Kaip spėti su naujovėms itin imliais mokiniais? Kaip nepasimesti technologijų gausoje? Kaip jas pažaboti mokantis, kad vaikams būtų ne tik naudinga, bet ir įdomu?
Atsakymas paprastas – reikia nuolat tobulėti patiems. Neužsisėdėti, nuolat ieškoti kažko naujo, susipažinti ir bendrauti su kitais pedagogais. Net keletas dienų kitoje aplinkoje su kitaip dirbančiais pedagogais gali atverti akis ir paskatinti naujai pažiūrėti į savo darbą.
Tai dar kartą supratau vieną savaitę praleidusi Didžiojoje Britanijoje. Ugdymo plėtotės centro, įgyvendinančio projektą „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra (III etapas)“, finansuojamą Europos socialinio fondo, organizuotų stažuočių metu pamačiau, kad „pasivyti“ vis tobulėjantį pasaulį – ne taip ir sunku.
Per kitoje šalyje praleistas dienas spėjome aplankyti kelias mokyklas ir institucijas. Pavyzdžiui, Valstybinį STEM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos) centrą, Mokslo muziejų bei Kembridžo universitetą. Teko proga dalyvauti ir dideliame Londono festivalyje „Science on Stage“, į kurį suvažiavo daugiau nei 300 mokytojų iš Europos ir Kanados.
Įsivaizduokite, į vieną vietą susirenka žmonės, kurie dega panašiomis idėjomis. Kurie dirba toje pačioje srityje ir susiduria su tomis pačiomis problemomis – kaip spėti su tobulėjančiomis technologijomis ir kaip jas pritaikyti pamokų metu.
Renginys man įrodė, jog kartais nereikia įmantrių prietaisų, erdvių laboratorijų ar kompiuterių, jei mokiniams nori paaiškinti sudėtingus gamtos mokslų procesus ar fizikinius dėsnius. Pavyzdžiui, vienas mokytojas pademonstravo, jog mokslinius faktus galima iliustruoti pasitelkus pieštukus. Lietuvoje kartais padejuojame, jog neturime tinkamų priemonių, o štai čia – paprastas pieštukas. Kūrybiška, netikėta, kitaip.
Žinoma, ne visais atvejais pieštukas atstos laboratorinę įrangą, kompiuterinius robotus ar lazerius. Tuo įsitikinau apsilankius britiškose STEM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos) pakraipos mokyklose. Labiausiai nustebino bazių ir laboratorijų dydis, jų aprūpinimas įrengimais. Mokiniai gali laisvai naudotis visais prietaisais bei migruoti iš vieno kabineto, kuriame atlieka tyrimą, į kitą, kuriame suveda rezultatus į kompiuterius. Čia verda aktyvus mokslinis gyvenimas.
Nustebino ir pagalba, kurią suteikia mokiniams. Sakykim, smunka mokinio pasiekimai, dingsta motyvacija. Ką daro britai? Jie siunčia pagalbą iš šalies. Mokytoją iš kitos mokyklos arba žmogų iš įmonės, su kuria mokykla bendradarbiauja. Šie kruopščiai analizuoja priežastis, kalbasi su mokiniu, jam padeda. Toks dėmesys konkrečiam vaikui – stebėtinas.
Vizito metu lankantis įvairiose institucijose, stebėjau, kokia pagalba teikiama ir mokytojams. Pavyzdžiui, Nacionaliniame STEM centre veikia didelė laboratorija, kurioje pedagogai mokomi... kaip reikia mokyti. Jiems demonstruojami naujausi išradimai, bandymai, jie supažindinami su įdomiais eksperimentais, vedami įvairūs kursai, konsultacijos.
Visapusiškas – integruotas – mokymasis mokiniams kur kas patrauklesnis, todėl būtina įvairių pamokų integracija, naujas požiūris į mokymąsi.
Įdomu ir tai, kad D. Britanijos STEM mokyklos glaudžiai dirba su įvairiomis laboratorijomis bei garsiomis kompanijomis, kuriose ateityje mokiniai turi galimybę patys įsidarbinti. Vaikai jose lankosi, atlieka tyrimus, naudojasi įranga. Egzistuoja visas naudingo bendradarbiavimo tinklas, kuris pas mus dar tik kuriasi.
Tačiau jau dabar su mūsų licėjaus direktoriumi dr. Dainiumi Žvirdausku, kuris visada ragino vykti į stažuotes ir suteikė tam palankias progas, bei kolegomis, kurie per vasarą dalyvavo kitose stažuotėse Olandijoje, diskutuojame, kaip STEM ugdymo programas būtų galima taikyti ir plėtoti mūsų licėjuje. Pasak dr. D. Žvirdausko, šiandien visapusiškas – integruotas – mokymasis mokiniams kur kas patrauklesnis, todėl būtina įvairių pamokų integracija, naujas požiūris į mokymąsi.
Stažuotės metu dar kartą įsitikinau, kad Lietuvoje, kur STEM mokslai vis dar vertinami kaip sunkūs ir neįdomūs, turėti mokymosi priemonėmis aprūpintas bazes – būtina. Tik tuomet mokiniai supras, kad gamtos ir tikslieji mokslai yra kur kas daugiau nei gali atrodyti. Kad juos galima plačiai pritaikyti kasdieniame gyvenime. Kad tai nėra tik sausas teorinis mokslas, o bandymų, nuotykių, iššūkių ir atradimų pasaulis.
Svarbu, kad į tuos nuotykius su mokiniais galėtume leistis koja kojon. Kolegiškai.
