Sporto tema pasirinkta neatsitiktinai
Edukacinio projekto Istoriniaicv.lt „Europass“ tikslas – parodyti, kaip galėtų atrodyti reikšmingų Lietuvos istorinių asmenybių gyvenimo aprašymai, jeigu jie būtų pildę savo CV. Kokiomis savybėmis pasižymėjo LDK kunigaikštis Žygimantas Augustas? Koks visuomenės veikėjos ir moterų teisių aktyvistės Felicijos Bortkevičienės vaidmuo Lietuvos politiniame gyvenime? Kaip susiklostė plaukikės, olimpietės, 200 m. plaukimo krūtine rekordininkės Linos Kačiušytės tolimesnė karjera? Kuo nusipelnęs Danas Pozniakas, kad jo vardu pavadinti net tarptautiniai jaunimo bokso turnyrai? Atsakymus į šiuos klausimus galima surasti, paklaidžiojus po iniciatyvos „IstoriniaiCV“ puslapį.
Norint atspindėti skirtingas temas ir aktualijas, šiemet pasirinktos sporto asmenybės, nes ši tema pastaraisiais metais tampa aktuali – Lietuvos sportininkai vis labiau matomi tarptautinėse arenose.
„Rinkomės iš Lietuvos sporto pasaulio asmenybių, nusipelniusių sportininkų, dalyvavusių ir iškovojusių medalius Olimpinėse žaidynėse bei ilgamečių sporto srities darbuotojų. Laikėmės ir lyčių lygybės balanso – atrinkome tris vyrus bei tris moteris, kiekvienas atstovauja skirtingai sporto šakai“, – sako už „Europass“ projektą Lietuvoje atsakinga Švietimo mainų paramos fondo direktoriaus pavaduotoja Žana Orlova.
Šiemet nauja ir tai, kad net 5 iš 6 CV buvo parengti pagal paties sportininko pateiktą informaciją. CV rengęs žurnalistas Mantas Stankevičius, gyvai kalbino sportininkus apie jų gyvenimą, karjerą ir įdomiausius profesinius iššūkius. Būtent tai maksimaliai priartina šiuos gyvenimo aprašymus prie tikro asmens CV – būtent tokią informaciją į savo CV pildytų pats sportininkas.
Vienija svarus indėlis į sportą
Pasak Manto Stankevičiaus, pasirinkti šeši XX amžiaus sportininkai, kuriuos vienija svarus indėlis į savo sporto šakos populiarinimą. Danas Pozniakas iki šiol yra minimas kaip bokso spindulys ir tikras talentas, Jūratė Daktaraitė tapo lietuvių moterų krepšinio šviesuliu, Lina Kačiušytė demonstravo puikius rezultatus baseinuose – jei šiuolaikinė epitetus mėgstanti žiniasklaida persikeltų į tuos laikus, jai tikrai būtų jau priklijuota „auksinės žuvelės“ pravardė, Modestas Paulauskas – iki šiol vadinamas Lietuvos krepšinio tėvu, Antanas Bagdonavičius – puikus užsispyrimo ir valio pavyzdys, Sigita Markevičienė – viena tituluočiausių šalies parolimpietė.
Rengdamas istorinius CV, kiekvieno sportininko biografijoje žurnalistas ieškojo daug papildomos informacijos: „Man visada smagu, jei sportininką galima pateikti ne tik kaip medalių kolekcionierių. Svarbu, kad sportininkas „neštų“ ir skleistų žinutę – savo talentu, įgimtomis fizinėmis savybėmis, sugebėtų žavėti sportiniu keliu.“
M. Stankevičius pastebėjo, kad daugelio sportininkų gyvenime tam tikra sporto šaka atsirasdavo netikėtai, tačiau įtraukdavo labai ilgam. „Be to, daugelis sportininkų savo patirtimi dalijosi dėstytojaudami universitetuose, daug dirbo su jaunimo ir rūpinosi naujomis sportininkų kartomis“, – teigia žurnalistas. Renkant informaciją įdomiausia buvo stebėti, kaip jaunas sportininkas virsta šalies pasididžiavimu, vėliau treneriu, kiti – sporto funkcionieriais.
Pasiekimai netilpo vienoje eilutėje
Istorinius CV rengęs M. Stankevičius susidūrė ir su tam tikromis kliūtimis: „Sunkiausia buvo prakalbinti sportininkus. Apie kai kuriuos savo gyvenimo etapus kai kurie nenorėjo kalbėti. Labai padėjo Lietuvos sporto enciklopedija, kurioje yra viešinami karjeros aprašymai, pateikti pačių sportininkų, ar jų artimųjų ir spaudoje publikuoti straipsniai bei interviu.“
Taip pat buvo nelengva įsprausti sportininkų pasiekimus, jo karjeros kelią, asmenines savybes į šiuolaikinio CV formatą. M. Stankevičius pamini krepšininko „darbo patirties“ eilutę, kuri gali nusitęsti per kelis puslapius. „Be to, daugelis sportininkų darbuodavosi ir universitetuose, todėl kartais būdavo painu, kada ir kur sportininkas dirbo, sportavo. Buvo ir tokia situacija, kai vieno iš sportininkų giminaičiai tiesiog nežinojo, kur tam tikru laikotarpiu jis darbavosi ir koks buvo finansų šaltinis“, – sako istorinių CV rengėjas.
Kilo problemų ir dėl užsienio kalbų mokėjimo lygių, kurie būtinai turi būti nurodomi CV. „Būkime realistai, manau, kad anglų kalbos žinios tais laikais tikrai nebuvo pačios geriausios, šiuos gebėjimus reikėjo vertinti tuometinio laikotarpio kontekste“, – paaiškina žurnalistas.
M. Stankevičius mano, kad šie CV parodo lietuvius kaip sportišką tautą, kuri turi gilias tradicijas ir gali didžiuotis savo sportininkais: „Visų pasirinktų sportininkų pasiekimai yra įspūdingi.“
Jaunimui padės parengti savo pirmąjį CV
„Istorinių CV” iniciatyva skirta sudominti jaunimą ir Lietuvos istorija, ir supažindinti su Europoje plačiai naudojama „Europass“ gyvenimo aprašymo forma.
„Ši iniciatyva orientuota į jaunus žmones, nuo paauglių iki dvidešimtmečių, nes būtent jie pradeda galvoti apie savo ateitį, rinktis profesiją, studijas ar pirmąjį darbą. Dažnai jauniems žmonėms būna nelengva sugalvoti, kaip pildyti pirmąjį CV, kokią patirtį nurodyti, jeigu jos turi mažai. Būtent „IstoriniaiCV“ pristato žymius lietuvius ir jų profesinę veiklą, pasiekimus – jų pavyzdžiai gali pagelbėti pildant savo pirmuosius CV“, – teigia Ž. Orlova.
Mokytojams siūloma įtraukti CV pildymą į karjeros ugdymo ar kitas pamokas ir pasinaudoti „IstoriniaiCV“ pateiktais CV arba paskirti užduotis rengti motyvacinius laiškus.
Iniciatyva siūlo ir pramoginę funkciją – su daugeliu istorinių asmenybių galima pabendrauti per „Messenger” programėlę. Tereikia nukeliavus į istoriniaicv.lt puslapį ir atsidarius asmenybės CV spustelti mygtuką „Pabendrauk per messenger”.
Projektą „Europass“ Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
