ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektoriaus doc. dr. Alfredo Chmieliausko teigimu, studijų kokybė – tai pirmiausia atitiktis aukštiems tarptautiniams standartams, siekis prilygti geriausiems. Kadangi standartai nuolat keičiasi, turėtų keistis ir rūpinimosi kokybe būdai. „Kai kalbame apie studijų kokybę, reikia paminėti ne tiek išskirtinę nacionalinės aukštojo mokslo sistemos kokybę, bet ir aukštus standartus ne tik institucijoms, bet ir studijų sritims bei kryptims. Juk lyginti aukštąsias mokyklas dėl daugelio jų savitumo labai sudėtinga. O fizikai gali nesunkiai pasilyginti su fizikais, humanitarai su kitais humanitarais“, – sako ISM universiteto rektorius.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto 18 metų istorija atspindi nuolatinį kokybės siekį. Jau kelerius metus žurnalo „Reitingai“ duomenimis, ISM universitetas pripažįstamas kaip vienas iš stabiliausiai augančių universitetų Lietuvoje.
„Kai Vidurio ir Rytų Europoje pradėjo steigtis panašaus tipo mokyklos, atitikti tarptautinius standartus mums buvo tiesiog neįmanoma. Siekėme to palaipsniui. 2006 m. įveikėme pirmąjį „laiptelį“ įgiję regioninę Vidurio ir Rytų Europos vadybos plėtros asociacijos kokybės žymą. Šiandien ISM universitetas jau pretenduoja gauti aukščiausio lygio pasaulio verslo mokyklų tinklo (AACSB) akreditaciją, liudijančią tarptautinį verslo ir visuomenės pripažinimą. „AACSB International“ yra daugiau nei 1500 pažangiausių verslo švietimo institucijų pasaulyje vienijanti organizacija, teikianti kokybės užtikrinimo paslaugas. Baltijos šalyse dar nėra nė vienos AACSB akredituotos verslo mokyklos“, – pasiekimu džiaugiasi A. Chmieliauskas.
Rektorius pritaria, kad vienas iš būdų reguliuoti studijų kokybę – Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimas stojamąjį minimalų balą pakelti iki 3,6. Tačiau to turi laikytis visos aukštosios mokyklos, taip pat ir valstybinės, priimdamos studentus į valstybės nefinansuojamas vietas. Kitu atveju minimalaus balo didinimas veikiau būtų ne rūpinimasis studijų kokybe, o studijų prieinamumo ribojimas.
„Praėjusiais metais stojamieji rezultatai parodė, kad į ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą valstybės finansuojamas vietas įstoja geriausi abiturientai – jų stojamasis balas yra 8,34 (Lietuvos vidurkis 6,81). O priimtųjų į valstybės nefinansuojamas vietas – 5,18. (Lietuvos vidurkis 5,12 balo)“, – sako ISM rektorius.
Kurti sveiką konkurenciją
Geriausių studentų buvimas universitete – labai svarbi studijų kokybės dalis. Geriausiųjų pavyzdys sukuria atitinkamą intelektualinę terpę ir socialinį spaudimą, kad „gerai mokytis yra teisinga“. O geri studentai padaro neįtikėtinai daug gerų dalykų.
„Esame nedidelis universitetas, ISM studijuoja kiek daugiau nei 1600 studentų. Mūsų patirtis parodė, kad vienas iš būdų užtikrinti gerą kokybę – nuoširdžiai pažinti ne tik esamą, bet ir būsimą studentą, palaikyti glaudžius ryšius su alumnais, kurti bendruomenę. Pažintį su būsimais studentais pradedame jau nuo devintokų – kviečiame susitikti mokytojus, mokinius, rengiame moksleivių universitetus, atvirųjų durų dienas, ekonomikos olimpiadas. Atstumas tarp studento ir dėstytojo pas mus nedidelis. Tai, kad į mūsų universitetą kasmet stoja abiturientai vis su aukštesniais balais, rodo, kad elgiamės teisingai“, – įsitikinęs A. Chmieliauskas.
Anot rektoriaus, pasaulyje taikomos įvairios praktikos, pvz., priimami visi norintieji. Tokiu atveju daug kas įstoja, tačiau mažai kas dėl iškeltų studijų kokybės reikalavimų baigia. Valstybei tai brangus, kokybės reguliavimo būdas. Kitas kraštutinumas – nustatyti griežtus priėmimo reikalavimus. Galima daryti ir vienaip, ir kitaip – tai kiekvienos valstybės pasirinkimas.
„Neabejoju, kad stojamojo balo pakėlimas problemų ISM universitetui šiemet tikrai nesudarys. Tik šio balo reguliavimą norėtume matyti kaip sisteminį dalyką. Visų pirma, jo turėtų laikytis visos aukštosios mokyklos, atskirų aukštųjų mokyklų diskriminacijos neturėtų būti. Iki šiol valstybinės aukštosios mokyklos į valstybės nefinansuojamas vietas priimdavo ir su mažesniu balu negu ministerijos nustatytas. Toks netolygumas – tai sistemos trūkumas. Jeigu tokie skirtumai išliks, bus sunku kalbėti apie balo nustatymą kaip kokybės pagerinimo būdą. Mūsų universitete didžiąją dalį studijų vietų sudaro valstybės nefinansuojamos vietos, bet vis tiek laikomės nustatyto minimalaus stojamojo balo ir žmonėms, su žemesniu balu negu 3,6, turėsime pasakyti „ne“, – sako A. Chmieliauskas.
