Autonominius automobilius išpopuliarino saugumo sistemos
Paulius Skačkauskas pasakoja, kad autonominiai automobiliai nėra naujiena, jų idėja egzistuoja maždaug nuo 1950-ųjų JAV. Tuo metu buvo tik kalbama apie tokio tipo automobilius kaip apie ateities viziją, bandoma kurti pirmuosius prototipus. Tikrieji autonominiai automobiliai pradėti testuoti praeito amžiaus devintame dešimtmetyje Vokietijoje. „Įdomu tai, kad tai nebuvo prabangūs ar futuristiniai automobiliai, bet krovininiai mikroautobusai“, – sako P. Skačkauskas.
2004-ųjų metų pradžioje autonominiai automobiliai taip išpopuliarėjo, kad JAV buvo rengiamos jų varžybos. Tai buvo savotiškas Dakaro ralis, nes varžybos vyko dykumoje, nustatytos įvairios taisyklės, bet svarbiausia – automobiliai judėjo be vairuotojų. Kasmetiniai raliai buvo tokie sėkmingi, kad 2007 m. varžybos surengtos miestų gatvėse.
„Tai, kad dabar vis daugiau girdime apie autonominius automobilius, yra keleto veiksnių visuma. Dabartiniai autonominiai automobiliai yra ilgo inžinerinio darbo rezultatas, todėl jų technologinis lygis yra pakankamai aukštas. Didėjantis eismo saugumas taip pat įrodo įvairių aktyviojo saugumo bei pagalbinių vairavimo sistemų efektyvumą ir naudą, todėl idėjos apie autonominius automobilius tampa vis populiaresnėmis“, – teigia VGTU lektorius.
Vairuotojai naudoja autonomiškumo funkcijas
Autonominiai automobiliai jau važinėja mūsų gatvėmis, jie yra standartizuoti ir skirstomi į autonominius lygius nuo nulio iki penkių. Nulinis lygis – įprastas automobilis be autonominio judėjimo funkcijų, penktasis – aukščiausias autonomiškumo lygis, kuriam nereikalingas vairuotojas.
Pasak P. Skačkausko, Lietuvoje ir visame pasaulyje jau važinėja trečio lygio autonominiai automobiliai, o vairuotojai naudojasi jų autonominio judėjimo funkcijomis – aktyvia pastovaus greičio palaikymo kontrole, avariniu stabdymu, važiavimo juostos palaikymu ir pan. Automobiliai, turintys bent jau pastovaus greičio palaikymo funkciją, atitinka pirmąjį autonomiškumo lygį.
Ketvirto ir penkto lygio autonominiai automobiliai vis dar yra tik kūrimo ir tyrimų stadijoje visame pasaulyje. Mokslininkai prognozuoja, kad aukščiausio lygio autonominiai automobiliai, galintys važiuoti be vairuotojo, atsiras ne anksčiau kaip 2050–2070 m. Įvairūs automobilių gamintojai tikisi ir prognozuoja, kad tai įvyks anksčiau.
Sprendžiamos infrastruktūros problemos
Autonominių automobilių integravimas į transporto sistemą yra kompleksinis uždavinys, apimantis inžinerinius sprendimus, kelių infrastruktūrą ir visuomenės požiūrį į autonominį judėjimą.
Numatoma, kad ateityje problemų gali kilti dėl autonominių ir paprastų automobilių maišymosi gatvėse. „Autonominiam automobiliui nuspėti aplinkinių vairuotojų elgesį gali būti sudėtinga, kadangi žmogiškasis veiksnys sunkiai prognozuojamas“, – mano doktorantas.
Mokslininkai siūlo įrengti atskiras eismo juostas, kad būtų atskirtas aukšto lygio autonominių automobilių judėjimas. Taip pat toliau yra tobulinamos įvairių jutiklių sistemos, kurios leistų gauti informaciją apie kelio dangos būklę (apledėjęs, šlapias), eismo įvykius ir susidariusias spūstis keliuose ir taip toliau. „Kalbant apie infrastruktūrą, daugiausiai dėmesio turėtų būti skiriama sklandžiai autonominio automobilio ir aplinkos komunikacijai, tarpusavio duomenų apsikeitimui“, – pabrėžia P. Skačkauskas.
Ateities eismas – tikslus, tvarkingas, be žuvusiųjų
Prognozuojama ir vienareikšmiškai tikima, kad autonominiai automobiliai labai stipriai paveiks transporto sistemos ateitį, nuo krovinių gabenimo iki didesnio kelių eismo saugumo.
„Didžiausias numatomas privalumas – sumažėjęs žuvusiųjų skaičius keliuose. Tikima, kad autonominiai automobiliai padidintų žmonių mobilumą, turėtų sumažėti aplinkos tarša bei spūstys keliuose. Ateityje eismas turėtų būti labai tikslus, tvarkingas, be žmogiškojo veiksnio ar kitokių klaidų“, – pasakoja doktorantas.
Kitą vertus, teigiamą autonominių automobilių poveikį transporto sistemai reikėtų vertinti atsargiai ir nepradėti tikėti iliuzijomis. Sėkminga autonominių automobilių vizija tik iš dalies pagrįsta, kadangi kalbant apie būsimą naudą remiamasi tik aktyviojo saugumo bei pagalbinių vairavimo sistemų naudojimo automobiliuose pavyzdžiais. „Tai yra tik spėjimai. Minėti privalumai galėtų būti realizuoti tik atsiradus aukščiausio lygio autonominiams automobiliams. Tai reiškia, kad techniškai mes dar nežinome, kokį realų poveikį šie automobiliai turės transporto sistemai“, – akcentuoja mokslininkas.
Lietuva juda tinkama linkme
Pasak P. Skačkausko, pasaulio lyderiais autonominių automobilių srityje laikomi JAV, Vokietija, Šveicarija, tačiau galima pasidžiaugti, kad ir Lietuva juda tinkama kryptimi. Vienas iš veiksnių, turintis didžiausią poveikį autonominių automobilių atsiradimui ir integracijai į transporto sistemą, yra teisinė bazė. 2018 m. pradžioje Lietuvoje patvirtintas tvarkos aprašas, apibrėžiantis autonominių automobilių bandymus ir dalyvavimą viešajame eisme.
Prie autonominių automobilių populiarintino prisideda ir universitetas. VGTU organizuojamos įvairios konferencijos, kuriose diskutuojama apie autonominius automobilius, jų tendencijas ir problemas, ateities iššūkius, skleidžiama informacija, mokslininkai kuria valdymo, maršrutų planavimo bei kitus autonominio judėjimo algoritmus.
„Lietuvoje aktyviai dirbame šioje srityje, turime teisinę bazę, šviečiame visuomenę, ruošiamasi autonominių automobilių integracijai į transporto sistemą“, – teigia doktorantas.
Mokslo indėliu nori kurti ateitį
VGTU Transporto inžinerijos fakulteto studentai studijų metu gali pasirinkti savavaldžių automobilių specializaciją. Pasak lektoriaus, transporto sektorius kuo toliau, tuo labiau susidurs su autonominių automobilių sukeliamais iššūkiais, todėl išaugs tokių specialistų poreikis. Tikima, kad visa transporto sistemos ateitis remsis į autonominius automobilius.
Renkantis studijas VGTU Transporto inžinerijos fakultete, stojančiuosius domina platus specializacijų spektras: nuo transporto ekonomikos ir logistikos, saugaus eismo ir lengvųjų automobilių iki specialiosios technikos, geležinkelių transporto ir t. t.
P. Skačkauskas savo mokslinio darbo tyrinėjimo sritimi pasirinko autonominius automobilius, nes stebėjo transporto sektoriaus tendencijas ir žvelgė į ateitį: „Norėjau prisidėti prie transporto sektoriaus šviesesnės ateities kūrimo, autonominių automobilių tyrimų ir jų integracijos į visą transporto sistemą.“
