Įvedus etatinį mokytojų apmokėjimą, pritrūko lėšų per daug klasių turinčiose mokyklose

Netolygumams išlyginti savivaldybių paskirstomai dotacijos daliai papildomai skirta 10,5 mln. eurų, rašoma Švietimo ir mokslo ministerijos pranešime žiniasklaidai.

Jau dabar aišku, kad mokykloje išskaidžius mokinius į daugiau klasių, nei tai mokyklai yra apskaičiuota, gali stigti pinigų. Klasių komplektus mokykloms tvirtina savivaldybės. Nors nėra jokios būtinybės, kai kurios savivaldybės netgi miestų gimnazijoms yra patvirtinusios daugiau klasių, negu numatyta. Pvz., Alytaus, Elektrėnų, Jonavos, Kauno, Švenčionių, Radviliškio, Rokiškio, Tauragės, Trakų, Varėnos, Visagino, Zarasų, Vilniaus savivaldybėse yra po keletą mokyklų, kurios suformavo daugiau klasių komplektų, negu kad joms buvo paskaičiuota pinigų. Pvz., Visagino „Atgimimo“ gimnazijoje dabartinis mokinių skaičius leistų formuoti 9 klases, o yra 13. Vilniaus V.Sirokomlės gimnazijoje per daug trimis klasių komplektais.

„Kuo klasių komplektų suformuojama daugiau, negu numatyta sąlyginių komplektų, tuo savivaldybei didesnis iššūkis išspręsti finansinius netolygumus, nes pagal šiuos duomenis skiriamos ir valstybės lėšos. Kai kuriose savivaldybėse skirtumas tarp numatytų sąlyginių klasių komplektų ir realiai suformuotų nuo rugsėjo siekia apie 20 proc. ir netgi daugiau“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Jurgita Petrauskienė

Kai kur pastebėtas ir atvirkštinis procesas: kai kuriose mokyklose, kurioms pagal mokinių skaičių klases reikėjo skirti, jų sukomplektuota mažiau. Tokiu atveju mokyklai lieka daugiau pinigų, bet mokiniai priversti mokytis perpildytose klasėse, didėja ir mokytojų darbo krūvis, prastėja darbo sąlygos. 1–4 klasėse vienoje klasėje leidžiama ugdyti 24 mokinius, o 5–12 klasėse – po 30 mokinių. Prasidėjus mokslo metams, perkomplektuoti klases jau būtų per daug sudėtinga, tačiau kitąmet ministerija kartu su savivaldybėmis, mokyklomis kartu ieškos geriausių sprendimo būdų.

Nemažas iššūkis taip pat yra toms mokykloms, kuriose dirba daug aukštą kvalifikacinę kategoriją ir didelį darbo stažą turinčių pedagogų. Jiems yra taikomi aukštesni atlyginimų koeficientai ir dėl to gali būti juntamas lėšų trūkumas. Būtent tokioms situacijoms spręsti ir yra formuojama savivaldybių perskirstomoji dalis, kuriai prieš savaitę ministrės įsakymu buvo skirta papildomi 10,5 mln. eurų.

Spalio pabaigoje, kai „Sodroje“ bus tikslūs visų mokytojų atlyginimų duomenys, bus matomas aiškesnis vaizdas, kaip pasiskirsto mokytojų darbo krūvis ir kaip kito atlyginimas, palyginti su pernai. Rengdamasi etatinio įdiegimui ministerija konstatavo, kad tik 5 proc. mokytojų turėjo visą darbo krūvį, o 30 proc. mokytojų darbo krūvis buvo labai mažas. Po poros savaičių bus matyti, kokia situacija, kaip dabar pasiskirsto darbo krūvis.

Etatinis mokytojų apmokėjimas startavo su triukšmu

Etatinio apmokėjimo už darbą tvarka nuo šių metų rugsėjo 1 dienos įvesta siekiant palankesnių mokytojų darbo apmokėjimo sąlygų.

Atlyginimai mokytojams dabar skaičiuojami ne tik už pamokų krūvį, bet už visas darbo valandas: darbų taisymą, darbą su tėvais, renginių organizavimą, dalyvavimą metodinėse grupėse bei projektuose.

Dalis mokytojų nepatenkinti nuo rugsėjo įsigaliojus naujai etatinio apmokėjimo tvarkai. Kai kurie pedagogai tvirtina nesulaukę žadėjo algų padidėjimo.

Pirmadienį Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) pareiškė nepasitenkinimą švietimo ir mokslo ministre J.Petrauskiene. Seimo narys N.Puteikis ketina inicijuoti ministrei interpeliaciją. Valdančiosios daugumos lyderis Ramūnas Karbauskis ketvirtadienį teigė, kad ketinimai keisti ministrę tėra gandai. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša BNS teigė nematantis kliūčių ministrei J.Petrauskienei toliau eiti pareigas.

Pati ministrė penktadienį plačiau nekomentuoja raginimų atsistatydinti. BNS J.Petrauskienė sakė, kad dėl jos tolesnio darbo spręs į Vyriausybę delegavę vadovai.