Dalis abiturientų 15min pasakojo tikėjęsi užduočių lape išvysti temų, susijusių su valstybės atkūrimo šimtmečiu, tačiau spėjimai nepasitvirtino.
Šįmet moksleiviai galėjo rinktis iš tokių samprotaujamojo rašinio temų: „Ką gali pakeisti vienas žmogus?“ (rekomenduojami pasirinkti autoriai – Bronius Krivickas, Marius Ivaškevičius), ir „Svarbiau mylėti ar būti mylimam?“ (rekomenduojami autoriai – Juozas Tumas-Vaižgantas ir Vincas Krėvė).
Abiturientai taip pat galėjo rašyti literatūrinio tipo darbą temomis „Gyvybės vertė literatūroje“ (rekomenduojami autoriai – Balys Sruoga, Sigitas Geda) ir „Susvetimėjimo tema literatūroje“ (rekomenduojami pasirinkti autoriai – Antanas Škėma, Jurgis Kunčinas).
„Formuluojant užduotis siekta, kad jos ne tik atitiktų egzamino programą, bet ir kiek įmanoma skatintų mokinius mąstyti apie jų amžiui aktualias problemas, būtų susijusios su šiandienos aktualijomis“, – pranešime žiniasklaidai rašo Nacionalinis egzaminų centras (NEC).
Moksleiviai rinkosi rašyti apie meilę
„Kaip ruošiausi egzaminui, tai – niekaip, žaidimus žiūrėjau, o ko tikėjausi... Minimumą parašyt“, – ką tik po egzamino kalbėjo Artūras, rinkęsis rašyti samprotaujamąja tema apie meilę.
Kita abiturientė – Kornelija – pasakojo egzamino metu persigalvojusi ir pakeitusi temą, kuria pradėjo rašyti, prieš egzaminą tikino pasikartojusi kūrinius tų autorių, kuriuos žino, o naujų neskaitė.
„Nesirėmiau jokiais poetais“, – teigė ji.
„Naudojausi žodynu, nes negalėjau atsiminti, ar „gerovė“ ar „gėrovė“. Tai pasitikrinau“, – pridūrė Kornelija, kūrusi rašinį, kaip ir Artūras, apie meilę.
Kita pašnekovė – Kotryna – tikino egzaminui beveik nesiruošusi: „Šiek tiek pasikartojau autorius, kuriuos geriausiai žinojau. Bet šiaip viskas gerai.“
Abiturientas: kaip bus, taip bus
Galimybė rašant rašinį remtis ne tik rekomenduojamais autoriais, bet ir privalomais, kurių sąraše – 36, Kotrynai pasirodė „geras dalykas“.
„Bet galima ir su rekomenduojamais išsisukt, iš tikrųjų“, – pridūrė ji.
Meilės temą gvildenęs Donatas vylėsi rašinį sukūręs neblogą, bet abejojo, ar pabaigą sugalvojo tinkamą.
„[Rėmiausi] rekomenduojamais autoriais. Man tiko, žinojau tuos kūrinius gerai“, – pasakojo jis.
Donatas teigė visų pirma norintis išlaikyti egzaminą. „O ten jau kaip bus, taip bus“, – paklaustas, kokių rezultatų tikisi, kalbėjo abiturientas.
Jaunuolis Ilija, siekiantis tapti Vilniaus dailės akademijos (VDA) studentu, egzamino metu teigė nesinaudojęs galimybe atsiversti žodyną ar paskaitinėti suskaitmenintus kūrinius.
„Nelabai ruošiausi egzaminui. Tiesiog žiūrėjau konspektus autorių“, – sakė jis.
Laikiusiems mokyklinį egzaminą – nukreipiamieji klausimai
Laikantieji mokyklinį egzaminą jo metu galėjo samprotauti šiomis temomis: „Ar žmogus yra savo likimo kalvis?“ (rekomenduojami autoriai – Motiejus Kazimieras Sarbievijus, Vincas Mykolaitis-Putinas) ir „Kas savam krašte geriau nei svetur?“ (rekomenduojami pasirinkti autoriai Adomas Mickevičius, Antanas Škėma).
Iš literatūrinių – galėjo rinktis šias: „Istorinės asmenybės literatūros kūriniuose“ (rekomenduojami autoriai – Jonas Radvanas, Vincas Krėvė) ir „Požiūris į gimtąją kalbą literatūros kūriniuose“ (rekomenduojami autoriai – Mikalojus Daukša, ir Justinas Marcinkevičius).
„Mokykliniame brandos egzamine prie visų temų pateikti ir nukreipiamieji klausimai“, – tikina NEC.
Vilniaus Žvėryno gimnazijoje privalomąjį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą laikė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų gimnazijos, Juventos gimnazijos, Saulės privačios gimnazijos abiturientai ir Suaugusių mokymo centro mokiniai.
Vertintojai gali tikėtis skirtingo užmokesčio
Visoje šalyje minėtą egzaminą – valstybinį arba mokyklinį – laikė daugiau nei 30,5 tūkst. jaunuolių. Jie galėjo išbandyti kelias naujoves: paskaitinėti suskaitmenintus privalomų programos autorių kūrinius kompiuteryje ir privalomai remtis ne tik dviem rekomenduojamų autorių kūriniais iš užduočių lapo, bet visų autorių, kurių darbai buvo nagrinėti pamokų metu.
Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą mokytojai, kaip ir ankstesniais metais, centruose Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje ir Vilniuje vertins 10 dienų – birželio 11–15 dienomis ir birželio 18–22 dienomis. Tokių šįmet bus 370.
„Atsižvelgiant į šio egzamino kandidatų darbų specifiką, šiais metais ketinama vertintojams mokėti ne už darbo valandas, o už įvertintų darbų skaičių, planuojant maksimaliai tolygų darbų paskirstymą. Taigi šiais metais visų vertintojų atlygis už dalyvavimą kandidatų darbų vertinimo komisijos darbe skirsis“, – atsakyme 15min teigia NEC.
Vieno darbo įvertinimo įkainis, anot NEC, sieks 3,60 Eur „į rankas“. Tiesa, visai neseniai mokytojai išreiškė lūkestį jo sulaukti šiek tiek didesnio.
Gegužės 17-ąją vertintojai surašė kreipimąsi, kuriame teigė nepritariantys sutrumpintam abiturientų darbų vertinimo terminui ir iškėlė reikalavimus: darbus vertinti 10 dienų, iki 4 Eur „į rankas“ padidinti abiturientų darbų vertinimo įkainį, naujai neregistruoti vertintojų, nedalyvavusių virtualiuose mokymuose MOODLE sistemoje bei seminaruose.
Valstybinio egzamino rezultatų moksleiviai gali tikėtis sulaukti liepos 3–4 dienomis, mokyklinio egzamino – per 13 darbo dienų.
Kasmet laikančiųjų valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą mažėja: 2014 metais tokių buvo 21 691, 2015-aisiais – 20 620, 2016 metais – 18 854, 2017 metais – 18 226 mokiniai. Šįmet valstybinio rašinio temas plėtojo 18 602 mokinių.
Kitas – matematikos – egzaminas vyks birželio 9-ąją.
TAIP PAT SKAITYKITE: 15min studijoje – karštas lietuvių kalbos ir literatūros egzamino aptarimas
