Tarp tokių – Šiaulių universiteto rektorius Vidas Lauruška, Edukologijos (buvusio Vilniaus pedagoginio) universiteto rektorius Algirdas Gaižutis, Klaipėdos universiteto rektorius Valdas Žulkus, Vilniaus universiteto rektorius Benediktas Juodka.
Pagal Mokslo ir studijų įstatymą, iki metų pabaigos visiems universitetams ir kolegijoms turėtų pradėti vadovauti pagal naują tvarką išrinkti rektoriai. Pagal ją rektorių renka nebe universiteto Senatas, o išorinė universiteto Taryba, sudaryta iš švietimo ir mokslo ministro bei akademinės bendruomenės paskirtų narių.
„Keistoki dalykai. Formaliai žiūrint susidaro teisinė aklavietė, nes turime darbo sutartis. Tas pats ir su prorektoriais, kurių kadencijos sutampa su rektorių. Jeigu kas nors nuspręs bylinėtis, universitetai turės sumokėti nemažus pinigus, o paksui Valstybės kontrolė sakys, kad mes negerai panaudojome pinigus“, – BNS sakė V.Žulkus.
Pasak Rektorių konferencijos pirmininko, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektoriaus Romualdo Ginevičiaus, kadencijų nespėjančių baigti rektorių klausimas tebėra atviras. Jis pabrėžė, kad Mokslo ir studijų įstatymas leidžia pusmečiui pratęsti rektorių kadenciją ir svartė, kad to kai kuriuose universitetuose, neskubančiuose skelbti rektorių rinkimų, gali prireikti.
„Yra tokių rektorių, kurie neišbus kadencijos, ir čia yra labai neaiškus klausimas. Kaip suprantu, tas klausimas tebėra atviras“, – svartė jis.
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius savo ruožtu pareiškė, kad įstatymų prieštaravimų nėra ir kad rektoriai turės būti atleisti anksčiau laiko.
„Mes klaususiems universitetams jau esame atsakę. Mūsų vertinimu, įstatymų kolizijos čia nėra, yra veikiau, mano supratimu, noras vilkinti kai kuriose aukštosiose mokyklose pertvarkas, kurios su aukštojo mokslo reforma prasidėjo ir yra būtinos pačioms aukštosioms mokykloms“, – BNS sakė G.Steponavičius.
Jis neatmetė, kad anksčiau nei baigiasi jų kadencija pakeistiems rektoriams galėtų priklausyti kompensacijos.
„Teisėti lūkesčiai terminuotos sutarties atveju yra apibrėžti įstatymais, ir, mano supratimu, jie leidžia išrinkus naują vadovą spręsti buvusio vadovo kompensacinius klausimus. Tai galėtų būti mėnesio, dviejų ar kito laikotarpio proto ribose išmokėjimai, kaip tai yra buvę kai kuriais atvejais su jau pasikeitusiais vadovais“, – aiškino ministras.
Jis pabrėžė, kad „neatleistinas spekuliavimas yra teigti, kad priklausytų išmokos už visą nebaigtą kadenciją“.
„Tai yra susitarimas tarp darbdavio, šiuo atveju universiteto tarybos, ir buvusio darbuotojo. Automatiškai neišplaukia, kad kompensacija priklauso“, – teigė ministras.
Pagal Mokslo ir studijų įstatymą, turi būti patvirtinti nauji visų valstybinių aukštųjų mokyklų statutai, tuomet formuojamos visuomeninės tarybos ir skelbiami rektoriaus rinkimai.
Iki 2011 metų gruodžio 31 dienos mokyklos privalo būti pertvarkytos iš biudžetinių įstaigų į viešąsias įstaigas. Taip pat numatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo išrinkti ar sudaryti valstybinės aukštosios mokyklos valdymo organai savo pareigas atlieka iki sudarymo metu nustatytos kadencijos pabaigos, bet ne ilgiau kaip iki valstybinės aukštosios mokyklos pertvarkymo į viešąją įstaigą.
Pagal naująją tvarką rektorius jau išsirinko M.Romerio, Kauno Vytauto Didžiojo, Sveikatos mokslų, Kauno technologijos, Žemės ūkio universitetai.
