bet ir naudą, kurią iš studijų žmogus gaus ateityje. Pavyzdžiui, reikėtų prognozuoti, kiek per savo profesinę karjerą uždirbs žmogus, baigęs studijas. Tada vertinti, kiek uždirbtų, jei nestudijuotų. Galiausiai – apskaičiuoti šių dviejų prognozių skirtumą, taip pat įtraukti ir studijų kainą (jei mokslas yra mokamas)“, – aiškina docentė.
Derėtų įvertinti ir kitus aspektus, teigia pašnekovė, pavyzdžiui, universiteto ir verslo partnerystę – pradedant bakalaurų projektais ir baigiant moksliniais tyrimais. Tai suteikia studijoms praktiškumo ir aktualumo.
Studijuoti apsimoka
Pašnekovės teigimu, renkantis savo svajonių universitetą, reikėtų atlikti namų darbus ir pasidomėti universiteto reputacija. Kuo universitetas prestižiškesnis, tuo didesnė tikimybė, kad jame atsivers daugiau galimybių užmegzti svarbių ryšių, įsitraukti į įdomias veiklas, o galbūt net ir pradėti stulbinamą karjerą.
„Tam, kad studijos duotų daugiau naudos, jaunas žmogus turėtų būti aktyvus, naudotis galimybėmis, kurias teikia universitetas – ir formaliomis, ir neformaliomis. Pavyzdžiui, dalyvauti Karjeros dienose, bendrauti su įmonių atstovais, išbandyti save įvairiose veiklose – taip bus lengviau atrasti sritį, kurioje žmogus norėtų pradėti savo profesinį kelią. Be abejo, labai svarbus ir neformalus bendravimas. Pavyzdžiui, studijų universitete draugai neretai tampa ir verslo partneriais“, – sako Finansų programos direktorė.
ISM dėstytojos A.Klimavičienės teigimu, nėra įmanoma itin tiksliai apskaičiuoti, per kiek metų atsiperka studijos. Tai priklauso nuo daugybės dalykų – kiek kainavo mokslas, kokios pajamos uždirbamos po studijų ir kt., tačiau net ir kalbant apie mokamas studijas Lietuvoje, yra kuriamos palankios finansinės aplinkybės.
„Pastaraisiais metais skolintis yra gan pigu, nes, palyginti su istoriniu vidurkiu, palūkanų normos vis dar yra labai žemos. Be abejo, galvojant apie studijų finansavimą galima pasinaudoti valstybės remiamomis paskolomis. Jų sąlygos yra patrauklios, nes garantinius įsipareigojimus prisiima valstybė, todėl nereikia užstato ar laidavimo. Be to, studijų metais reikės mokėti tik palūkanas, o pačią paskolą grąžinti praėjus metams po studijų per 15 metų. Žinoma, taip pat daug priklauso nuo to, kas planuoja imti studijų paskolą – studentas ar tėvai. Bet kokiu atveju pagrindiniai kriterijai yra paskolos grąžinimo sąlygos, ypač paskolos trukmė bei palūkanos“, – pataria pašnekovė.
Suderina karjerą ir studijas
Dėstytoja yra įsitikinusi, kad idealu būtų pirmaisiais studijų metais tik studijuoti. Pirmasis kursas, ypač pirmasis semestras, jauno žmogaus gyvenime yra didelių permainų laikotarpis – iš moksleivio tampama studentu, dažnam tai, jei universitetas yra ne gimtajame mieste, ir savarankiško gyvenimo pradžia. Pirmaisiais mėnesiais gali atrodyti, kad studentai turi daug laisvo laiko – ne taip, kaip mokykloje, čia kasdien neužduodama krūva namų darbų. Universitete daug laiko skiriama savarankiškoms studijoms – studentai skaito literatūrą, rengia kursinius darbus, dirba komandose prie įvairių projektų.
„Priklausomai nuo finansinės situacijos, dalis studentų ir pirmajame kurse pradeda dirbti. Jeigu studentas jau studijų metais pradeda dirbti pagal specialybę, studijos žymiai greičiau ir atsiperka. Tačiau vasaromis bei vėlesniuose kursuose patartina imtis galbūt net ne tradicinių studentiškų darbų, bet investuoti į patirtį. Vis daugiau bendrovių mielai priima studentus kelių mėnesių praktikai. Tikėtina, kad pirmoji praktikos vieta bus neapmokama – studentai investuoja savo laiką, o įmonė moko praktikantą konkrečios specialybės veiklų. Beje, jei praktikantas gerai atlieka paskirtas užduotis, dažna įmonė pasiūlo įsidarbinti“, – tikina lektorė.
A.Klimavičienė pataria studijų nesirinkti pagal tai, kokį atlyginimą gausite jas baigę, bet pabrėžė, kad finansiniai klausimai tikrai yra labai svarbūs. Derėtų įvertinti, kokios karjeros perspektyvos atsivers baigus studijas. Ar universitetas bus pajėgus užtikrinti, kad jį baigus lengvai rasite darbą ir gebėsite greitai įsitvirtinti darbo rinkoje? Vienas iš rodiklių galėtų būti ir vidutinis darbo užmokestis, kurį paprastai gauna baigusieji universitetą. Daugelis universitetų kasmet atlieka karjeros monitoringą ir tokią informaciją galite rasti kiekvieno universiteto interneto svetainėje. Pavyzdžiui, ISM Karjeros centro monitoringo statistika rodo, kad net 98 procentai absolventų dirba pagal specialybę ir itin greitai įsitvirtina darbo rinkoje.
„Būsimiesiems studentams taip pat patarčiau susidaryti preliminarų studijų laikotarpio biudžetą. Tai yra, suplanuoti savo pajamas ir išlaidas. Žinoma, idealiai biudžeto laikytis turbūt nepavyks. Tad po pirmojo mėnesio galima būtų skirti laiko ir peržiūrėti, kur buvo neatitikimų. Atsižvelgiant į tai suplanuoti kitą mėnesį“, – pataria docentė.
Investuoja į gabiausius
ISM universitete pastebima labai ryški tendencija, kai ne tik studentai konkuruoja dėl praktikos vietų, bet ir įmonės konkuruoja, siekdamos pateikti patraukliausią pasiūlymą studentams. Dėl šios priežasties įmonės steigia „100 talentų“ stipendijas, socialines stipendijas, remia atskirų studijų dalykų dėstymą.
ISM universitetas jau septynerius metus puoselėja unikalią filantropijos tradiciją. Nuo ISM Fondo įkurtos „100 talentų“ stipendijų programos pradžios daugiau nei 300 geriausių Lietuvos abiturientų buvo suteikta „100 talentų“ stipendija. Pusė iš jų jau sėkmingai baigė ISM universitetą. Dėl šios stipendijos didžioji šių studentų dalis liko Lietuvoje ir čia baigė studijas.
ISM Fondas vykdo „100 talentų“ stipendijų programą, kuria siekiama skatinti verslo ir akademinio pasaulio integraciją bei sudaryti sąlygas didesniam skaičiui aukščiausiais balais mokyklas baigusių jaunuolių studijuoti Lietuvoje nemokamai.
Stipendijas gabiausiems šalies jaunuoliams skiria vis daugiau mecenatų ir ISM bendruomenės narių. Daugiau nei 1000 ISM alumnų jau paaukojo lėšų skatinamosioms studentų iš nepasiturinčių šeimų stipendijoms.
2017/2018 akademiniais metais „100 talentų“ stipendijas yra įsteigę „Nestle Baltics“, „Cognizant Lithuania“, „Linas Agro“, „Klaipėdos nafta“, „Amilina“, „Adform“, „Transcom“, „YIT Kausta“, „Hanner“, „Arimex“ „Mobili Baltija“ bei „CV Online“.
Daugiau informacijos apie ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studijas rasite: http://goism.lt/
