Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Jaunų dėstytojų ir tyrėjų atlyginimas mažesnis nei vidutinis Lietuvos

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvažiuojamojo posėdžio metu Seimo nariams buvo pristatyta Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (Mosta) atlikta jaunųjų dėstytojų ir tyrėjų atlyginimo ir užimamo etato dydžių analizė.
Pinigai
Pinigai / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Pasak Mosta direktorės Jurgitos Petrauskienės, tyrimas atskleidė tik vieną nedidelę, bet jaunųjų dėstytojų ir tyrėjų motyvacijai svarbią sritį – atlyginimų vidutinius dydžius. Be abejo skirtingose valstybinėse aukštosiose mokyklose dydžiai skiriasi, nes juos tvirtina kiekvienos valstybinės aukštosios mokyklos Taryba pagal savo prioritetus.

Pagal išanalizuotus ir apibendrintus duomenis Lietuvos valstybinėse aukštosiose mokyklose vidutinis dėstytojų atlyginimas iki mokesčių buvo: Asistentų – 345 eurai (užimdavo vid. 0,43 etato); lektorių – 553 eurai (0,61 etato) docentų: 903 eurai (0,78 etato), profesorių: 1518 eurų (0,88 etato).

Tyrėjų darbuotojų vidutinis atlyginimas (neatskaičius mokesčių) 2015 metų spalį buvo: Jaunesniojo mokslo darbuotojo – 568 eurai (užimdavo vid. 0,61 etato), mokslo darbuotojo – 849 eurai (0,81 etato), Vyresniojo mokslo darbuotojo – 1207 eurai (0,9 etatai), Vyriausiojo mokslo darbuotojo – 1809 eurai (0,93 etato).

Vadinasi, jaunieji dėstytojai ir tyrėjai neturi galimybės savęs realizuoti eidami vienas pareigas ir turi ieškoti papildomų darbų, – pažymėjo Mosta direktorė.

„Atkreiptina dėmesys į tai, kad jaunųjų dėstytojų ir tyrėjų atlyginimai yra mažesni nei vidutinis Lietuvos atlyginimas (756,9 Eur) ir jų vidutinis užimamas etatas nesudaro vieno etato, vadinasi, jaunieji dėstytojai ir tyrėjai neturi galimybės savęs realizuoti eidami vienas pareigas ir turi ieškoti papildomų darbų“, – pažymėjo Mosta direktorė.

Taip pat svarbu, kad jaunųjų dėstytojų 25-29 m. amžiaus grupėje daugiausia dirbo asistentų (56,8 proc.) ir lektorių (46,7 proc.) pareigose. Jaunųjų dėstytojų nuo 30 iki 34 m. grupėje asistentais toliau dirbo 28,3 proc., o lektoriais – 59 proc.

Tarp jaunųjų tyrėjų nuo 25 iki 29 m. – 94,3 proc. dirbo jaunesniaisiais mokslo darbuotojais ir 5,7 proc. – mokslo darbuotojais, 30 – 34 m. grupėje jaunesniaisiais mokslo darbuotojais dirbo 60,1 proc., mokslo darbuotojais – 33,4 proc., vyresniaisiais mokslo darbuotojais – 6,1 proc., vyriausiaisiais – 0,3 proc. jaunųjų tyrėjų.

Taigi 25 – 29 metų tyrėjai ir dėstytojai, „Sodros“ duomenimis, iš mokslinių tyrimų institutų, universitetų ir kolegijų, uždirba vidutiniškai 513 eurų, o 30 – 34 metų tyrėjai ir dėstytojai – vidutiniškai 678 eurus.

2015 metais, Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje buvo 13 valstybinių kolegijų ir 14 valstybinių universitetų. Juose yra beveik 36 tūkst. pareigybių, iš kurių 12238 pareigybės yra lektorių, 6453 pareigybės docentų, 4703 asistentų pareigybės. Tarp tyrėjų daugiausia jaunesniųjų mokslo darbuotojų ir mokslo darbuotojų – atitinkamai 2299 ir 2021 pareigybių. Apibendrinant valstybiniuose universitetuose ir kolegijose mažiausiai apmokamos pareigybės sudaro beveik 77 proc. pareigybių.

Analizei buvo panaudota 2015 m. spalio mėn. „Sodros“ ir Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) turimi duomenys.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?