Jimmy Morrisonas balandį svečiuosis Lietuvoje ir kino teatre „Pasaka“ visiems besidomintiems ekonomika (ar filmais) pasakos apie naujausią savo dokumentinį filmą „The Bubble“. Jis – apie ekonomikos krizę, prasidėjusią JAV nekilnojamojo turto „burbulu“.
„Kodėl apie krizę?“, klausiu. J. Morrisonas atsako: „JAV Vyriausybė kartoja tas pačias klaidas, kurios ir sukėlė krizę. Politikai pataikauja rinkėjams, o žmonės tiesiog nežino, kokie pavojai slypi už neapgalvotos pinigų politikos ir valstybės įsikišimo“. Bet apie viską nuo pradžių. Pokalbį pradedame nuo universiteto suolo...
Universitetas – ne vienintelis būdas mokytis
Nors J. Morrisonas ragavo studento duonos, vis tik universitete ilgai neužsibuvo. Į klausimą, kodėl metė ekonomikos studijas J. Morrisonas atsako: „Aš norėjau mokytis, bet universitetas nebuvo man pats tinkamiausias būdas tai daryti. Vietoj to, kad mokyčiausi iš dėstytojų (kurie, tiesą sakant labiau, mokėsi iš manęs), aš nusprendžiau mokytis iš tų, kurie, mano nuomone, yra geriausi kada nors gyvenę ekonomistai. Juos atradau „Mises Institute“, kuris nemokamai leidžia elektronines ekonomikos paskaitas, knygas, prieinamas visiems. Todėl paskaitų klausiausi ne auditorijose, o dažydamas namus. Taip galėjau užsidirbti pinigų, kuriuos vėliau investavau į savo filmų kūrimo kompaniją.“
Vietoj to, kad mokyčiausi iš dėstytojų (kurie, tiesą sakant labiau, mokėsi iš manęs), aš nusprendžiau mokytis iš tų, kurie, mano nuomone, yra geriausi kada nors gyvenę ekonomistai.
Režisierius pasakoja, kad 2006-ieji tikrai nebuvo tinkamas metas verslui pradėti, bet ir krizės nuojautos dar nebuvo. Taip atsirado „Morrison Painting“, namų dažymo verslas, o vėliau ir filmų kūrimo kompanija „Patience Productions“. Jimmy paprastai paaiškina, kas paskatino būnant 19-iolikos stotis ant savo kojų: „Pirmiausia aš mėgstu daryti tai, kas man svarbu, kam nesu abejingas. Aš negaliu dirbti kitiems žmonėms, tiesiog nenoriu, kad mano gyvenimą kontroliuotų kiti. Mano pirmasis, t.y. dažymo, verslas suteikė man laiko pagalvoti. O ką aš iš tiesų noriu veikti gyvenime?“
Pasak J. Morisson, filmai paaiškėjo besanti jo aistra, o daryti tai, kam esi neabejingas, jam visada atrodo – prasminga. Vis tik būsimas režisierius aiškiai suvokė, kad filmų kūrimui reikalinga praktika, ryšiai neatsiras taip greitai. Dažymo verslas buvo išeitis – dažymo įgūdžius nesunkiai įgavo ir uždirbtus pinigus pamažu investavo į filmus.
„Jei būčiau tik kūręs filmus, būčiau bankrutavęs“
Apie neblėstantį aukštojo mokslo populiarumą Lietuvoje ir gana tradicinį mokykla-universitetas-darbas scenarijų, kurį pasirenka jaunimas, J. Morrisonas pakomentuoja trumpai: „Jei kažkas kažką daro vienaip, visada verta apsvarstyti galimybę tai daryti visai kitaip.“. Anot jo, rasti galimybes patenkinti žmonių poreikius taip, kaip dar niekas niekada to nedarė, ir yra verslo ir kiekvieno verslininko pradžia.
Savo verslą pradedantiems jauniems žmonėms J. Morrisonas negaili patarimų. Pirma, svarbu turėti daugiau nei vieną pajamų šaltinį: „Jei būčiau tik kūręs filmus, būčiau bankrutavęs. Namų dažymas padėjo padengti sąskaitas, kai filmų kūrimas negalėjo“.
Antra, pasirinkti sritį, kuri tau svarbi, įdomi, į kurią gali ir nori gilintis: „Aš taip pat bandžiau pradėti ir programinės įrangos verslą, bet man nepasisekė. Jei nepasirenki tinkamos srities, negalėsi investuoti viso to laiko, kuris yra tiesiog būtinas, kad verslas būtų sėkmingas“.
Trečia, visada svarbi gera komanda: „Neverta bandyti visko padaryti vienam, sunkiomis dienomis labai svarbu, kad ir kaip banaliai skambėtų, turėti petį atsiremti. O vietoj to, kad bandytum tapti visų sričių ekspertu, surasti tuos, kurie jau šiandien tokie yra. Iš bendradarbiavimo tik laimima.“
Kurti filmus – tai būti savimi
Dokumentinio filmo „The Bubble“ idėja, pasak režisieriaus, papasakoti apie JAV ekonomikos „burbulą“ tų žmonių lūpomis, kurie šią krizę numatė: „Net ir po to, kai paaiškėjo, kad jie buvo teisūs, niekas nepaklausė jų – kodėl? Aš pamačiau nišą, poreikius, kurie nebuvo įgyvendinti... Ir daug ir sunkiai dirbau, kol galų gale subūriau komandą, kuriai negali nepasisekti. Filme apie ekonominės krizės priežastis pasakoja tokios asmenybės kaip Ron Paul, Marc Faber, Peter Schiff, Joseph Salerno, Jim Rogers ir kiti.“
Kad susitiktų ir pakalbintų visus pašnekovus J. Morrisonas nuvažiavo 30 tūkst. mylių. Plačiau apie filmo kūrimo sunkumus J. Morrisonas nelinkęs diskutuoti: „Su sunkumais susiduriama pradėjus bet kurį verslą, nebūtinai kuriant filmus. Taigi viskas priklauso ne nuo sunkumų, o kaip su jais tvarkaisi. Geriausias būdas yra tiesiog spręsti iškilusias problemas ir judėti į priekį.“
Režisierius dar kartą pabrėžia, kad už ekonomikos žinias, reikalingas, kad šis filmas iš idėjos virstų kūnu, yra dėkingas XXI amžiui, technologijoms ir nemokamam turiniui. Kad apie ekonomiką susidarytų visapusį vaizdą išstudijavo tiek austrų ekonomikos, tiek keinsistinės ekonomikos mokykų atstovų požiūrius ir darbus: „Aš išklausiau kiekvieną egzistuojantį Ludwig von Mises, Murray Rothbard įrašą. Taip pat studijavau Joseph Salerno iš Pace universiteto (JAV) darbus. Svarbu susipažinti ir su kitais požiūriais, todėl skaičiau John Maynard Keynes, Ben Bernanke...“
Filmas „The Bubble“ režisieriui svarbus ir asmeniškai. „JAV Vyriausybės sprendimai prieš ir po krizės palietė daugybę žmonių. Mano tikslas kuriant šį filmą buvo parodyti kuo daugiau žmonių, kokia yra šalies ekonominė situacija, ko galime pasimokyti iš praeities klaidų ir kas mūsų dar laukia“.
Pabaigai J. Morrisonas sugrįžta prie filmų kūrimo, savo didžiausios aistros, ir norintiems išbandyti save režisieriaus kėdėje pataria: „Ant filmavimo kameros – būtent čia ir taip greitai kaip tik įmanoma turi atsidurti pradedančiojo rankos. Geriausias būdas mokytis – išbandyti. Ir išstudijuoti apie filmus viską, kas tik įmanoma – skaityti kitų režisierių knygas, analizuoti, kokį kelią jie pasirinko. O tada žiūrėti, kas tinka tau pačiam, keisti kryptį. Priežastis, kodėl visada galima pasiūlyti kažką nauja, yra ta, kad kiekvienas yra unikalus. Jei koncentruosi savo dėmesį tik ties tuo, kas jau buvo nuveikta, niekam nerūpėsi. Žiūrovai jau viską matė. Būk savimi ir eik savo keliu... kiti būtinai tave pastebės.“
