„Siūlomas variantas, į kurį jūs visiškai nereaguojate: įvedame etatinį apmokėjimą, išsprendžiame tas problemas, apie kurias šnekėjome, kad tai vyktų sklandžiai, kad nekeltų mokytojams nesupratimo [...] ir nuo 2020 metų rengiam atlyginimų didinimo programą, ką Unė (premjero patarėja Unė Kaunaitė – 15min) pasiūlė perduodama premjero žodžius, kad tai nebūtų vienos Vyriausybės įsipareigojimas [...]. Įsipareigotų tam visos partijos“, – vėlyvą ketvirtadienio vakarą kalbėjo ministrė.
Ji kartojo ne pirmą kartą ketvirtadienį išsakytą mintį, kad kitąmet mokytojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc., o tai pareikalautų papildomų 130 mln. eurų, galimybių nėra.
„Yra suformuotas biudžetas, neadekvatiems siūlymams 2019 metų biudžeto projekte galimybių nėra. Mes ieškom kompromisų“, – aiškino J.Petrauskienė.
A.Navickas: prieita aklavietė
Po ketvirtadienio derybų su žurnalistais kalbėjęs streiką paskelbusios profsąjungos lyderis Andrius Navickas teigė, kad ieškant sutarimo prieita aklavietė.
Jis išreiškė palaikymą anksčiau išsakytai partijų susitarimo idėjai, nors tikino neatsitraukiantis nuo reikalavimo, kad mokytojų algos didėtų jau nuo kitų metų sausio 1 dienos.
„Akivaizdu, kad reikalavimų įgyvendinimui reikalinga nemaža pinigų suma. Kaip žinom, ministerija nepajėgi tokio sprendimo priimti. Tai mes pritariame Unės Kaunaitės, ministro pirmininko patarėjos, siūlymui, kad reikalingas partijų ir Seimo pritarimas šiems reikalavimams“, – sakė jis.
„Mes tikimės, kad ir Seimas nori, kad ši konfliktinė situacija būtų išspręsta ir ugdymo procesas atkurtas“, – pridūrė A.Navickas ir išreiškė viltį susitikti su Seimo frakcijų atstovais.
Jis taip pat pažymėjo, kad „mes nežinom, kaip [politinės partijos] susitartų“.
Streikai, A.Navicko teigimu, plečiasi toliau.
„Jeigu nėra sutarimo, streikai vyksta, streikai keliasi į ketvirtą savaitę“, – kalbėjo jis.
Svarstoma lėšų skirti ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų pedagogams
Ministrė J.Petrauskienė pasibaigus ketvirtadienio posėdžiui teigė, kad derybos buvo gana konstruktyvios.
„Ieškojome ilgai formuluočių. Tikrai kiekviena detalė buvo išgirsta ir pokalbis vyko gana konstruktyviai. Visa šita dalis yra įforminta protokolu. Tą protokolą išsiųsime visiems dalyvavusiems. Šių sutarimų įgyvendinimas reikalauja ir teisės aktų tobulinimo, kuriuos planuojame parengti gruodžio mėnesį, dar iki naujųjų metų“, – dėstė ji.
Antroji protokolo dalis, kaip teigė J.Petrauskienė, yra susijusi su finansų, beveik 300 mln. eurų, reikalaujančiais siūlymais.
„Siūlymai, kuriuos įvertinome finansiškai, aš manau, jautriausia dalis, yra priešmokyklinio, ikimokyklinio mokymo srityje dirbantys pedagogai. Yra ir Seime svarstytas siūlymas, ar rasti galimybes nuo kitų metų rugsėjo gerinti šių mokytojų apmokėjimo sąlygas. Tai būtų racionalus siūlymas tą svarstyti“, – dėstė ministrė.
Švietimo ir mokslo ministerijos skaičiavimais, tam reikėtų papildomų 13 mln. eurų.
„Pateikėme siūlymą, kad [...] pilnai įgyvendinus etatinio mokytojų apmokėjimo modelį, nesustotų atlyginimų augimas. Labai svarbu užtikrinti sistemos tvarumą, tą kelia ir patys mokytojai. Kad pasikeitus valdžioms, nebūtų nevykdomi šitie įsipareigojimai, [reikia] parengti ilgalaikę mokytojų atlyginimų kėlimo programą. Ir šitoje dalyje mes svarstytumėm didinti ir apmokėjimo koeficientą“, – komentavo J.Petrauskienė.
Streikuojanti profsąjunga, kuriai priklausantys mokytojai ir penktadienio naktį nakvoja ministerijoje, anot J.Petrauskienės, daro šou.
„Matome, kad suplanuotas mitingas prie Seimo yra ryte. Darome prielaidą, kad ir nebuvo siekiama šiandien rasti pilnų susitarimų. Nes jeigu yra mitingas suplanuotas, tai maža tikimybė, kad buvo siekta susitarti“, – sakė ji.
Atidėjus derybas, liko neaptarti klausimai dėl nekontaktinių valandų skaičiaus didinimo priešmokyklinio ugdymo pedagogams, taip pat pareiginės algos pastoviosios dalies funkcinių intervalų naikinimo, klasių mažinimo, mokytojo etato struktūros keitimo.
A.Jurgelevičius: susitarti nepavyksta dėl A.Navicko elgesio
Nestreikuojančios Švietimo profsąjungos vadovas Audrius Jurgelevičius iš anksto atspėjo, kad ketvirtadienį galutinio konsensuso rasti nepavyks. Apie tai, kad dėl pagrindinių principų susitarti nesiseka, derybų metu kalbėjo ir streikuojančios profsąjungos vadovo pavaduotoja Erika Leiputė-Stundžienė.
„Mes šiandien dirbome 12 valandų, bet mes vis tiek nesusitarėme dėl pagrindinių principų. Mes nesusitarėme ir dėl pagrindinio principo, kad 18 kontaktinių valandų turėdamas mokytojas turėtų turėti etatą, arba mes sakėm galim varijuoti, tai reiškia derėtis. Šiandien mes neturim sutarimo, po dvylikos darbo valandų“, – sakė pavaduotoja.
A.Jurgelevičius tikino, kad susitarti nepavyksta dėl LŠDPS pirmininko A.Navicko elgesio.
„Bijau, kad gali nepavykti dėl vienos organizacijos vadovo, pabrėžiu, vadovo, o ne jo komandos, nenoro prisiimti atsakomybę už pasiektus susitarimus. Diskusijų metu pavyksta prieiti vieningos nuomonės, tačiau, kada reikia pritarti, kad sutarėm dėl aptartų dalykų, sakoma ne, dar negalim sakyti, nes reikia pasitarti su mokytojais“, – žurnalistams ketvirtadienio vakarą teigė A.Jurgelevičius ir pridūrė, kad tokiu keliu einant pabaiga nebus pasiekta.
A.Navickas tikino pritariantis A.Jurgelevičiaus pozicijai: „A.Jurgelevičius jau susitarė, nežinau kiek, jau penkis kartus, juk jis susitarė prieš metus, jis susitarė praeitą savaitę. Jis šiandien irgi susitartų. Bet juk nėra sutarta dėl nė vieno mūsų reikalavimo iškelto.“
A.Jurgelevičiaus įsitikinimu, visais klausimais iš esmės yra pasiektas sutarimas. „Na, detalės skiriasi. Bet viskas sustoja ties tuo, kada paklausia, ar galim dėti tašką ties šituo klausimu, ir tada pasakoma ne, reikia pasitarti su mokytojais“, – kalbėjo jis.
Trečiadienį nestreikuojančios, tarp jų ir A.Jurgelevičiaus vadovaujama, profsąjungos parengė etatinio modelio tobulinimo pastabų sąrašą. Į jį, anot profsąjungos vadovo, yra atsižvelgiama.
„Didžiąja dalimi yra atsižvelgiama ir į tas pastabas, ir į kitas pastabas, kurias pateikė likusios profesinės sąjungos“, – dėstė A.Jurgelevičius.
Streikuojantieji dėl reikalavimo didinti algas nesitraukia
Įpusėjus ketvirtadienio deryboms, streiką paskelbusios profsąjungos pirmininkas Andrius Navickas sakė neatsitrauksiantis dėl reikalavimo kitąmet mokytojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc.
Valstybei tai kainuotų 130 mln. eurų.
Švietimo ir mokslo ministerijos skaičiavimais, visų Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos siūlymų vertė – beveik 300 mln. eurų.
„Ne, nuo šito reikalavimo mes tikrai nežadam atsitraukti, – apie pareiginę pedagogų algą kalbėjo A.Navickas. – Šitą reikalavimą mes pateikę prieš praeitų metų biudžetą. Ir kadangi Vyriausybė elgiasi nesąžiningai ir visus metus nesvarstė [...]. Mes manom, kad mes prašom mažiau nei mums priklauso. Mokytojai turi būti gerbiami ir skirtas bent penktadaliu padidintas darbo užmokesčio koeficientas“, – žurnalistams dėstė A.Navickas.
Derybų metu finansų viceministras Darius Sadeckas pažymėjo, kad profsąjungos siūlymas nuo kitų metų 20 proc. didinti pedagogų algas yra „finansiškai nepakeliamas“.
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė teigė, kad A.Navicko vadovaujamos profsąjungos keliami reikalavimai, kurie, anot jos, ir nėra tiesiogiai susiję su etatiniu mokytojų apmokėjimu, pareikalautų milijonų.
„Puikiai suprantame, kad vienu žingsniu ir vienu mostu tokios galimybės nėra“, – sakė ministrė.
Paklausta, kaip bus sprendžiama problema dėl profsąjungos reikalavimo kelti mokytojų algas, nors Vyriausybė nurodo, kad to padaryti neįmanoma, J.Petrauskienė atsakė: „Yra siūlymas susitarti. Ir šiandien tarsimės. Aš džiaugiuosi, kad visos profesinės sąjungos, nepaisant meto, kad darbo valandos yra pasibaigę, esame visi nusiteikę girdėti vienas kitą, kalbėtis ir maksimaliai siekti to sutarimo. Bet kokie reikalavimai, ar bet kokie siūlymai turi būti pagrįsti, adekvatūs ir argumentuoti.“
Derybų metu ji pažymėjo, kad per 2018–2019 metus mokytojų alga vidutiniškai pakils ne 20, o 23 procentais.
Mokytojai vėl liko nakvoti ministerijoje
Švietimo ir mokslo ministrė vylėsi iš ketvirtadienį ministerijoje vykusių derybų išeiti su susitarimu.
„Dėl dalies siūlymų jau esame radę sutarimus, todėl norime tiesiog tai surašyti. Dėl tam tikrų siūlymų skiriasi nuomonės [...]“, – dėstė J.Petrauskienė.
Pertraukos metu dieną A.Navickas taip pat tvirtino besidžiaugiantis, kad profsąjungos reikalavimai derybų metu pagaliau buvo aptarti: „Mes džiaugiamės, kad pirmą kartą per metus buvome išgirsti ir aptarėme visus mūsų reikalavimus. Dabar yra namų darbai Vyriausybei ir ministerijai įvertinti mūsų reikalavimų galimybę juos įgyvendinti – turi pasiskaičiuoti, kokie tai bus finansiniai poreikiai.“
A.Navickas teigė, kad profsąjunga linkusi ieškoti kompromiso dėl reikalavimo mokytojo etatą dalinti tik išlaikant tą pačią kontaktinių ir nekontaktinių valandų skaičiaus proporciją.
Taip pat prašoma ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų pedagogų etate numatyti ne mažiau kaip šešias nekontaktines valandas. Tai, Vyriausybės duomenimis, valstybei kainuotų 13 mln. eurų.
„Ikimokyklinio ugdymo pedagogai yra labiausiai nuskriausti pedagogai šiuo metu. Tikrai 13 mln. eurų tam bendrame kontekste švietimui mažo finansavimo nėra didelė suma. Turim pasirūpinti, kad jie nebūtų skriaudžiami ir čia trauktis nėra kur“, – kalbėjo A.Navickas.
Vis dėlto jis dar dieną nujautė, kad mokytojai ant ministerijos grindų praleis dar vieną naktį. Dieną paklaustas, ar penktadienio naktį mokytojai liks ministerijoje, profsąjungos vadovas atsakė: „Ko gero, taip.“
Derybas stebėjusi mokytoja Elvyra Kasparavičienė tvirtino, kad mokytojai iš ministerijos nesitrauks tol, kol ant susitarimo nebus padėtas profsąjungos vadovo A.Navicko parašas.
Mokytojai derybas stebėjo už uždarų durų
Ketvirtadienio popietę LŠDPS vadovas sakė lauksiantis raštiško susitarimo su ministerija: „Reikalavimai yra svarstomi, artėjame link susitarimo. Kokį mes gausim pasiūlymą iš Vyriausybės, nežinau. Mes jo lauksim raštiško.“
Švietimo ir mokslo ministerijoje A.Navickas kartu su ministerijos, kitų profsąjungų ir Vyriausybės atstovais dvylika valandų derėjosi dėl etatinio mokytojų apmokėjimo modelio koregavimo.
Derybos prasidėjo anksčiau, nei planuota, jos vyko už uždarų durų. Streikuojantys mokytojai, naktį praleidę ministerijoje, pokalbio transliaciją stebėjo kitoje patalpoje.
Kartu su mokytojais transliacijas stebėjo ir žurnalistai.
Transliacijos:
Diskusijoje dėl etatinio apmokėjimo modelio koregavimo jos dalyviai papunkčiui svarstė kiekvieną ir streikuojančios, ir nestreikuojančių profsąjungų reikalavimą. Juos visus galite rasti šio teksto apačioje.
E.Jovaiša: dialogas konstruktyvus
Deryboms nesibaigus, jas paliko Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša. Jis teigė besidžiaugiantis konstruktyviu dialogu.
„Jis yra visiškai konstruktyvus. Aš manau, kad ministerija parengs priemonių planą, atsakomąjį, konkretų, su kuo sutinka, su kuo nesutinka“, – žurnalistams pasakojo Seimo narys.
„Viena spręstinų problemų – pradinių klasių mokytojų atlyginimai. Manyčiau, jie bendrajame etatinio apmokėjimo kontekste yra skriaudos elementas. Bet lygiai taip pat suprantame, kad darydami tas milžiniškas reformas turime pasirinkti prioritetus“, – tikino E.Jovaiša.
Pasiteiravus apie ministerijoje ketvirtadienio naktį praleidusius mokytojus ir kaip, jo nuomone, turėjo elgtis keliasdešimčiai minučių pas juos užsukusi ministrė, E.Jovaiša atsakė: „Aš būčiau ilgiau.“
Klausimo, kaip balsuos dėl ministrės J.Petrauskienės interpeliacijos, E.Jovaiša nekomentavo, nes „yra vienas iš [mokytojų apmokėjimo] reformos iniciatorių ir kūrėjų“.
„Yra tam tikra dalis ir mano atsakomybės“, – sakė jis.
S.Skvernelis: priekaištai, kad ministrė nesikalba, nėra pagrįsti
Kad už Vyriausybės, Seimo inicijuotas, palaikytas reformas atsakomybės primesti tik ministrei negalima sako ir premjeras Saulius Skvernelis. Jo nuomone, priekaištai J.Petrauskienei, kad ji nesikalba su streikuojančiais mokytojais nėra pagrįsti.
„Manau, kad šiuo atveju priekaištai ministrei, kad ji nesikalba, kad negirdi, yra visai nepagrįsti. Tiesiog daug kas nori, kad nebūtų atspindėta nuomonė ir kad negirdėtų. Tikrai matau, kad ir bendrauja ir kalbasi, ir vakar buvo nuėjusi, bet kalbėtis labai sunku, kai yra emocijos, trypimas, švilpimas, eilėraščių sakymas“, – ketvirtadienį žurnalistams Finansų ministerijoje sakė Vyriausybės vadovas. Jo pasisakymą citavo BNS.
„Labai sunku kalbėtis, derėtis, kai negirdi, ko konkrečiai norima, kokie yra reikalavimai, konstruktyvūs lūkesčiai. Dar kartą pabrėžiu, kad su švietimo profsąjunga yra pasirašyta kolektyvinė sutartis, joje numatyti visi būdai, ką darome, kaip būdai, kaip ginčai sprendžiami“, – pridūrė S.Skvernelis.
Jo teigimu, streikuojantys pedagogai turėjo ir turi galimybę kalbėti su ministerijos vadovybe. Profesinės sąjungos pasirinktą veikimo būdą premjeras pavadino politizuotu.
S.Skvernelis neatsakė, ar jį tenkina švietimo ministrės darbas, ar ne.
„Reikia aiškiai pasakyti, kokie yra priekaištai ministrei dėl veiklos ar dėl kalbėjimo, komunikavimo – kitas klausimas“, – teigė S.Skvernelis.
Derybos tęsiasi
Vienas iš streiką paskelbusios profsąjungos reikalavimų – mažinti mokinių skaičių klasėse. Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė teigė, kad šis klausimas skirtingai aktualus didžiosioms savivaldybėms, pavyzdžiui, Vilniui ir mažosioms.
„Jeigu skaldyti klases iki 24 vaikų, mokyklos susiduria su praktine patalpų trūkumo problema ir tai nėra nekainuojantis dalykas“, – dėstė ministrė ir siūlė vykdyti savivaldybių mokyklų stebėseną, ar jos formuodamos klases laikosi teisės aktų nuostatų.
Priklausomai nuo ugdymo programos, mokinių skaičius klasėje dabar gali svyruoti nuo 8 iki 30.
Derybų dalyviai diskutuodami taip pat nemažai laiko skyrė pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų didinimui.
Vyriausybė: didinti koeficientų mokytojams neįmanoma
Ministrė J.Petrauskienė aiškino, kad apie koeficientus bus galima kalbėti tada, kai bus įgyvendinti abu etatinio apmokėjimo modelio etapai – 2020 metais.
„Mokytojų atlyginimai auga. Auga ne taip greitai, kaip auga ekonomika, ne taip greitai kaip privataus sektoriaus atlyginimai, ir tai yra didelė viso viešojo sektoriaus bėda, dėl to inicijuota ne viena reforma“, – dėstė ministrė.
„Yra kolektyvinės sutarties įsipareigojimas [...] ir toliau didinti mokytojų atlyginimus, įvykdžius šitą pertvarką. Tada mes galėsime kalbėti ar apie koeficientus, ar apie indeksavimą. Tai yra mūsų įsipareigojimas“, – teigė J.Petrauskienė.
Streikuojanti profsąjunga kolektyvinės sutarties nėra pasirašiusi.
Kalbėdamas apie koeficientų ir mokytojų algų didinimą, premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas teigė, kad šiems metams profsąjungos reikalavimo įgyvendinti neįmanoma, tai valstybei kainuotų papildomus 130 mln. eurų.
„Tai finansiškai nepakeliama šiuo metu“, – derybose Švietimo ir mokslo ministerijoje sakė ir finansų viceministras Darius Sadeckas.
A.Navickas, komentuodamas Vyriausybės atstovų žodžius apie tai, kad profsąjungos prašymo dėl algų didinimo neįmanoma įgyvendinti, sakė lauksiantis raštiško siūlymo.
„Kiek jie galvoja įmanoma. Gal mus tai tenkins. Ar išvis neįmanoma ir niekada nedidins algų, ar kada didins ir kiek“, – dėstė jis.
Kol profsąjungos derėjosi, mokiniai piketavo. Jie tikino palaikantys streikuojančius pedagogus, bet prašė atnaujinti ugdymo procesą. Apie tai daugiau čia.
Kol derybos neduos vaisių, mokytojai žada likti ministerijoje
Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Švietimo ir mokslo ministerijoje praleidusi mokytoja Elvyra Kasparavičienė, kalbėjusi su 15min, pedagogus paragino jungtis prie streiko ir sakė niekada nesitikėjusi, kad teks nakvoti ministerijoje.
„Nakvojau va ten, balkonėlyje, labai nuostabioj erdvėj, labai puiki akustika, turėjau labai įspūdingą naktį, – 15min pasakojo mokytoja.
– Aš dirbu mokykloje 25-erius metus ir šiandien su direktoriumi kalbėjome, kad jau visko matėme, bet taip nesitikėjome. Tai labai įdomūs potyriai. Labai liūdna, bet iš tikrųjų įdomu tai, kas vyksta.“
Jei streiką Lietuvos ugdymo įstaigose paskelbusios profsąjungos reikalavimai nebus patenkinti, E.Kasparavičienės teigimu, mokytojai nedirbs toliau. Pedagogai esą nori grįžti į darbus ir tikisi, kad derybos bus sėkmingos.
„[O jeigu ne], šiandien liekam vėl toliau miegoti. Aš tai siūlysiu miegoti net ir šeštadienį, sekmadienį, nes tokie reikalai turi būti sprendžiami“, – sakė pedagogė ir pridūrė esanti pasiruošusi imtis kraštutinių priemonių.
„Mums labai reikia kitų mokytojų palaikymo. Mokytojai, [...] jeigu jūs jaučiatės, o žinau, kad jaučiatės kaip mes, junkitės prie mūsų. Važiuokit penktadienį į mitingą, pradėkit mokykloj steigti profsąjungą ir streikuokit. Mes visą laiką kartojam: mūsų mažuma, mes neatstovaujame mokytojų nuomonei. Junkitės prie mūsų“, – ragino E.Kasparavičienė.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) koordinuojamas streikas tęsiasi trečią savaitę. Ketvirtadienį, ŠMM duomenimis, streikuoja 71 švietimo įstaiga, apie 1550 pedagogų.
Kai kurie jų, reikalaudami derybų su ministre, trečiadienį atvyko į Švietimo ir mokslo ministeriją, nors susitikimas tiek su LŠDPS, tiek su kitų profsąjungų atstovais buvo planuotas ketvirtadienį.
Ministrė J.Petrauskienė LŠDPS siūlomą derybų būdą pavadino destruktyviu. Ji su streikuojančiais pedagogais susitiko, bet nesiderėjo, tad pedagogai ministerijoje pernakvojo.
E.Kasparavičienė teigia nemananti, kad jų derybų būdas – destruktyvus.
„Mes nemanom taip, nes mes labai konstruktyviai bandėm kalbėti, bet niekas su mumis nesikalba. Ministrė dar nė karto nepradėjo konstruktyvių derybų su šita profesine sąjunga, kuri pradėjo streiką“, – dėstė pedagogė.
Vilniaus Žemynos progimnazijos mokytoja Birutė Gaučienė sakė Švietimo ir mokslo ministerijoje praėjusią naktį buvusi iki 2 valandos nakties. Ji sako tokį derybų būdą pasirinkusi, nes „pribrendo laikas“.
„Mes norim, kad išgirstų. Aš seniai dirbu mokykloje ir matydama savo mokyklos mokytojus, matydama demotyvuotus, nusivylusius mokytojus, kurie nebenori dirbti. Aš jau nekalbu apie jaunus [...], man labai liūdna. Mes dėl to čia ir sėdime“, – pasakojo ji.
Streikuojanti pedagogė sakė esanti optimistė ir išreiškė viltį, kad profsąjungos keliami reikalavimai bus įgyvendinti.
„Negi mes esam savo vaikų, savo žmonių priešai. Tiesiog gal valdžios atstovai neturi tikros informacijos“, – svarstė ji.
Jei derybos bus nesėkmingos, anot B.Gaučienės, pedagogai toliau streikuos: „Trauktis nėra kur dabar.“
Premjero patarėjas: Vyriausybė pasiruošusi derėtis su visais
Į derybas atvykęs premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas sakė, kad mokytojų pasirinkta protesto forma yra gera, tik nežinia ar labai konstruktyvi.
„Visada galima kalbėtis [...]. Pokalbis, derybos gali vykti nesutrukdant ugdymo proceso. Dabar mes matom, kad tai pereina dar į naują lygį. Iš tikrųjų Švietimo ir mokslo ministerija įrodė, kad yra visiškai atvira, nes dabar čia yra mokytojai, jie nakvoja patalpose, ir galbūt tai tęsis toliau“, – žurnalistams kalbėjo jis.
Anot patarėjo, jeigu būtų norima susitarti, derybos vyktų ne švilpiant, o susėdant ir kalbantis.
„Ministras pirmininkas, Vyriausybės kancleris yra pasiruošę susitikti su visų profsąjungų lyderiais Vyriausybėje“, – tikino S.Malinauskas.
Jis į derybas atvyko kartu su ministro pirmininko patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Une Kaunaite.
Praėjusią savaitę ŠMM paskelbė radusi sutarimą su profsąjungomis ir parengė siūlymų dėl etatinio apmokėjimo modelio tobulinimo protokolą. Su siūlymais galite susipažinti čia.
Trečiadienio vakarą nestreikuojančios profsąjungos parengė protokolo pastabų. Jos – čia.
Anot streiką paskelbusios LŠDPS, į protokolą yra įtraukti patogūs kitų profsąjungų, bet ne jos siūlymai.
LŠDPS reikalavimai yra tokie:
- įdiegti etatinį modelį, kuriame vienam etatui sudaryti būtų ne daugiau kaip 18 kontaktinių valandų ir 18 valandų skirta kitiems darbams;
- mažinti mokinių skaičių klasėse;
- turi būti parengta pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio kėlimo programa, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc.;
- valandos etatui skaičiuojamos ne metams, o savaitei;
- ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų pedagogų etate turėtų būti ne mažiau kaip šešios nekontaktinės valandos.
Įvedant etatinį apmokėjimo modelį siekta atlyginti už visus mokytojo darbus, išlaikyti stabilų darbo krūvį, į mokyklas pritraukti jaunų specialistų. Pritaikius modelį, ministerijos duomenimis, užmokestis kilo 70 proc. mokytojų.
Opozicija dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo, kitų metų švietimo biudžeto, aukštųjų mokyklų jungimo, ugdymo programų keitimo, ministrės vyro Evaldo Petrausko verslo ir kitų klausimų švietimo ir mokslo ministrei J.Petrauskienei inicijavo interpeliaciją.
