Antradienį skaitydamas pranešimą Kaune vykusioje konferencijoje apie Lietuvos aukštojo mokslo politikos prieštaravimus, J.Augutis pabrėžė, kad valstybė ne tik netektų nepriimtų studentų atnešamų pinigų, bet sudėtinga būtų vėliau juos prisikviesti atgal į Lietuvą.
„Tai yra vaikai, kurie turi surinkę pinigėlių ir kurių tėvai pasiryžę mokėti už mokslą. Aišku, kur šie vaikai atsidurs po rugsėjo 1–osios: atsidurs Lenkijos, Vokietijos universitetuose – ne pačiuose geriausiuose, tokiuose pačiuose kaip pas mus. Privilioti juos pas mus atgal jau bus kitos problemos. Ir iš švietimo sistemos išimsime gerą gabalą pinigų, kuriuos jie atneša“, – kalbėjo J.Augutis.
Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje didelis išsilavinusių žmonių skaičius, kurį siūloma mažinti, yra dirbtinė problema.
„Neturime mes kito resurso Lietuvoje, tik žmones. Ir tas skaičius mūsų su aukštuoju išsilavinimu – jis pritraukia pas mus ir investicijas. (...) Galbūt ne tuos mes rengiame, galbūt ne taip, bet kad su aukštuoju išsilavinimu jie būtų, tikrai yra svarbu“, – įsitikinęs VDU rektorius.
Konferencijoje kalbėjęs ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius ragino universitetus pradėti derybas dėl jungimosi.
„Laikas pradėti derybas dėl universitetų jungimosi – eikime tuo keliu, kuriuo eina Skandinavijos, Vakarų Europos šalių universitetai, ryžtingai stambindami savo universitetus, į kuriuos, beje, noriai stoja geriausieji Lietuvos abiturientai“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
Prieš antradienio konferenciją keturi Lietuvos universitetai pasirašė ketinimų protokolą, kuriuo siekiama kurti klasterį ir ateityje suteikti galimybę studentams mokytis bendrose studijų programose.
Klasterį pasirengę steigti Vytauto Didžiojo, Klaipėdos, Šiaulių ir Lietuvos edukologijos universitetai. Jo tikslas – gerinti aukštojo mokslo kokybę, mažinti tyrimų fragmentaciją, išlaikyti aukštojo mokslo prieinamumą regionuose.
Tikimasi, kad tai padės sustambinti programas, kas galėtų sumažinti dėstytojų krūvį, tokiu būdu paliekant jiems daugiau laiko mokslinei veiklai vykdyti.
Tai padės sustambinti programas, kas galėtų sumažinti dėstytojų krūvį.
„Norėtume sudaryti studentams prieinamumą prie aukšto lygio studijų su galimybe pasirinkti specializacijas bet, pabrėžiu, nekuriant naujų programų, nedauginant jų“, – sakė VDU rektorius.
Pasak Klaipėdos universiteto rektoriaus Eimučio Juzeliūno, universitetas pirmiausia tikisi į klasterį įjungti savo socialinių ir humanitarinių mokslų studijų programas.
„Ten, kur mes unikalūs, nesijungsime į klasterį“, – kalbėjo E.Juzeliūnas, kalbėdamas apie universiteto vykdomas jūrines studijas.
Memorandume universitetai nurodo sutariantys „visomis išgalėmis gausinti laisvą, kūrybišką ir intelektualią akademinę bendruomenę ir visuomenę, skatinant diegti pažangias technologijas ir žinias, bendradarbiaujant moksliniuose tyrimuose, efektyviai siejant mokslą su viešuoju sektoriumi bei verslu, vykdant aukšto tarptautinio lygio mokslo ir studijų programas, lemiančias regionų pokyčius ir visos šalies kultūrinę, socialinę bei ekonominę raidą“.
Pirmiausiai klasteris bus taikomas humanitariniams ir socialiniams mokslams. Jo nariai universitetai siūlys jungtines studijų programas, kurias įgyvendins dalimis – pagal tai, kokioje srityje kuris universitetas turi aukštesnę studijų kompetenciją.
Pavyzdžiui, dvejus pirmuosius bakalauro programos metus bendruosius studijų krypties dalykus būsimieji humanitarai studijuotų viename universitete, kitus dvejus, kai įgyjama konkreti specializacija, – kitame.