Apie tai ji kalbėjo antradienį surengtoje spaudos konferencijoje.
Jos teigimu, valstybės finansavimas vienam studentui šiuo metu yra vienas mažiausių tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių.
„Mes atsiliekame nuo vidurkio dvigubai, – pažymėjo ji. – Jeigu pasižiūrėtumėme dar giliau, į konkrečius mūsų kaimyninius universitetus, ir palygintume su Lietuvos universitetais, tai skirtumai būtų dar didesni“, – kalbėjo švietimo ministrė.
Ministerijos duomenimis, 2017 metais vienam studentui Lietuvoje valstybės buvo skiriami 4272 eurai, o EBPO šalių vidurkis buvo 9393 eurai.
Be to, kad siūloma didinti valstybės finansavimą vienam studentui, siekiama mažinti grupių, pagal kurias grupuojamos studijų kainos, skaičių.
Dabar tokių yra 8, o kainos žemiausiose grupėse nepagrįstai atsilieka nuo kitų. Atotrūkis tarp didžiausios ir mažiausios kainos yra didesnis nei 9 kartai.
„Jeigu pasižiūrėsime į mūsų EBPO valstybes ir Europos Sąjungos šalis, matysime, kad tie skirtumai yra žymiai mažesni. Lietuvoje mes šią problemą turime labai seniai. Ją reikėjo spręsti jau seniai.
Todėl mes rytoj siūlome atlikti tą sprendimą jungiant ir mažinant studijų krypčių grupes nuo 8 iki 5. Tas taip pat leistų, sudarytų daugiau galimybių, užtikrinti studijų tarpkryptiškumą, tarpdisciplinines studijas“, – teigė J.Šiugždinienė.
Tačiau ji pabrėžė, kad pats svarbiausias šio teikiamo pasiūlymo tikslas – prielaidos studijų kokybei stiprinti.
„Studijų kokybės mes nesustiprinsime, jeigu mūsų finansavimas vienam studentui bus vienas mažiausių tarp EBPO šalių. Mums konkuruoti su kitomis valstybėmis dėl studentų yra be galo svarbu“, – teigė ji.
Kaina kils ketvirtadaliu
Jeigu valstybė skirs daugiau lėšų finansuoti studentų aukštajam mokslui, studijų kainos išaugs ir tiems studentams, kurie už aukštąjį mokslą turės susimokėti patys.
Viceministras Gintautas Jakštas nurodė, kad šiuo metu finansavimas vienam studentui Lietuvoje siekia apie 4 tūkst. eurų.
„Dabartinės siūlomos kainos ateityje transformuotųsi į maždaug 25 proc. kainos padidėjimą, bet tai įvyks nuosekliai. <...> tiems, kurie jau yra įstoję, finansavimas nesikeičia“, – sakė jis.
Pasak viceministro, studijų kaina vidutiniškai ketvirtadaliu galėtų pakilti per ateinančius 4-5 metus.
Taip pat kitąmet bus siūloma apie tūkstančiu mažinti valstybės finansuojamų vietų skaičių universitetuose ir kolegijose.
Anot G.Jakšto, bus numatyta apie 12 tūkst. vietų.
Lietuvos studentų sąjunga: sprendimas skubotas
Tačiau LSS nerimauja, kad šie pokyčiai yra įgyvendinami labai skubotai ir gali neigiamai paveikti studijų prieinamumą bei turėti kitų pasekmių.
„Didinant norminę studijų kainą, planuojama mažiau valstybės finansuojamų (VF) studijų vietų, kas elementariai mažins valstybės finansuojamą studijų prieinamumą tiems, kurie atitiks ŠMSM keliamus minimaliuosius stojimo į VF vietas reikalavimus, – kalbėjo LSS vadovas Eigirdas Sarkanas ir atkreipė dėmesį, jog bendri priėmimo į aukštąsias mokyklas reikalavimai nesikeičia.
– O norminė studijų kaina iš esmės yra „surišta“ ir su pačios aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina. Tai reiškia, jog jos bus priverstos didinti studijų kainas tiems studentams, kurie ketina studijuoti savo lėšomis.“
Be to, LSS pastebėjo, kad remiantis Mokslo ir studijų įstatymu, terminas, iki kurio turi būti patvirtintos norminės studijų kainos, yra einamųjų metų sausio 15 d. O dabar jau sausio mėnesio pabaiga.
Vis tik ministerija problemos čia neįžvelgia.
„Kaip žinote, pasikeitė Vyriausybė tik prieš naujus metus, mes tikrai norėjome diskutuoti šitą sprendimą ir turėti bent minimalias galimybes pasitarti ir jį aptarti su pagrindiniais socialiniais partneriais, tai yra – universitetais, ta pačia studentų asociacija, taip pat kolegijų direktorių asociacija, todėl mūsų sprendimas buvo geriau suteikti laiko diskusijai“, – pabrėžė ministrė.
Mums konkuruoti su kitomis valstybėmis dėl studentų yra be galo svarbu.
J.Šiugždinienės teigimu, ir anksčiau sprendimai dėl norminės studijų kainos vėlavo.
„Prieš pora metų šis sprendimas buvo priimtas tik kovo mėnesį. Tai tuo pačiu mes siūlysime šitą datą nukelti, nes tai yra labai prasta data, sausio 15 d. iš karto po švenčių, kur tikrai yra labai sudėtinga turėti pakankamai laiko diskusijai bei pristatymams“, – sakė ji.
Ilgiau laukti negalime
Paklausta, ar pasiūlymas teikiamas ne per greitai ir ar nereikėtų laukti dar vienerių metų, kaip to prašė LSS, ministrė teigė, kad dabartinė sistema yra ydinga ir daugiau laukti negalima.
„Nežinau, ar galime sau leisti dar vienerius metus ramiai laukti nekeičiant šios ydingos situacijos“, – retoriškai klausė ji.
Nežinau, ar galime sau leisti dar vienerius metus ramiai laukti nekeičiant šios ydingos situacijos.
„Mes niekur labai neskubame, tai yra sprendimas, kuris yra pribrendęs labai seniai. <...> Tikrai per tą laikotarpį, kada buvo įvesti studijų krepšeliai, tas grupės labai išsiderino ir tas paskirstymas į studijų kainų grupes liko labai neaiškus, nes radosi naujos programos, kurios buvo įdedamos į vieną ar kitą studijų kainų grupę dėl įvairių priežasčių.
Ta sistema neteko savo prasmės ir paskirties, ir tas pajungimas turėjo būti atliktas jau seniai. Mes jungiamės į europinę erdvę, mums sudėtinga bendradarbiauti su užsienio universitetais ir tarpusavyje steigti tarpdisciplinines programas. Todėl tas sprendimas nebuvo kažkoks naujas ar labai netikėtas“, – dėstė ji.
Ji taip pat akcentavo, kad šie pakeitimai yra tik pradžia visų, kurių galime sulaukti ateityje.
„Bet tai yra tikrai tik pirmas žingsnis. Nuo vasario pradžios mes kuriame darbo grupę būtent finansavimo modeliui peržiūrėti ir čia yra reikalinga tikrai didesnė analizė ir peržiūra, ne tik studijų dalies, bet ir mokslo. Tai tikrai užims ne mėnesį ir ne du“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministrė.
