Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2017 09 05 /16:34

Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius apie ŠMM planus: bus suduotas smūgis moksleiviams, kurie siekia rezultatų

2019 metais stojant į universitetus visais atvejais bus atsižvelgiama ne tik į egzaminų rezultatus, bet ir į metinius įvertinimus. Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius teigia, kad tai nepadės atrinkti gabiausių moksleivių, greičiau – atvirkščiai, nes skirtingose mokyklose tokias pat žinias turintys moksleiviai gali būti įvertinti labai skirtingai.
Saulius Jurkevičius
Saulius Jurkevičius / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Durys į universitetus atsivers tik tuo atveju, jei lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos ir matematikos valstybinių egzaminų vidurkis sieks 40 balų, o penkių dalykų metinių įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis kaip 7 balai. Stojant į kolegijas minėtų egzaminų įvertinimų vidurkis turės siekti bent 25 balus, o penkių dalykų metinių įvertinimų vidurkis – 6 balus.

Stojantiems į menų studijas užteks būti išlaikius du egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos – ir pasiekti nurodytus metinius vidurkius.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Giedrius Viliūnas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Giedrius Viliūnas

„Siekiame, kad į aukštąsias mokyklas ateitų visapusiškai išsilavinę žmonės. Tad stojant į aukštąsias mokyklas bus vertinami ne tik brandos egzaminų rezultatai, bet ir pagrindinių dalykų metiniai pažymiai, kurie parodo, kaip stojantysis mokėsi mokykloje. Iki šiol koncentruojantis tik į egzaminus, dėmesys kitiems dalykas buvo nepelnytai sumenkęs“, – sako švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas. Jo komentarą BNS perdavė ministerija.

Dabar stojantiesiems trys minėti valstybiniai egzaminai (išskyrus stojantiems į menus) būtini pretenduojant į valstybės finansuojamas vietas universitetuose. Nuo 2019 metų reikalavimai nustatomi tiek pretenduojantiems į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas vietas. Be to, stojantiesiems galioja minimalaus stojamojo balo kartelė.

S.Jurkevičius: reiklesnėse mokyklose pažymiai žemesni

Vilniaus licėjaus direktorius S.Jurkevičius 15min antradienį teigė, kad mokyklose pažymiai rašomi skirtingai. Jei vienoje mokykloje už tas pačias žinias vaikas gali gauti didžiausią balą, kitoje mokykloje už tokius pat pasiekimus mokytojas gali parašyti 8 balus.

„Paprastai mokyklose, kurios reiklesnės savo mokiniams, pažymiai yra žemesni, nei tose mokyklose, kuriose to reiklumo šiek tiek stokojama. Taigi, tokiu būdu bus suduotas smūgis tiems, kurie stengiasi, mokosi ir siekia tam tikro rezultato. Nematyti tokios situacijos tai – užmerkti akis prieš egzistuojančią realybę (...), noras demonstruoti, kad kažkas daroma, o rezultatas bus greičiausiai kaip visada – neteksime dalies gerai besimokančių moksleivių“, – sakė jis.

Vilniaus licėjaus direktorius spėjo, kad jeigu ŠMM planai taps realybe, dalis moksleivių bus priversti aukštojo mokslo siekti užsienyje.

S.Jurkevičius pabrėžė, kad valstybiniai brandos egzaminai ir buvo tam įvesti, kad būtų sulygintos visų moksleivių galimybės.

„Turėjome jau tokią sistemą, kai į aukštąsias mokyklas buvo stojama pagal moksleivių pažymius. Matėme, kad didelė dalis išties gerai besimokančių mokinių neadekvačiai turėdavo prastesnius pažymius“, – prisiminė pašnekovas.

S.Jurkevičius mano, kad kol nėra sugalvota geresnė, sistemą reikia palikti tokią, kokia yra dabar – į universitetus priimti pagal egzaminų rezultatus.

„Nes tai yra kol kas vienintelis laidas, kuris šiek tiek sudaro prielaidas tinkamai pamatuoti mokinių pasiekimus, visa kita yra daugiau formaliai ir neadekvačiai atspindi mokinių rezultatus“, – teigė pašnekovas.

Moksleivių sąjunga: mes – visomis keturiomis prieš

Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) vadovės Ramintos Matulytės ŠMM planai taip pat nesužavėjo. Jai visų pirma apmaudu dėl to, kad tokią ženklią pertvarką planuojama įgyvendinti jau po dviejų metų, kai stojimo tvarka keičiama šiemet, bus keičiama ir kitais metais.

R.Matulytė teigiamai įvertino tai, kad ministerija ieško, kaip įvertinti stojančiuosius į aukštąsias mokyklas.

Pripažinkime, kad ir mokytojų kompetencija yra labai nevienoda.

„Bet kiekvienos mokyklos lygis yra skirtingas, ar tai būtų didmiesčio, ar rajono mokykla. Pripažinkime, kad ir mokytojų kompetencija yra labai nevienoda“, – teigė pašnekovė.

R.Matulytė pridūrė, kad jei nebus sugalvota sistema, kaip vienodai pamatuoti, ar metiniai rezultatai yra lygiaverčiai, ŠMM planų įgyvendinti nereikėtų.

„Gal būtų galima galvoti apie pakopomis laikomus egzaminus 11 klasėje, dar kažką kito. Būdų galima ieškoti, tačiau jei nėra sistemos kaip patikrinti, ar pažymys objektyvus, ir mokytojai nepiktnaudžiautų ir dirbtinai jų nekeltų, kad jų moksleiviai galėtų įstoti, nes mokyklų reitingai pagal tai ir kyla, tikrai mes būsime visomis keturiomis prieš tokį vertinimą“, – sakė ji.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?