Tautvydas Vigelas, studijuojantis Kolpingo kolegijoje, sakė nesitikėjęs aukštojo mokymo įstaigoje užmegsiantis tokių tvirtų ir draugiškų ryšių tiek su kitais studentais, tiek su administracija bei dėstytojais.
Vaikinas prisipažino studijas Kolpingo kolegijoje pasirinkęs kone atsitiktinai. Sužinojęs, jog įstojo, jis neturėjau daug informacijos apie šią mokymo įstaigą, tad paskambino į administraciją. Kaip pats sako, studijuoti kolegijoje nusprendė po nuoširdaus ir šilto pokalbio. Tai gali skambėti kaip naivi priežastis, tačiau ji puikiai dera su specialybe, kurią Tautvydas norėjo studijuoti.
Socialinį darbą pasirinkau, nes savęs niekur daugiau neįsivaizdavau ir jau nuo vaikystės žinojau, jog mano ateitis bus susieta su pagalba žmonėms.
„Socialinį darbą pasirinkau, nes savęs niekur daugiau neįsivaizdavau ir jau nuo vaikystės žinojau, jog mano ateitis bus susieta su pagalba žmonėms. Tai, mano manymu, yra ta specialybė, kurioje galiu save realizuoti, – atviravo jaunuolis. – Kadangi tai buvo jau aukštasis mokslas, aišku, tikėjausi gauti žinių ir įgyti patirties, norėjosi su specialybe susijusių tikslesnių dalykų. Apskritai, esu smalsus, domiuosi įvairiomis sritimis, o kolegija padėjo atrasti daug atsakymų į man iškylančius klausimus.“
Vaikinas džiaugėsi, kad studijuodamas jaučiasi pastebimas ir reikalingas. „Jei atvirai, jokioje mokykloje nebuvau jautęs tokios šilumos. Kadangi kolegija maža, visi vieni kitus pažįsta, pasisveikina, o tai tikrai suteikia jaukumo. Kaip juokaujame su draugais iš kolegijos, kartais nebesinori išeiti, nes geros nuotaikos ir šilumos aura tave čia tiesiog laiko“, – šypsojosi Tautvydas. Studentas kolegijai keliaujant po mokyklas skaitydavo paskaitas apie lyderystę ir viešąjį kalbėjimą, vedė renginius, o būdamas kolegijos studentų atstovybės prezidentu tikino stengęsis įnešti naujų vėjų ir sulaukęs kolegijos administracijos palaikymo bei išklausymo.
„Išsilavinimas parodo, jog esi žmogus, kuris turi siekį ir jį bando įgyventi. Tai svarbi žmogaus savybė. Mano manymu, išsilavinimas yra įžanga į tolimesni gyvenimą. Jį įgijęs, gauni teisę pasirinkti ne vienas duris, o iš daugelio durų, kurias atidaręs galėsi save realizuoti daugelyje sričių, – nuomone dalijosi Tautvydas. – Ir abiturientams, ieškantiems, ką studijuoti, patarčiau rinktis ne madingą specialybę, o tą, kurioje save matai ir tiki, jog šioje srityje gali pasiekti daug. Apskritai, studijomis reikia džiaugtis, tuomet nekils problemų semiantis gerosios patirties. “
 |
| Kolpingo kolegija |
Studentas pasakojo, kad studijoms ir darbui jį motyvuoja noras pasiekti užsibrėžto tikslo, tapti geru savo srities specialistu. „Žinojimas, kad sugebėsiu kompetentingai padėti žmonėms, kuriems reikia pagalbos, mane veda į priekį. Labai prisideda ir tai, kad tavo padaryti darbai sulaukia įvertinimo. Esu dalyvavęs mokslo konferencijose ir skaitęs savo rašytus straipsnius. Matydamas juos išspausdintus konferencijos knygoje ar kur nors kitur žinau, jog darbas nenuėjo perniek ir galiu stengtis toliau“, – pasakojo kolegijos studentas.
Išsilavinimas yra įžanga į tolimesni gyvenimą. Jį įgijęs, gauni teisę pasirinkti ne vienas duris, o iš daugelio durų, kurias atidaręs galėsi save realizuoti daugelyje sričių.
Tautvydas, kaip ir nemaža dalis studentų, pasinaudojo galimybe su mainų programa ERASMUS studijų praktiką atlikti užsienyje. Pasirinkęs saulėtąją Maltą vaikinas pasakojo, kad tai nuostabiai graži, malonių žmonių šalis. „Maltoje šiuo metu dirbu socialiniu darbuotoju-slaugu organizacijoje, kurioje prižiūrimi žmonės su protine ar fizine negalia. Niekada neteko dirbti su tokia žmonių grupe, taigi įgavau labai daug patirties. Supratau, kaip šie žmonės elgiasi, kaip su jais reikia bendrauti. Išmokome kartu su jais džiaugtis“, – jautrumu spinduliavo jaunuolis.
Socialiniai darbuotojai neretai prisipažįsta, kad pamačius, jog nepavyks padėti visiems, apima neviltis ir savigrauža. „Man įstrigo vieno dėstytojo kolegijoje išsakyta mintis, jog būtina nepamiršti galvoti ir apie save. Iš pirmo žvilgsnio ji skamba gan savanaudiškai, tačiau yra labai teisinga. Man, kaip žmogui, visada norisi padėti visiems. Nesvarbu kaip, bet stengtis dėl kitų gerovės. Tai darydamas nepastebėjau, kaip pats nežmoniškai pavargau: greitai išsekdavau ir nebeturėdavau jėgų dirbti. Tada susimąsčiau, kad padėti žmonėms yra gerai, bet kartais reikia juos užvesti ant kelio ir leisti patiems sau padėti, o ne už juos spręsti jų problemas“, – samprotavo Tautvydas.
Baigęs mokslus vaikinas turi didelių, bet nesavanaudiškų ambicijų. „Tikiuosi įgyvendinti visus savo siekius. Žadu daug laiko ir pastangų skirti mokslinei veiklai, gal net norėčiau dėstyti. O kas čia žino, gal ateityje įkursiu įstaigą, kurioje bus teikiamos įvairios socialinių darbuotojų paslaugos“, – kalbėjo studentas.
