J.Kučinskaitė: mokytojai dirba neefektyviai
Elektroninio dienyno Tamo.lt duomenimis, daugiau nei per pusę šio semestro mokytojai dešimtokams, devintokams ir aštuntokams parašė atitinkamai 217 tūkst., 197 tūkst. ir 248 tūkst. matematikos pažymių. Vertinant vidurkius, gauti septyneto ar daugiau nesugebėjo 58 proc. dešimtokų, 56 proc. devintokų ir 52 proc. aštuntokų.
„Tėvai atkreipia dėmesį, kad netgi pusė ar du trečdaliai visų vaikų už kontrolinį darbą gauna neigiamus įvertinimus. Nepaisant to, jie nesustoja prie tos neišmoktos temos, jie ima naują matematikos, fizikos ar chemijos temą ir keliauja toliau. Ir vėl neigiamas pažymys pusei ar dviem trečdaliams klasės. Iš mažos gniūžtės susiformuoja kamuoliai ir mes iš vaikų nulipdome besmegenius“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė.
Jos teigimu, vertinant elektroninio dienyno surinktus duomenis, daugiau negu pusei šalies mokinių reikėtų diagnozuoti diskalkuliją – matematikos mokymosi sutrikimą: „Problema yra su dėstymu. Prasti mokinių pažymiai, nes mokytojas dirba neefektyviai, tad prasti pažymiai yra ne tiek vaiko, kiek paties mokytojo prasto darbo įrodymas.“
Mokytojai, anot J.Kučinskaitės, nėra nepakankamai mokomi, kaip dėstyti matematiką.
„Geras absolventas nebūtinai bus geras matematikos mokytojas, – sako ji. – Atsakomybę turėtų prisiimti Ugdymo plėtotės centras, nes savivaldybės nediriguoja pedagogų rengimui. Jos gali aprūpinti mokyklas, suremontuoti mokyklų pastatus, pirkti įrangos, bet be kvalifikuotų specialistų, be jų paskatinimo atvykti į regionus...“
„Merai nesugalvoja, kuo gundyti: butą siūlo, tūkstantį eurų siūlo, bet [mokytojai] nevažiuoja“, – J.Kučinskaitės žodžius pratęsė žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.
G.Sarafinas: centrą reikia statyti ant ausų
Aukštųjų mokyklų dėstytojai, gimnazijų mokytojai, anot jo, pasakoja, kad krenta leidžiamų vadovėlių kokybės lygis, o tai esą taip pat veikia mokinių pasiekimus: „Man sūnus parneša pratybų sąsiuvinį. Sūnus pirmokas randa jame aštuonias klaidas.“
„Reiktų ant ausų pastatyti Ugdymo plėtotės centrą, – vertindamas vaizdą mokyklose apibendrina G.Sarafinas. – Jam atsakomybė tenka milžiniška, jis su ja visai nesusitvarko. Ugdymo plėtotės centras yra atsakingas už tris dalykus: už mokymo programų turinį, tai yra, kaip mūsų vaikai mokomi, [...] už mokytojų kvalifikacijos kėlimą, kuri Lietuvoj yra labai nyki šiuo metu, ir patys mokytojai skundžiasi tuo, kad jie neturi galimybių ir sąlygų kelti savo lygio, ir trečias dalykas, už ką atsakingas Ugdymo plėtotės centras, – už vadovėlių, pratybų turinį, kokybę ir lygį. O ten tai yra išvis dykuma. Bendras vaizdas – liūdesys.“
J.Kučinskaitė tikino esanti nustebusi, kad aukščiau išvardytas funkcijas atliekančio centro darbuotojai rašo vadovėlius: „Iš 54 darbuotojų, kurie kuria bendrojo ugdymo programas, kurie jas kuruoja, taiso, rengia teisės aktų projektus, net 18 yra vadovėlių rašytojai. Ir didžiuma jų yra mokyklinių vadovėlių rašytojai.
Mūsų galva, tai nėra normalu, jeigu žmogus, kuris kuruoja matematikos bendrojo ugdymo programas ir kuris yra atsakingas už matematikos vadovėlių turinį, taip pat – už matematikos mokytojų kompetenciją, pats yra ir vadovėlių autorius.“
Anot žurnalistės, „čia būtų tas pats, jeigu Žemės ūkio ministerija, kartu su Maisto ir veterinarijos tarnyba, pradėtų mušti sviestą ir patys pasitikrintų kokybę, kokį gerą jie sviestą sumuša“.
UPC: vadovėlius vertina nepriklausomi ekspertai
UPC direktorius Giedrius Vaidelis tikina, kad „Reitingai“ vadovaujasi senais duomenimis – esą pastaruoju metu įstaigos darbuotojai vadovėlių nerašė ir nevertino, tam samdomi nepriklausomi interesus deklaravę ekspertai.
„Kada perkame vadovėlių vertinimo paslaugą, vertintojai turi pateikti viešų ir privačių interesų deklaraciją, be to, jie vadovėlių kūrime turi būti nedalyvavę 3 ar 5 metus, dabar tiksliai negaliu pasakyti – kiek, tam, kad nesikirstų interesai, nebūtų taip, kad vienoj leidykloj vadovėlį kūrė, o kitos leidyklos vadovėlį vertina“, – sako jis.
2016 metais G.Vaidelio pasirašytame įsakyme rašoma, kad prieš vertindamas vadovėlio turinį asmuo privalo pasirašyti nešališkumo deklaraciją, o kilus interesų konflikto grėsmei – nusišalinti. Tačiau aukščiau direktoriaus paminėti 3 ar 5 metai dėl vadovėlių kūrimo įsakyme neminimi.
G.Vaidelis pažymi, kad pagal teisės aktus darbuotojai kūrybinio darbo deklaruoti neprivalo, o „Reitingų“ žurnale pateikti skaičiai, kad iš 54 centro darbuotojų 18 yra vadovėlių autoriai, esą yra žymiai padidinti.
„Ten yra įskaičiuotos ir metodinės rekomendacijos. Metodinės rekomendacijos yra nemokamos, be to, metodines rekomendacijas mokytojams teikti yra centro misija, ir funkcija“, – aiškina direktorius.
„O kad jie (darbuotojai – 15min) kažkada kažką rašė... Gal dėl to, kad buvo labai geri ekspertai ir rašė, ir buvo pakviesti su nacionalinėm programom dirbti“, – priduria jis.
Mokinių kuprinėse – pasenę vadovėliai
Direktoriaus įsitikinimu, pastaruoju metu vadovėlių išleidžiama mažiau, tačiau jie – geresnės kokybės.
„Mes dar randam atvejų, kada mokyklose mokomasi iš labai senų vadovėlių, bet su mokyklomis dirbame nuolat, renkame duomenimis, prašome, kad [vadovėliais] geriau visai nesinaudotų – yra skaitmeninių priemonių, kitokių šaltinių“, – sako G.Vaidelis.
Atsakydamas į pastabas dėl prastų mokinių matematikos pasiekimų, direktorius kvestionuoja žurnalo pateiktus skaičius – esą labai subjektyvu apibendrinimą daryti remiantis vieno dienyno duomenimis – ir tikina, kad vaikų pasiekimus lemia daug priežasčių.
„Negalima sakyti, kad UPC kaltas. Programos yra parašytos: klausimas, kiek mokyklos vadovaujasi tomis programomis. Ugdymo turinys įgyvendinamas klasėje – ne kur nors ministerijoje ar Ugdymo plėtotės centre. Ir mes visą laiką šnekame, kad mokytojams truputį reikėtų kitaip dirbti – gal metodikas reikėtų keisti. Mokosi iš pasenusių vadovėlių [...]. Nesakyčiau, kad čia tik mūsų vienų atsakomybė, ir nesmagu, kad jie („Reitingai“ – 15min) tiesmukiškai kaltina vieną instituciją, – dėsto centro vadovas. – Tarptautiniai ekspertai sako, kad mokinių pasiekimus veikia vėlavimas į pamokas, socialinis-ekonominis kontekstas, specialistų trūkumas.“
Dėstytojas: mokykloje vaikai orientuoti į egzaminą
G.Vaidelis sutinka, kad mokykloje yra iššūkių, sako, kad UPC peržiūri bendrojo lavinimo programas, siekia atnaujinti jų turinį.
„Viena iš priežasčių, kodėl tai darome, – nesame patenkinti pasiekimais“, – pabrėžia centro direktorius.
Apie tai, kad ne visi jaunuoliai mokykloje įgyja pakankamai žinių, kalba ir Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos ir statistikos katedros vedėjas prof. dr. Ričardas Krikštolaitis.
Anot jo, mokykloje vaikai orientuoti į vieną tikslą – egzaminą, kur esą užtenka išmokti procedūras, kaip atlikti tam tikras užduotis. Dėl to, dėstytojo įsitikinimu, besimokantieji stokoja fantazijos, kūrybiškumo, analitinio mąstymo.
„Matyti, kad atėjusiems vaikams trūksta pasirengimo. Didžiausia bėda, kad mokyklose viskas paremta taisyklių, automatizuoto mokymo principu ir greičiausiai nebandoma įdėti kūrybinių elementų. [Taisyklės] labai atgraso jaunus žmones nuo matematikos“, – kalba R.Krikštolaitis.
Studentų auditorijoje, anot jo, jaučiamas nemenkas atotrūkis tarp puikiai besimokančiųjų ir tokių, kurie nesugeba sudėti trupmenų ar jų suprastinti.
„Turi aiškinti, papildomai dirbti su jais, jie paskęsta“, – teigia dėstytojas.
Situaciją, R.Krikštolaičio nuomone, keistų didesnis dėmesys mokytojų rengimui, kad jie sugebėtų įkvėpti ir motyvuoti jaunuolius, taip pat labiau pritaikyti vadovėliai.
„Pozityviau jaučiasi aukštesnio balo įvedimas – mums dirbti lengviau“, – priduria dėstytojas.
Praėjusiais metais įstojimo į universitetus kartelė siekė 3 balus, 2018-aisiais ji kils iki 3,6 balo.
Panevėžio kolegija bando lopyti spragas
Su sunkumais auditorijoje tikina susiduriantis ir Vilniaus kolegijos direktorius doc. dr. Gintautas Bražiūnas. Jo patirtis rodo, kad studentai nesugeba mąstyti matematiškai.
„Mes degradavom. Aš degradavau kaip dėstytojas. Mes stengiamės neduoti formulių, todėl kad studentams tai yra kaip keiksmažodis. Jie tiesiog išsigąsta pamatę formulę. Aš pasakoju, rankomis rodau, grafikais, bet vengiu formalizuoti, kadangi jie matematinio mąstymo neturi“, – pasakoja direktorius.
Spręsti matematinių žinių spragų problemą ėmėsi Panevėžio kolegija. J.Kučinskaitės teigimu, ji dvyliktokams suorganizavo nemokamus mokyklinės matematikos kursus.
„Kitąmet Panevėžio kolegija žada išplėsti šituos kursus, skirtus abiturientams, tam kad jie tinkamai pasirengtų ir tinkamai studijuotų kolegijoje“, – tvirtina žurnalistė.
Spaudos konferencijos metu ji kartu su G.Sarafinu pristatė ir Lietuvos ugdymo įstaigų reitingą. Su juo galite susipažinti čia.
