Apie tai, ko mokiniai gali tikėtis Lietuvos mokykloms įžengus į naują mokymo erą – nuotolinį mokymą, „Vakarų ekspresas“ kalbėjosi su moksleiviu Ernestu Oleiniku, besimokančiu papildomo ugdymo mokykloje „Alfa klasė“.
Vienuoliktokas teigė, kad nuotolinės pamokos jam – kur kas patogesnės už įprastas.
– Kiek laiko mokotės nuotoliniu būdu ir kodėl pasirinkote būtent tokį mokymosi būdą?
– Aš pradėjau mokytis nuotoliniu būdu nuo praėjusių metų spalio mėnesio. Su mokytoja Kristina pasirinkome būtent šį mokymo metodą, kadangi šie mokslo metai tapo man sunkesni, tenka labai daug laiko skirti mokslams, namų darbams ir pasiruošimui VBE (valstybiniams brandos egzaminams). Nuotolinis mokymasis – tai man visų pirma laiko taupymas, nereikia niekur važiuoti, viskas vyksta man patogioje vietoje, taip pat visada galima pagal poreikį keisti pamokos laiką su mokytoja, nesukeliant didelių nepatogumų.
– Nuotolinis mokymas Jums jau gerai pažįstamas, tačiau daugelis Lietuvos moksleivių jam dar tik ruošiasi ir gerokai nerimauja. Ką galėtumėte jiems pasakyti? Galbūt turite kokį patarimą, kaip derėtų pasiruošti?
– Aš patarčiau visiems moksleiviams drąsiai pradėti mokytis nuotoliniu būdu. Pamažu jie visi supras, kad tai yra be galo patogu ir netgi smagu. Mes gyvename šiuolaikinėje informacinėje erdvėje, kuri daugeliui moksleivių jau yra pažįstama.
Visi mes jau seniai bendraujame per socialinius tinklus, tokius kaip „Messenger“, „WhatsApp“, „Facebook“ ir „Skype“.
Mano patarimas būtų toks – iš pradžių susitarkit su savo mokytoju, kurią erdvę pasirenkat. Išnagrinėkite ją, prieš pamoką išbandykite ją su savo mokytoju kartu, aptarkit visas detales. Tada ateityje neturėsit jokių nesusipratimų.
– Mokytojai pripažįsta, kad mokiniai, besimokantys nuotoliniu būdu, turi labiau sutelkti dėmesį ir įgyti daugiau savarankiškumo nei įprastose pamokose, esą tik tokiu atveju ugdymas vyksta sėkmingai. Kaip manote, ar nuotolinis mokymas išties išbando moksleivio įgūdžius dirbti labiau savarankiškai?
– Taip, be abejo. Visiškai sutinku, kad tai kiekvieno moksleivio savarankiškumo išbandymas, taip pat aš įsitikinęs, kad tai skatins juos geriau mokytis, ugdys atsakomybę.
Per įprastas pamokas mokykloje kartais galima atsipalaiduoti ar užsisvajoti, o per nuotolines pamokas mokinys yra labiau susikaupęs ir atidus, nes dažniausiai dirba su mokytoju dviese. Aš jaučiu, kad tapau labiau atsakingas, išryškėjo mano motyvacija.
– Ar galite papasakoti apie įprastą savo dieną, kai mokotės nuotoliniu būdu?
– Mūsų pamoka su mokytoja trunka valandą. Mes naudojame „Skype“ erdvę. Čia aš turiu individualias lietuvių kalbos pamokas. Naudojame „Skype“ esančią ekrano dalijimosi funkciją, kuri leidžia mums vienu metu matyti tą patį vaizdą: užduotį, pratimą, tekstą.
Mūsų pamoka prasideda nuo namų darbų patikrinimo, mokytoja pastebi mano klaidas, bandau jas taisyti, mokytoja padeda, jei reikia. Po patikrinimo mes pradedame naują temą, ją išnagrinėjame ir aptariame, jei kyla klausimų, aš drąsiai juos pateikiu mokytojai.
Mūsų bendravimas yra smagus ir draugiškas. Jei lieka laiko, mes papasakojame vienas kitam šį bei tą apie savo kasdienį gyvenimą. Namų darbų ir klasės užduotis, klaidų taisymą gaunu savo virtualiajame „Drive“ aplanke, kurį vienu metu su mokytoja galime pasiekti.
– Sako, kad nuotoliniu būdu gali būti sunkiau organizuoti testus ir užduotis, esą galimi nesąžiningumo atvejai. Ar jūsų mokykloje nuotoliniu būdu vyksta testai, patikrinimai? Jeigu taip, kaip jie organizuojami?
– Kalbant apie žinių patikrinimus, mes juos atliekame tokiu būdu: mokytoja siunčia man failą su užduotimis, kurias man reikia atlikti iki tam tikro termino (jį mes iš anksto aptariame).
Manau, kad nesąžiningumas ateityje turės daug negatyvių pasekmių. Mokinys, kuris yra motyvuotas ir nori tęsti mokslus aukštojoje mokykloje, puikiai supranta, kad žinios reikalingos jam, o ne mokytojui. Brandos egzaminai – tai tikras žinių išbandymas, todėl pasiruošti jiems mes turime atsakingai ir sąmoningai.
Jau kilo konfliktas
Tuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pranešė, kad nuotolinis ugdymas Lietuvoje pradės vykti nuo kovo 30 dienos.
„Mokymas per atstumą turės vykti tol, kol šalyje bus karantinas. Dabartinių mokinių atostogų laikas yra skirtas mokykloms pasiruošti mokymui nuotoliniu būdu“, – pranešime informavo ministerijos atstovai.
Tačiau reikalavimas pasiruošti taip pat kelia sumaištį. Mat namuose moksleiviai turės naudoti ir mokymo priemones, o kai kurios jų liko ugdymo įstaigose. Į jas dažnas bijo net įžengti.
Štai Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazija praėjusią savaitę tėvams ir moksleiviams elektroniniame dienyne išsiuntė laiškus, kuriais kvietė kovo 20 dieną nuo 9 iki 11 valandos pasiimti knygas, kurias mokiniai paliko mokykloje.
„Kas garantuoja, kad nebus viruso nešiotojų, izoliacijos nesilaikančių asmenų?“ – laiške, pasiekusiame redakciją, klausė susirūpinę tėvai.
Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijos direktorė Jolita Andrijauskienė teigė apgailestaujanti, kad tėvai į reikalavimą pasiimti knygas sureagavo būtent taip.
„Dieve, kokie žmonės tampa pikti“, – stebėjosi ji.
J.Andrijauskienė pasakojo, kad dalis vaikų į namus knygų nesinešioja, jos liko mokykloje. „Kokiu būdu vaikai neateidami į mokyklą pasiims knygas ir iš ko jie mokysis, jeigu jų neturės?“ – retorinį klausimą kėlė direktorė.
Ji aiškino, kad dėl tokios reakcijos jai yra apmaudu ir pikta.
Tikisi, kad padės suvaldyti situaciją
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos valdininkai pranešime tikino, kad ugdymo įstaigose rizika virusui plisti yra itin didelė.
„Todėl jų uždarymas padės užkirsti kelią galimoms naujojo koronaviruso grėsmėms“, – paaiškina ministerija.
Valdininkai pabrėžia, kad savivaldybės privalo užtikrinti vaikų priežiūrą išskirtiniais atvejais įstaigose, jeigu to neįmanoma įgyvendinti namuose.
„Paskelbus karantiną, būtina suprasti, kad neorganizuojant ugdymo proceso siekiama minimizuoti galimų mokinio fizinių kontaktų kiekį, ypač vietose, kuriose galimai lankosi daugiau žmonių. Todėl šeimai tenka atsakomybė už savo vaikų ir kitų žmonių saugumą laikantis karantino principų ir vykdant karantino priemones“, – teigia ministerija.