Istorijos mokytojas M.Nefas: mūsų švietimas pagaliau įžengė į XXI amžių

„Mūsų švietimas pagaliau įžengė į XXI amžių, nes iki šiol didžiąja dalimi buvo įstrigęs XX-ajame“, – vieną iš nuotolinio ugdymo pliusų įvardija Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijos istorijos mokytojas dr. Mindaugas Nefas. Pašnekovas įsitikinęs, kad ir ateityje nuotolinis ugdymas turėtų egzistuoti šalia tradicinio. „Ko labiausiai nenorėčiau, tai kad pasibaigus karantinui visa tai, ką dabar sukursime, būtų pamiršta“, – sako jis.
Istorijos mokytojas Mindaugas Nefas
Istorijos mokytojas Mindaugas Nefas / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Pastarosios savaitės – proveržis švietimo sistemoje

15min kalbintas M.Nefas pasakojo, kad įvedus karantiną pasikeitė tik mokymo forma, o ne turinys. Kitaip tariant, pamokos persikėlė į internetą, tačiau dėl to sunkumų nekyla. „Pačios užduotys, – paaiškino jis, – nelabai ir keitėsi, nes savo pamokose ir anksčiau naudojau informacines technologijas, kas, manau, XXI amžiuje yra visiškai natūralu.“

Paklaustas, kaip pokyčius priima moksleiviai, pašnekovas svarstė, kad vieniems nuotolinės pamokos patinka, kiti labiau mėgsta gyvą bendravimą, bet stebėtis nereikėtų – juk visi vaikai skirtingi.

„Mano nuomone, kiek sunkiau pokyčius priima vyresnių klasių mokiniai, ypač 12-okai, nes jiems kyla neaiškumų dėl artėjančių egzaminų. Be to, jie turi daugiau papildomų veiklų, yra dirbančių. Mokantis nuotoliniu būdu tenka daugiau dirbti savarankiškai, todėl reikia susiplanuoti laiką“, – pasakojo jis.

„O penktokėliai, – pridūrė pašnekovas, – priima labai gerai ir vienintelis nusiskundimas, kurį girdžiu – kad negalime susitikti gyvai.“

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Istorijos mokytojas Mindaugas Nefas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Istorijos mokytojas Mindaugas Nefas

Nuotolinis ugdymas gali būti kokybiškas

15min kalbintas istorijos mokytojas pastebi, kad skųsdamiesi nuotoliniu mokymu pamirštame, kad tokia forma pasirinkta ne šiaip sau, o reaguojant į pasaulyje kilusią pandemiją ir šalyje įvestą griežtą karantiną. Anot jo, natūralu, kad švietimo sistema susiduria su keblumais, tačiau perdėta kritika taip pat nėra tinkama reakcija.

„Nereikia iš karto prie sienos kalti tų, kurie vykdo nuotolinį mokymą, net jeigu kažkas nepasiseka. Turime suprasti, kad pakliuvome į tokią situaciją, kuriai nebuvome pasirengę. Yra galvojančių, kad prie nuotolinio ugdymo perėjome vien tam, kad būtų geriau, bet iš tiesų, tai juk kito pasirinkimo nėra – reaguojame į pasikeitusią situaciją“, – pabrėžė jis.

Kito pasirinkimo nėra – reaguojame į pasikeitusią situaciją.

Kalbėdamas apie nuotolinio ugdymo kokybę M.Nefas sakė, kad tai, kas pastarosiomis savaitėmis vyksta Lietuvos mokyklose – didžiulis proveržis švietimo sistemoje. 15min paklaustas, ko reikia, kad mokymasis ir mokymas iš namų būtų toks pat geras kaip ir klasėse, pašnekovas išskyrė 3 pagrindinius aspektus.

Visų pirma, pasak M.Nefo, mokiniai turi suprasti užduotis ir jas pareigingai atlikti. Be to, svarbu, kad mokytojai įvertintų, jog teks dirbti daugiau ir užtikrinti grįžtamąjį ryšį kiekvienam mokiniui. Trečia – tėvai turi sukurti tinkamas sąlygas, padėti vaikams ir kontroliuoti, kad laikas prie kompiuterio būtų leidžiamas naudingai, o ne visą dieną žaidžiant ar žiūrint filmus.

Privalumų – daugiau negu trūkumų

Kaip pastebėjo 15min kalbintas istorijos mokytojas, pastarosiomis dienomis daugiausiai kalbama apie nuotolinio ugdymo trūkumus, tačiau pamirštama, kiek daug tame galima įžvelgti teigiamų dalykų. Anot jo, turėtume ieškoti ne dingsčių tokio mokymo atsisakyti, o suprasti, kokias galimybes ši situacija atveria.

„Visų pirma, – pabrėžė M.Nefas, – mūsų švietimas pagaliau įžengė į XXI amžių, nes iki šiol didžiąja dalimi buvo įstrigęs XX-ajame. Pereiname prie modernių technologijų, kurios kitose sferose jau seniai naudojamos, pritaikymo švietimui.“

Taip pat, pasak jo, praplėstas ugdymo turinys. Kalbant paprasčiau, mokytojai atrado iki šiol nenaudotas, tačiau puikias platformas ir mokomąją medžiagą. Be to, kaip pastebėjo 15min pašnekovas, pakils visuomenės kompiuterinis raštingumas.

Ko labiausiai nenorėčiau, tai kad pasibaigus karantinui visa tai, ką dabar sukursime, būtų pamiršta.

M.Nefas įsitikinęs, kad ir ateityje nuotolinis ugdymas turėtų egzistuoti šalia tradicinio, nes tai praplečia galimybes savarankiškai mokytis, pagilinti pamokų metu įgytas žinias. Be to, pašnekovo teigimu, tai padėtų dirbti su namuose besimokančiais vaikais.

„Savarankiškas darbas labai praturtina žmogų, bet mes dažnai galvojame, kad mokinys mokosi dėl mokytojo. Visuomenė turi persilaužti ir suprasti, kad dirbame tik dėl savęs. Ko labiausiai nenorėčiau, tai kad pasibaigus karantinui visa tai, ką dabar sukursime, būtų pamiršta“, – sakė jis.

15min kalbintas M.Nefas mokytojams linki nenukabinti nosies, o priešingai – labiau pasitikėti savo jėgomis.

„Jeigu sakome, kad gerai užduotį atlikusį mokinį reikia pagirti, tai lygiai taip pat geras žodis, palaikymas svarbus ir mokytojams“, – visuomenę labiau paremti ir pasitikėti mokytojais ragino pašnekovas.

Kokios mokyklos veiklos gali vykti nuotoliniu būdu?

  • Pamokos, kurių turinys papildytas aktualiais skaitmeniniais ištekliais.
  • Individualios švietimo pagalbos specialistų konsultacijos: logopedo, psichologo, specialiojo, socialinio pedagogo.
  • Įvairios neformaliojo švietimo veiklos, jei tik yra sąlygos nuotoliniams užsiėmimams.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis