Šiandien Lietuvos mokytojų amžiaus vidurkis – 48 metai. Pedagogų iki 29 metų yra kiek daugiau nei 3 procentai. Apie tai, kaip pritraukti motyvuotus jaunus žmones dirbti į mokyklas ir kas motyvuoja dirbti mokytoju, kalbėjomės su šešerius metus sėkmingai geografijos mokytoju dirbančiu Robertu Šalna.
R. Šalna, Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos tarybos narys, neseniai apsigynė mokytojo metodininko kvalifikacinę kategoriją, yra prisidėjęs prie įvairių geografijos mokomųjų, metodinių priemonių, taip pat vadovėlių leidybos. Jo mokiniai negaili mokytojui gražių žodžių.
Pats tapti mokytoju nusprendė dar vaikystėje. Būdamas devynerių metų R. Šalna iš dėdės dovanų gavo politinį žemėlapį. Prie jo leisdamas valandų valandas, įkvėptas dėdės, žinomo geografo Ryto Šalnos pasakojimų apie keliones, jis suprato, kad geografija yra tai, su kuo jis nori sieti savo ateitį. „Rinkdamasis studijas atkreipiau dėmesį, jog Lietuvos edukologijos universitetas (LEU, tuo metu Vilniaus pedagoginis universitetas) siūlo itin universalias, kompleksiškas geografijos studijas, kurias baigęs galėčiau būti tiek mokytoju, tiek kelionių vadovu ar turizmo vadybininku, tiek toliau tęsti geografijos mokslus“, – studijų pasirinkimo priežastis prisimena Trakų r. Paluknio „Medeinos“ ir VšĮ Vilniaus privačioje gimnazijose dirbantis mokytojas.
LEU jis sutiko daugybę šaunių dėstytojų, kurso draugų, kolegų. Pačios studijos būsimam mokytojui buvo labai įdomios. Ryškiausiai jam įsiminė lauko praktikos: „Per jas važinėdavome ir atlikdavome įdomių užduočių įvairiose Lietuvos vietose. Tyrinėdavome vandens telkinius, dirvožemį, reljefą ir pan. Taip pat daug šiltų įspūdžių liko iš tolimosios ir pedagoginės praktikų.“
Apie mokytoją gražiai atsiliepė ir jo mokiniai, atvykę į LEU vykusią „Jaunojo pedagogo akademiją“ (JPA). Jie minėjo, jog pedagogo profesija susidomėjo geografijos pamokose pas mokytoją R. Šalną, kuris ne tik moka sudominti mokinius dėstomu dalyku, bet ir juos įkvėpti. „Kodėl aš susidomėjau geografija? Nes mūsų geografijos mokytojas R. Šalna moka sudominti, jis labai įdomiai perteikia informaciją. Jis nežiūri į mokinį iš aukščiau, visada randa laiko paaiškinti, pasiruošia papildomos medžiagos“, – tuomet pasakojo JPA dalyvė Gabrielė, kuri mato R. Šalną kaip puikų pavyzdį, mokytoją, mylintį savo profesiją, lyderį tarp kitų mokytojų.
„Myliu savo dėstomą dalyką ir stengiuosi kiekvieną pamoką visą save atiduoti. Manau, jog mokiniai tai jaučia. Žinoma, tokį vaizdingą mokslą bandau perteikti šiuolaikiškai: per įvairias vaizdines, skaitmenines mokymo priemones, kurios talkina mokymo procese, padeda geriau įsiminti. Su mokiniais daug diskutuojame, analizuojame, stengiuosi išjudinti net tyliausią mokinį“, – sėkmingo darbo patirtimi dalijasi pedagogas. Jis sako kiekvienais mokslo metais stebintis savo darbą pats ir, jei mato, jog gali dar kažkur patobulėti, tai ir daro: į savo metodiką įveda naujų dalykų, lavina įgūdžius, jei ko trūksta, domisi papildomai.
Labiausiai R. Šalną dirbant mokykloje džiugina ir motyvuoja ryšys su mokiniais, galimybė praturtinti jų žinias ir pasaulio suvokimą. „Kai matau jų susidomėjimą, žinių siekimą, nuoširdžias šypsenas ir mokymo rezultatą, neįmanoma nesidžiaugti. Esu įsitikinęs, kad mokytojo darbas yra vienas iš kilnesnių. Ir nuo mūsų, pedagogų, itin priklauso, kokia bus rytojaus Lietuvos visuomenė“, – sako jis.
Didžiausia pedagogų rengimo Lietuvoje problema, pasak R. Šalną, nesugebėjimas į mokyklas pritraukti motyvuotų studentų. „Tik nedidelė dalis įgijusių mokytojo kvalifikaciją pasirenka pedagogo kelią. Taip pat manau, kad rengiant būsimus pedagogus daugiau dėmesio reikėtų skirti praktiniams didaktiniams dalykams, organizuoti bendrus studentų ir mokytojų susitikimus, dalytis patirtimi, aptarti metodikas“, – įžvalgomis dalijasi 2009 m. mokytojo kvalifikaciją įgijęs pedagogas.
Nerimą jam kelia pedagogo profesijos prestižo klausimas. „Lietuvos stojimų į aukštąsias mokslo įstaigas statistika parodo, kad dauguma geidžiamų, didelius stojimo konkursus turinčių specialybių yra kartu ir gerai apmokamos. Todėl, mano manymu, pirmieji žingsniai keliant pedagogo profesijos prestižą turėtų būti švietimui skiriamų lėšų, pedagogo darbo užmokesčio didinimas. Taip, esu įsitikinęs, kad pedagogo studijas pasirinktų daugiau jaunų, motyvuotų, talentingų ir kūrybiškų žmonių, padidėtų pedagoginio darbo konkurencingumas. Todėl kiltų pedagogo profesijos prestižas“, – sprendimą dėsto pedagogas.
Paklaustas, ar susiduria su visuomenės stereotipais, jog pedagogo profesija yra moteriška, R. Šalna sako, kad tik iš dalies. „Faktas, kad šiandien vidurinio ugdymo mokytojų vyrų yra tik 18 procentų. Prisimenu, kaip buvo juokingai neįprasta pirmaisiais mokslo metais dalyvauti mokytojų susirinkimuose, kuriuose iš 20 mokytojų būdavo tik keli vyrai, o kartais tik aš vienas. Arba kai mokiniai, neįpratę prie naujo mokytojo vyro, kreipdavosi ne „mokytojau“, bet „treneri“. Kita vertus, geografija, kaip ir fizikos, istorijos, kūno kultūros dalykai, visais laikais buvo šiek tiek populiaresni tarp vyrų, pasirinkusių mokytojo kelią, todėl šios profesijos tikrai negalima vadinti moteriška“, – pokalbį baigia LEU absolventas, jaunas geografijos mokytojas R. Šalna.
