Išmanioji mokykla: kompiuteris vaiko rankose – mokytojo išsigelbėjimas

Šiaulių pakraštyje esančioje Aukštelkės mokykloje vyko neįprastas seminaras apie išmanųjį mokymą. Tai ne mokslas apie kompiuterius ir ne koks nuotolinis ugdymas per vaizdo kamerą. Pasirodo, kad pats ugdymo turinys gali būti išmanus. Pavyzdžiui, elektroninės pratybos gali padėti išvengti prakeiksmų, kurių švietimo sistema neatsikrato dešimtmečiais.
Planšetinis kompiuteris mokinio rankose – prakeiksmas ar išganymas
Planšetinis kompiuteris mokinio rankose – prakeiksmas ar išganymas / Alvydo Januševičiaus nuotr.

Oficialiai ant popieriaus viskas skamba gana nuobodžiai. Matyt, taip reikia – Aukštelkės mokyklos Strateginio plano 2017–2019 m. mokyklos vystymo trajektorija, išmanusis mokymasis.

Renginio dalyviai – kelios dešimtys mokytojų iš įvairių Šiaulių mokyklų.

Konsultantai – įvairūs savo srities specialistai, kurie išmaniąsias technologijas tiesiog priauginę prie savo sąmonės.

Vos atvykęs, supranti, kad šis seminaras kitoks. Po pranešimų visi pažyra dirbti poromis. Vėliau keitėsi vietomis – siurbė žinias iš pranešėjų akis į akį.

Tai kas yra išmanusis ugdymas? Savo akimis tai galima pamatyti mokyklos raštinėje. Čia ant lentynos sudėti 15 planšetinių kompiuterių. Galima pasiimti ir klaviatūras. Pasirodo, šie įrenginiai mokykloje naudojami beveik visose pamokose – svarbu pasiimti, kol kiti nepačiupo.

Praėjusiais metais Šiaulių rajono savivaldybė Aukštelkės pagrindinę mokyklą ir joje dirbantį mokytojų kolektyvą įvardijo kaip vieną pažangiausių rajone, todėl „Šiuolaikinės mokymo(si) aplinkos“ klasės projektą Lietuvos mokykloms kuriančios bendrovės „Telia“, „TAMO grupė“, „Microsoft Lietuva“ ir BMK nusprendė čia savo lėšomis įrengti pirmąją šiuolaikinę klasę.

Klasę sudaro interaktyvi lenta, 15 planšetinių kompiuterių, „Hewlett-Packard“ (HP) kompiuteriai su klasės valdymo programine įranga, „Microsoft“ programinė įranga, „TAMO grupės“ elektroninis mokymo(si) turinys ir e.dienynas bei visa tai apjungiantis spartus belaidis „Telia“ internetas.

Vienas iš išmaniųjų dalykų mokykloje, kurį jau daugelis žino, yra TAMO dienynas, kuriame ne tik pamokų grafikai, bet ir visa informacija, skirta moksleiviams, jų tėvams, namų darbai ir kiti dalykai.

Dar vienas išmanusis produktas, apie kurį seminare kalbėta daugiau – EMA. Taip sutrumpintai vadinamos elektroninės pratybos, skirtos kone visiems dalykams ir visoms klasėms. Tai progreso sprogimas vaikų ugdyme.

Beje, aplinkinėse šalyse analogų sunku rasti. Išversti į bet kokią kalbą šią programą būtų daug lengviau, nei suderinti viską su kitos šalies ministerijomis. Iš esmės šiuo produktu būtų įmanoma užkariauti pasaulį.

Jokių pažymių ir individualus darbas

Pačiame renginio įkarštyje užkalbinta TAMO grupės rinkodaros vadovė Daina Kedienė įtikina, kad elektroninės pratybos nėra tik popieriaus taupymas. Tai šis tas daugiau.

Užduočių vertinimas atitinka jau seniai deklaruojamą, bet neįgyvendinamą vertinimą – lyginti mokinį su savimi, o ne kitais.

EMA – tai visų įmanomų dalykų pratybos įvairių klasių moksleiviams. Kaip tai veikia?

Moksleiviai įsijungia kompiuterius ir... sprendžia. Tam puikiai tinka ir mobilūs telefonai.

Iš esmės būtų galima taip dirbti ir pasklidus po visą pasaulį, sėdint po palmėmis, ar Niujorko metro – kad tik internetas veiktų. Tačiau pratybos nėra specialiai skirtos dirbti per atstumą. Nebent tai – namų darbai. Tai tiesiog pamokos dalis.

D.Kedienė teigia, kad šios pratybos labiau panašios į spektaklį ar orkestrą – kiekvienas vaikas tobulina savo vaidmenį, o viskam vadovauja režisierius ar dirigentas – mokytojas.

Kokie EMA pranašumai? Pirmiausia – dirbti kompiuteriu vaikams yra priimtina. Būtent dėl to moksleiviai, atlikdami namų darbus, patirtų mažiau streso. Galbūt neatidėliotų jų nakčiai.

Antra – užduočių vertinimas atitinka jau seniai deklaruojamą, bet neįgyvendinamą vertinimą – lyginti mokinį su savimi, o ne kitais. Konkurencija skaudina, o siekti aukštumų skatina kiekvieno asmeninė sėkmė.

Alvydo Januševičiaus nuotr./Planšetinis kompiuteris mokinio rankose – prakeiksmas ar išganymas
Alvydo Januševičiaus nuotr./Planšetinis kompiuteris mokinio rankose – prakeiksmas ar išganymas

Beje, mokiniai mato bendraklasių pasiekimus, tačiau nežino, kas slepiasi po simboliniais žvėreliais ir kokiame žinių lygyje yra klasiokų asmeninis rezultatas.

Trečia – mokytojas yra didysis dirigentas Jis gali vienu metu mokiniams pateikti individualias užduotis, iškart stebėti rezultatų grafikus.

Padėti kiekvienam augti savo lygmenyje be didelių pastangų. Sutaupo marias laiko, nes nereikia ranka taisyti pratybų – klaidas randa pati sistema.

VIDEO: Daina Kedienė – apie EMA išmaniąsias pratybas

Ketvirta – tokiose pratybose negali „susigadinti vidurkio“ pažymiais. Kiek pasiekei – ten ir esi. Kelias yra vienas – tik pirmyn. Tiesa, mokytojas gali viską kiek pareguliuoti, jei yra reikalas, pagirti, sufleruoti ar net braukyti mėlynos spalvos virtualiu parkeriu. Raudonos spalvos vengiama – ji gąsdina.

Naujas būdas pažinti mokinius

Žinoma, popierius taip pat taupomas, teigia Malvina Majauskaitė, TAMO grupės e.produktų plėtros direktorė. Jos žiniomis, perėjusiems į išmanųjį ugdymą išlaidos pratyboms gali sumažėti kelis kartus.

Pasirengti egzaminui – savaitės reikalas. Didžioji ugdymui skirto laiko dalis turi būti skirta ryšių ir santykių suvokimui plačiąja prasme, o ne faktų atkartojimui ir patikrinimui.

Po seminaro – aptarimas. Išsakyta daug – abejonės, baimės ir atradimo džiaugsmas. Štai keletas pasisakymų.

„Išmaniųjų naujovių dažniau nori direktoriai ir vaikai. Mokytojai tampa pasikeitimų įkaitais, nes jų niekas neklausia – tenka prisitaikyti.“

„Kyla mintys – pensija netoli, o kam man to reikia? Bet palengva atrandame, kad tai yra spyris, verčiantis judėti pirmyn. Išmaniosios technologijos mus paskatino atverti naujus buvimo su vaikais klodus.“

„Gal ir daug ko nesuprantu, bet suprantu, kad tai yra gėris. Judi po truputį ir jau nebijai. Iš tiesų – kam mokyti vaiką to, ką jis gali rasti internete?“

„Dalykai, pasakyti virtualioje erdvėje, gali žeisti realioje erdvėje. Internete niekas nebejuokauja, o virusai neberašomi dėl pokšto.“

„Pasirengti egzaminui – savaitės reikalas. Didžioji ugdymui skirto laiko dalis turi būti skirta ryšių ir santykių suvokimui plačiąja prasme, o ne faktų atkartojimui ir patikrinimui.“

„Kiek galima laukti, kol tie egzaminai ir testai numirs? Mokykla yra moksleiviams – kam juos versti atsiskaitinėti tai, ką jie gali rasti internete?“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis