Ilgametį seniūną A.Kontrimą šiemet pakeitęs Leonidas Jegorovas 15min pasakojo, kad idėjos ir iniciatyvos, ką gyvenvietėje būtų galima nuveikti, iš kur gauti finansavimą ir kaip viską įgyvendinti ateina iš pačių žmonių.
„Štai visai neseniai gimė idėja, kad reikėtų įrengti paplūdimį prie Anulėnų tvenkinio. Neoficiali maudynių vieta ten jau buvo, tačiau trūko sutvarkytos aplinkos. Kažkas pasiūlė, kad reikėtų įrengti tinklinio aikštelę, persirengimo kabinų. Kai atsirado idėja, kiti pasistengė parašyti projektą ir laimėti finansavimą. Seniūnijai beliks tik viską įgyvendinti“, – iniciatyvia bendruomene džiaugėsi pašnekovas.
Idėjos ir iniciatyvos ateina iš pačių žmonių.
Degaičių kaimas nemažas – jame nuolat gyvena maždaug 700 žmonių. Nors visų jų poreikiai skirtingi, didžioji dalis randa bendrų veiklų. Tuo jau daug metų pasirūpina Degaičių kaimo bendruomenės centras. Vienas iš renginių, kuris gerai žinomas ir už kaimo ribų, yra kasmetinis vasaros festivalis „Tulpmedžio žydėjimas“. Tradicinėje bendruomenės šventėje vyksta įvairios sporto varžybos: nuo žvejybos mėgėjų, parko tinklinio ir krepšinio, smiginio iki vinių kalimo, rankų lenkimo ar bėgimo su slidėmis. Tiems, kuriems aktyvios užduotys ne prie širdies kviečiami dalyvauti arbatos degustacijoje, pasimokyti megzti šaliką ant grėblio, piešti ant akmenų ir drobės, kurti iš žolynų ar pinti juostas. Šios šventės metu vyksta ir Degaičių seniūnijos garbės piliečio ženklo įteikimas. Į šventę ateinantys gyventojai ir svečiai prašomi laikytis aprangos kodo – su skrybėlaitėmis, gėlėmis ar gėlių rašto detalėmis rūbuose.
„Tokios šventės ne tik suteikia gerų emocijų, bet ir skatina bendruomeniškumą, bendruomenės narių saviraišką, socialinę integraciją, kartų tarpusio supratimą ir paramą. Renginys padidina vietovės žinomumą – Degaičių parke vykstančios šventės jau tapo turizmo traukos objektu. Jos skatina ir geriau pažinti tautinio paveldą ir bei tęsti senąsias tradicijas. Prie renginio organizatorių noriai prisideda ir savanoriai – aktyviausi jų apdovanojami medaliais ir pagyrimo raštais“, – apie sėkmingą bendruomenės įsitraukimo pavyzdį pasakojo Telšių švietimo centro metodininkė Aldona Kleivienė.
Šios ir kitų bendruomenių sėkmės istorijas kaip pavyzdį ir įkvėpimą kitoms ji neseniai pristatė renginyje „Bendruomeniškumo pavyzdžiai“. Jis organizuotas pagal ,,Erasmus+“ programos strateginių partnerysčių projektą „Atvira ir liberali bendruomenė: iššūkiai ir galimybės suaugusiųjų švietimui“.
Centrinė vieta – parkas
Tiek šis, tiek kiti svarbiausi Degaičių kaimo bendruomenės renginiai organizuojami Degaičių dvaro parke. Ši vieta, išlikusi dar nuo XIX a., yra tarsi simbolis, rodantis bendruomenės vienybę. Štai ir šiemet, nepaisant karantino, gyventojai tęsė tradiciją pinti bendrą advento vainiką.
„Paprastai tai darydavome bažnyčioje: mes parūpindavome medžiagų ir kiekvienas norintis vietoje galėdavo supinti vainiko dalį. Vėliau jas visas sujungdavome į bendrą advento vainiką. Šiemet laikomės reikalavimų ir bendro pynimo neorganizuojame. Tačiau nusprendėme tradiciją tęsti, tik tai daryti saugiai. Todėl socialiniuose tinkluose išplatinome informaciją, kad visi bendruomenės nariai gali pasiimti priemonių ir nupinti vainiką namuose, o vėliau saugiai, nesibūriuojant, atnešti savo kūrinį į parką. Ten jau mes, bendruomenės centro narės, užbaigėme bendrą advento vainiką“, – pasakojo Degaičių kaimo bendruomenės narė Virginija Keršienė, prisiminusi, jog dar lapkritį, laikydamiesi ne tokių griežtų saugumo reikalavimų, bendruomenės nariai kartu papuošė parką ažūriniais moliūgais.
Kas lemia, kad Degaičiuose vystomi projektai įtraukia daug skirtingo amžiaus, patirčių ir pomėgių turinčių bendruomenės narių? V.Keršienės nuomone, svarbiausias dalykas yra tolerancija.
Prievarta nieko nepadarysi.
„Prievarta nieko nepadarysi. Manau, jog mes esame labai tolerantiški visoms idėjoms. Atvirai priimame iniciatyvas ir kartu ieškome, kaip jas paversti projektu. Tikrai nesakau, kad visi gyventojai įsitraukia, bet didžioji dalis vienaip ar kitaip dalyvauja“, – sakė aktyvi Degaičių kaimo bendruomenės narė.
Viešumoje dėmesio gauna ne visos pažeidžiamos socialinės grupės
„Šiuolaikinė visuomenė pasižymi labai didele įvairove, tačiau viešumoje kai kurių socialinių grupių matosi daugiau, o kitų – mažiau. Tai ir yra esmė, kalbant apie įtrauktį ir šiam reiškiniui skatinti skirtus projektus. Turime suteikti vienodą galimybę visiems“, – sakė „Epale“ ekspertė Klaipėdos regione, Klaipėdos Universiteto (KU) dėstytoja dr. Julija Melnikova.
„Epale“ yra Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninė sistema, kurią Lietuvoje koordinuoja Švietimo mainų paramos fondas (ŠMPF). Šis fondas finansuoja įvairius tarptautinius ir nacionalinius projektus, tarp kurių – ir skirti įtraukties temai.
Šiuo metu kartu su kolegėmis dr. J.Melnikova baigia ruošti išsamų leidinį „Skirtingi. Unikalūs. Lygūs. Įtraukaus mokymosi patirtys „Epale“ erdvėje“.
„Visuomenę, grubiai tariant, dar reikia šviesti, kas tai yra“, – kalbėjo dr. J.Melnikova, pasakodama apie tai, kas yra įtrauktis.
Suprasti akimirksniu
- Kas yra įtrauktis? Tai reiškinys, kai į visas visuomenės grupes žiūrima pagarbiai, jos skatinamos bendrauti ir bendradarbiauti viena su kita, reiškiamas visapusis solidarumas su žmonėmis, kuriems reikia pagalbos, tačiau jie nelaikomi „neįgaliais“ visomis prasmėmis. Taip pat įtrauktis yra procesas, kuriuo siekiama, kad sukurta paslauga ar priemonė lygiomis teisėmis galėtų būtų prieinama kiekvienam, nepriklausomai nuo rasės, etninės kilmės, lyties, seksualinės orientacijos, socialinės ir ekonominės padėties, amžiaus, fizinių sugebėjimų, religinių ir politinių įsitikinimų ar kitų ideologijų.
Anot pašnekovės, mes visi žinome, kas yra neįgalieji, girdime jų poreikius, matome jų projektus. Bet, pavyzdžiui, kaimiškų vietovių gyventojų poreikiai, migrantų problemos, vyresnių žmonių aktualijos Lietuvoje dar sulaukia per mažai dėmesio.
Kaimo gyventojų poreikiai, migrantų problemos, vyresnių žmonių aktualijos Lietuvoje dar sulaukia per mažai dėmesio.
„Tikslinė grupė gali būti ir vyrai bedarbiai arba moterys, patyrusios smurtą. Jiems irgi reikia specifinio mūsų dėmesio. Tokių tikslinių grupių galima išskirti labai daug. Visų jų sėkmingas gyvenimas visuomenėje ir yra įtraukties rezultatas“, – pasakojo KU dėstytoja. Vienas iš būdų, kaip tai padaryti, yra dalyvavimas projektinėje veikloje, finansuojamoje įvairiomis lėšomis, taip pat ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų. „Epale“ sistemoje jau įgyvendinta nemažai įvairių suaugusiųjų švietimo projektų. Tarp jų – ir tiesiogiai susijusių su įtrauktimi.
Pasak dr. J.Melnikovos, prioritetus, kurioms tikslinėms grupėms bus skiriamas didžiausias dėmesys, nustato Europos Sąjunga. Tačiau iš tiesų savo „nišą“ „Epale“ projektuose gali atrasti visi. T.y. projektų įvairovė priklauso nuo to, kokių konkrečių tikslų siekia konkreti tikslinė grupė. Šiuo metu, pasak pašnekovės, ruošiant projektus, skirtus plaformai „Epale“, aktyviausi yra švietimo srityje dirbantys žmonės: mokytojai, mokyklų vadovai ir kiti specialistai.
„Labai didelį potencialą matome tokiose įstaigose kaip muziejai ir bibliotekos. Jau dabar jos ruošia nemažai socialinę įtrauktį skatinančių projektų. Bet iš tiesų turi dar daugiau galimybių prisidėti ir paruošti įvairiausių veiklų, pritaikyti savo erdves skirtingoms socialinėms grupėms ir jų poreikiams“, – sakė dr. J.Melnikova.
Labai didelį potencialą turi muziejai ir bibliotekos.
Kas lemia, kad kai kurios socialinės grupės viešumoje daugiau matomos, o jų paruošti projektai ir veiklos – geriau žinomos? Anot pašnekovės, didžiausios sėkmės sulaukiama tuomet, kai iniciatyva ateina iš apačios, t.y. kai pačios bendruomenės, draugijos ar organizacijos sukuria ir įgyvendina jiems svarbius projektus.
„Kas geriau gali žinoti, ko labiausiai reikia, nei tose organizacijose dirbantys žmonės?“, – retoriškai klausė „Epale“ ambasadorė. Ji priminė, kad „Epale“ atstovai regionuose konsultuoja visus norinčius projektų paruošimo klausimais. Kartais tik tokio postūmio ir tereikia, kad idėja, svarbi bendruomenei, virstų realybe, o ne liktų kompiuteryje ar stalčiuje.
„Projektų finansavimo galimybės šiuo metu kaip niekada didelės. Programų tikrai daug, apie jas girdėję turbūt visi, tik gal ne visi dar išdrįso kreiptis ir pateikti paraiškas“, – įsitikinusi pašnekovė.
Projekto dėka pirmą kartą skrido lėktuvu
„Erasmus+“ projektai – puiki galimybė, padedanti mažinti socialinę atskirtį. Dalyvaudami projektuose suaugusieji gali įsitraukti į įvairias jų gyvenamosiose vietose ar rajono centruose organizuojamas veiklas, keliauti po Europą, susipažinti su panašioje socialinėje situacijoje esančiais kitų šalių besimokančiaisiais, kartu mokytis bei patirti bendruomeniškumo jausmą“, – sakė Renata Jankevičienė, Panevėžio regiono „Epale“ ekspertė.
Pasak jos, Panevėžio rajono švietimo centras aktyviai bendradarbiauja su partneriais rengdamas ir įgyvendindamas suaugusiųjų švietimui skirtus projektus. Jų tikrai ne vienas, bet pats įsimintiniausias buvo projektas „MOVE-ON!“.
„Šis projektas skirtas bedarbių moterų kūrybiškumo ir komunikavimo užsienio kalba kompetencijų gilinimui. Įdomu tai, kad kartu su bedarbėmis moterimis projekte dalyvauja ir andragogai, jie aktyviai įsitraukia į tarptautiniuose mokymuose vykstančias veiklas ir mokosi kartu su moterimis. Didžiausia pridėtinė projekto vertė – moterų patirtos istorijos: pirmasis skrydis lėktuvu, pirmasis prisistatymas anglų kalba, Panevėžio rajono ir visos Lietuvos pristatymas partneriams anglų kalba.
O kiek kūrybiškų darbų atlikta tik Panevėžio rajono švietimo centre, bet ir Lenkijoje bei Portugalijoje: skrebinimas, piešimas ant akmens, trioletų kūrimas – tai tik kelios veiklos, padedančios moterims atsipalaiduoti, o sumaniems andragogams paskatinus ir stiprinančios pasitikėjimą savimi, kuris taip reikalingas vyresnėms nei 50 metų moterims, iškritusioms iš darbo rinkos ir bandančioms į ją sugrįžti, o kartais ir sugrįžtančioms“, – patirtimi pasidalino R.Jankevičienė.
„Epale“ – tai Europos suaugusiųjų švietimo specialistų mokymosi elektroninė platforma, vienijanti suaugusiųjų švietėjus visoje Europoje. Lietuvoje projektą administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
