Studijuojantys Ilinojaus technologijų institute gali pasirinkti vieną iš penkių specializacijų – tiekimo grandinės, telekomunikacinių technologijų, tvarios gamybos, gamybos technologijos ir pramoninės infrastruktūros srityse.
Telekomunikacijų technologijų specializaciją pasirinkęs ir šiuo metu praktiką didžiausioje Lietuvos telekomunikacijų bendrovėje atliekantis T.Šiurna neslepia, kad priimant sprendimą dėl studijų ISM prisidėjo ir ISM universiteto įsteigta „100 talentų“ stipendija bei galimybė studijų metu išvykti mokytis į Jungtines Amerikos Valstijas.
„Ilgą laiką buvau tvirtai apsisprendęs ir užtikrintas, kad Lietuvoje studijuosiu informatikos krypties studijas. Artėjant pasirinkimo dienai pradėjau stipriai dvejoti, ar programuotojo profesija – tikrai man. Tinkamu metu sužinojau apie ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Industrinių technologijų programą. Atidžiai ją išnagrinėjęs nusprendžiau pasirinkti studijas būtent ISM Vadybos ir ekonomikos universitete“, – pasakoja studentas.
Tarp JAV ir Lietuvos
Nors pašnekovas pastebi, kad paskaitos bei atsiskaitymai JAV ir Lietuvoje, ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, iš esmės, vyksta identiška tvarka, tačiau kiek skiriasi vertinimas. Pažymiai čia skirstomi raidėmis nuo A iki D, kurios semestro pabaigoje paverčiamos į pažymį (atitinkamai nuo 4 iki 1).
„Dalykas, kuris buvo kiek neįprastas, tačiau taip pat ir maloniai nustebinęs – kone visiška laisvė pasirinkti dalykus. Lietuvoje, įstojus į universitetą, tavo programa aiški visiems keturiems metams į priekį, galbūt neskaitant kelių pasirenkamųjų dalykų. Amerikoje universitetų programos leidžia rinktis dalykus itin lanksčiai – jie skirstomi į grupes (baziniai studijuojamos specialybės, papildomi humanitariniai, papildomi gamtos mokslų, tarpdiscipliniai, t.t.), ir iš kiekvienos, priklausomai nuo kurso, pasirenki reikiamą skaičių dalykų. Puikus to pavyzdys – mes, trys ISM studentai, praeitą semestrą iš šešių dalykų paskaitų kartu ėjome tik į dvi – kiti dalykų pasirinkimai išsiskyrė, nors specialybė – ta pati“, – pasakojo studentas.
Įdomu tai, kad Ilinojaus technologijų institute ypač daug dėmesio kreipiama į tarpdisciplinius projektus, dar vadinamus IPRO.
„Kiekvienam studentui, norinčiam sėkmingai baigti studijų programą, privaloma atlikti du IPRO. IPRO veikimo principas – kiekvieną semestrą universitetas siūlo daugiau nei 30 įvairių temų projektams – nuo saulės energetikos pritaikymo iki tinklinio taisyklių atnaujinimo ar mobiliųjų programėlių dizaino kūrimo. Studentai gali rinktis bet kurį IPRO, tad komanda, kurią subursi, bus ypač įvairi bei turinti įvairių studijų patirties – būtent to ir siekiama. Pavyzdžiui, praėjusį semestrą programėlių dizaino dirbtuvėse suburta komanda, kuriai priklausiau, turėjo itin platų specialybių spektrą – nuo informatikos mainų studentės iš Švedijos iki chemijos inžinieriaus iš Amerikos ar vadybininko iš Lietuvos! Studijuojant ISM ir IIT sukaupta patirtis tikrai pravertė vadovaujant komandai ar susidūrus su įvairiais iššūkiais. Komandos sukurta programėlė studentų lankomumo tikrinimui pateko tarp geriausiųjų rudens semestro IPRO projektų!“, – džiaugiasi pirmuosius studijų metus JAV užbaigęs T.Šiurna.
Save įprasmina užklasinėje veikloje
Ilinojaus technologijų institute yra keli šimtai neformalių klubų, iš kurių keliolika ypač ryškūs bei žinomi visame universitete, studentų brolijos bei seserijos, garbės bendrijos. Be to, IIT turi ir nemažą sporto centrą – kiekvienas studentas gali naudotis jo aikštynais, sporto salėmis ar baseinu.
„Kiekvienas studentas renkasi, kokius dalykus ir kokia tvarka juos nori lankyti, tad toks dalykas, kaip „kurso draugai“ IIT neegzistuoja, veikiau bendraklasiai. Dažniausiai su jais bendrauji dėl įvairių projektinių darbų ar atsiskaitymų – savo draugų ratą subūriau įsitraukęs į įvairius klubus bei užklasines veiklas. IIT studentų ratas ypač platus, universitetas bendradarbiauja su keliasdešimt šalių: Amerika, Kanada, Australija, Danija, Vokietija, Meksika, Kolumbija, Etiopija, Salvadoras – tik keletas iš jų, kurių atstovus teko sutikti.
Nuskambės kaip klišė, bet prioritetas tenka namų darbams bei studijoms. Laisvalaikiu užsiimu tokiais įvairiais papildomais projektais, kaip verslo idėjų varžytuvės. Taip pat priklausau kelioms studentų organizacijoms – esu Tarptautinių studentų organizacijos valdybos narys, praeitą semestrą tapau brolijos „Delta Tau Delta“ nariu“, – įspūdžiais dalijosi pašnekovas.
Tapo brolijos nariu
ISM studentas neslėpia, kad prieš išvykstant studijuoti į Ilinojaus technologijų institutą sulaukė ne vieno bičiulio kone juokais užduodamo klausimo, kada ketina stoti į broliją.
„Daugelis esame matę tipinius lėkštus serialus ar internete skaitę apie JAV studentų gyvenimą, brolijas bei seserijas – per ekraną tai atrodo taip koktu, kartais net prasilenkia su moralės normomis. Pripažinsiu, tokių stereotipų persmelktas į IIT atvykau ir aš, tačiau realus susitikimas su organizacijomis pakeitė mano požiūrį. Kalbant apie „Delta Tau Delta“ – brolijos nariai kelia sau aukštus tiek akademinius (bendras narių vidurkis viršija universiteto), tiek moralės ir elgesio (užsiimame filantropine veikla, universitete organizuojame renginius) standartus, pasitiki bei palaiko vienas kitą, tad ryšys tarp narių žymiai glaudesnis nei įprastame klube ar organizacijoje. Dėl to visiškai nekeista vienas kitą vadinti broliais“, – vardija Tomas.
Dar vienas ypač įdomus aspektas – pačios organizacijos ilgaamžiškumas. Nacionalinė organizacija įsikūrė dar 1858 m., o IIT skyrius gyvuoja jau 117 m.
„Vienas iš esminių faktorių, skiriančių broliją ar seseriją nuo įprastų organizacijų – tai aukšti elgesio standartai bei vertybiniai pagrindai. Jiems atspindėti keletą kartų per semestrą (naujų narių priėmimo laikotarpiu) rengiamos uždaros ceremonijos – prisiliesti prie šimtamečių tradicijų suvokiant, kad tą patį brolijos nariai darė ir prieš 50 ar 100 metų – tikrai įdomi patirtis! Kita vertus, smagus faktas yra tai, kad nepaisant organizacijos amžiaus, tikriausiai esu pirmasis lietuvis, prisijungęs prie šios brolijos. Naujų narių kontaktų formoje Lietuvos nebuvo, tad pasitikslinus, kas nutiko su centriniu biuru, jie atsakė „ačiū už informaciją! Pridėjome Lietuvą į šalių, iš kurių kilę mūsų nariai, sąrašą“. Karts nuo karto į mane tiesiog kreipiasi klausimu: „kaip einasi, pirmasis Lietuvi?“, dalis narių jau ir pasilabinti lietuviškai ar atsakyti į klausimą „Kaip sekasi?“ išmoko“, – džiaugėsi jaunuolis.
Paklaustas apie ateities planus, Tomas sako, kad, pirmiausia, ketina sėkmingai užbaigti bakalauro studijų etapą ir galbūt ateityje užsiimti nuosavu verslu, pradėti magistro studijas.
„Atvažiavus į JAV, nuo pirmųjų akimirkų viskas pasirodė kiek svetima, tačiau taip pat ir labai pažįstama. Kartais gerdamas kavą kavinukėje ar vaikščiodamas Čikagos senamiestyje pasijaučiu lyg kino filme, kurio veiksmas sukasi Amerikoje, bet kaip mano vienas draugas juokavo: „Ne Amerika kaip kine, o kinas kitaip ir neparodo – tik taip, kaip yra“. Jei kas būtų prieš keletą metų pasakęs, kad dabar kalbėsiu, kam nors pasakosiu, kaip sekasi studijos JAV – nebūčiau patikėjęs“, – džiaugėsi pasirinkimu ISM trečiakursis.
Sujungia vadybą ir technologijas
Industrinių technologijų vadybos programos vadovės ISM universiteto doktorantės Dominykos Venciūtės teigimu, kuriant programą, pirmiausia buvo atsižvelgta į gamybos ir inžinerijos pramonės organizacijų poreikį.
„Glaudus ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto bendradarbiavimas su verslo lyderiais padėjo išsigryninti poreikį ugdyti plataus požiūrio vadybos profesionalus, suprantančius gamybinių procesų išmanymo svarbą. Studijos vykdomos anglų kalba, o programoje dėsto ne tik geriausi savo sričių profesionalai Lietuvoje, bet ir atvykstantys patyrę užsienio šalių dėstytojai. Paskaitų metų studentams yra suteikiama galimybė atlikti projektines užduotis gamybinėse įmonėse ir jau studijuojant pasigilinti į verslo procesų subtilybes“, – sako D.Venciūtė.
Industrinių technologijų vadybos programa yra unikali savo tarpdiscipliniškumu – studijų programoje yra jungiamas vadybos ir technologijų mokslas.
Anot programos direktorės, Industrinių technologijų vadybos programos studijas pasirinkę studentai įgyja ne tik vadybos profesionalui reikalingų žinių, bet ir savo gebėjimų bagažą papildo fundamentaliųjų mokslų bei technologijų vadybos kompetencijomis. Studentai taip pat vysto taupiosios valdymo sistemos (LEAN) kompetencijas.
„Tarp studijuojamų dalykų – inžinerinėms ir technologijos mokslų specialybėms būdingi tokie studijų dalykai, kaip fizika, braižyba, grafika, gamybos technologijos, bei klasikiniai vadybos studijų – strateginis valdymas, projektų valdymas, inovacijų valdymas ar organizacijų ekonomika. Gamybinės ir inžinerinės pramonės įmonėms trūksta vadovų, gebančių ne tik vadovauti komandoms, bet ir išmanančių gamybos procesus ir kalbančių inžinierių kalba, perduodančių inžinieriams ir technologams klientų poreikius. Būtent Industrinių technologijų vadybos studijos padeda užpildyti tokių specialistų poreikį rinkoje“, – įsitikinusi pašnekovė.
Daugiau informacijos apie ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Industrinių technologijų vadybos studijas rasite ČIA.
