Manoma, kad artimiausioje ateityje aukštasis mokslas keisis iš esmės. Visų pirma, tam labai didelę įtaką turės dirbtinis intelektas, kuris darys įtaką studijų procesams, dėstytojų ir studentų vaidmenims. Antra – studijos taps vis labiau individualizuotos, pagal kiekvieno studento poreikius ir gebėjimus pritaikytos. Studentai ne tik rinksis sau norimus studijuoti dalykus ar modulius, tačiau, matydami, kaip keičiasi rinka ar kokių įgūdžių reikia, formuos studijas pagal poreikius, o ne pagal specialybės rėmus.
Akivaizdu, kad pokyčiai palies ir Lietuvos aukštąjį mokslą ir jo bendruomenę. Kaip keisis koleginis sektorius ir ko galime laukti? Savo vizijas pristato Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) nariai, įvairių Lietuvos kolegijų direktoriai.
Aldis Fledžinskas. Vilniaus dizaino kolegijos vadovas
„Tendencijos jau dabar yra aiškios. Studijų esmė tampa rengti specialistus, mokančius reaguoti į rinkos pokyčius ir mokančius mokytis. Studijų programos bus orientuotos į tai, kaip greičiau per kuo trumpesnį laiką išmokyti studentą įsisavinti naujoves, prisitaikyti prie darbo rinkos ir suprasti naujas technologijas.
Labai sunku pasakyti, kokios technologijos bus tuo metu, kai žmogus dirbs po kelerių metų. Žinoma, dabar visiems susižavėjimą kelia dirbtinis intelektas, tačiau tai, kita vertus, yra ir grėsmė, kuri ženkliai darys įtaką darbo rinką, specialistų rengimo procesams ir visą aukštojo mokslo sistemai. Dauguma dabar egzistuojančių specialybių taps nereikalingomis. Pavyzdžiui, jau šiandien JAV veikiančioje teisinių paslaugų sistemoje sprendimus daro ir dirbtinis intelektas. Kaip rodo rezultatai, jis klysta daug mažiau nei teisininkai žmonės.
Mūsų kolegijoje technologijos taip pat atlieka stiprų vaidmenį, nes braižome specialiomis architektūrinėmis programomis, dizainą kuriame dar kitomis, nuotraukas redaguojame trečiomis ir t.t. Visa tai, greičiausiai, keisis, tačiau mašinos nepakeis žmogaus ir jo kūrybinės minties.
Jau dabar Olandijoje yra universitetų, kurie vieną semestrą leidžia studentams pasirinkti patiems, ko jie norėtų mokytis. Pavyzdžiui, studijuoji architektūrą, bet nori filosofijos, o gal prancūzų kalbos. 6-7 dalykus renkiesi pats ir gali važiuoti į net kelias kitas mokyklas studijuoti. Tai po truputį perimama ir pas mus, nes tai yra ateitis. Žinoma, prie viso to turėtų išlikti pamatiniai, kertiniai studijų dalykai, nes sunku įsivaizduoti, pavyzdžiui, gerą inžinierių, jei jis mokysis tik tai, ko nori pats.“
Mašinos nepakeis žmogaus ir jo kūrybinės minties.
Dr. Natalija Šedžiuvienė. Šiaulių valstybinės kolegijos direktorė
„Šiandien aukštasis mokslas turi prisitaikyti prie diktuojamų aplinkos sąlygų. Tačiau mūsų kolegija laikosi nuostatos, kad pirmiausia pokyčiai ir iniciatyvos turi vykti pačioje aukštojoje mokykloje, kad būtent čia turime įžvelgti, kaip pasikeis aplinka, kokių specialistų kompetencijų ar įrangos reikės ir kokie iššūkiai laukia.
Pirmiausia turi keistis aukštųjų mokyklų kultūra. Reikia išmokyti darbuotojus tiek bendradarbiauti, tiek ir konkuruoti vieniems su kitais. Turime išmokti adekvačiai vertinti savo kolegas, vykstančius pokyčius ir ateities perspektyvas.
Labai svarbu yra ir akademinė kultūra tiriamojo darbo srityje, nes viskas labai greitai keičiasi ir tikrai bus dar sudėtingiau atrasti kažką naujo. Turėsime išmokti bendradarbiauti ne tik lokaliai, bet ir globaliai. Nuo to priklausys ar galėsime vykdyti savo misiją.
Daug daugiau autonomijos turės dėstytojai, kurie vis daugiau dalyvaus kolegijų valdyme, studijų turinio formavime. Reikalingas kitoks balansas tarp dėstytojų autonomijos ir administracijos kontrolės. Dėstytojai turės daugiau laisvės dirbant su studentais, ieškant metodų, kurie jiems yra labiausiai tinkami. Tiesioginio bendravimo forma tiek „gyva“, tiek nuotolinė bus kitokia.
Inovacijos – vienas svarbiausių aspektų, tačiau nuspėti, kokios jos bus labai sunku. Dirbtinis intelektas, kitos technologijos pakeis labai daug procesų. Dėl šių pokyčių turės stiprėti ryšys su pačiomis inovatyviausiomis šalies ir pasaulio įmonėmis.
Studentai turės ryškesnių asmeninių studijų poreikių, bus motyvuoti pokyčiams, išbandę savanoriavimo patirtį. Jų pasaulio suvokimas bus visiškai kitoks. Tačiau labai svarbu ir tai, kad dėstytojai taip pat keisis.“
Jolanta Skirgailė. Vilniaus verslo kolegijos direktorė
„Aukštosios mokyklos yra neatsiejamos nuo kiekvienos šalies visuomenės. Verslas, pramonė, technologijos vystosi taip sparčiai, kad universitetai ir kolegijos ateityje turės vis daugiau iššūkių, tarp kurių svarbiausi – būti mažiau priklausomiems nuo valstybės paramos, komercializuotis, didinti tarptautiškumą, aukštojo mokslo prieinamumą.
Globalizacijos procesai reikalauja specialistų, kurie geba dalykines žinias integruoti su psichologiniais, pedagoginiais aspektais bei socialine problematika darbo vietoje.
Pats žinių įsisavinimo kiekis tampa ne toks svarbus. Priešingai, kasdien vis labiau kovojame ir bandome susidoroti su per dideliu informacijos srautu. Pirmoje vietoje bus problemų sprendimo įgūdžiai ir žinių taikymo gebėjimai.
Kolegijos išliks, jeigu bus pakankamai dinamiškos ir palaikys glaudžią partnerystę su verslo įmonėmis, kitomis institucijomis ir visuomeninėmis organizacijomis. Todėl keisis valdymo įpročiai, vertikalioji hierarchija pereis į horizontaliąją. Didesnis dėmesys bus skiriamas žmonių įtraukimui, kūrybiškumo skatinimui ir lyderystei. Šių metų EBIT 2019 Vadovų konferencijos pranešėjas, London Business School profesorius dr. Constantinos Markides pabrėžė, kad darbuotojų kūrybinio potencialo atskleidimui būtina sąlyga kurti ir puoselėti ypatingą organizacinę aplinką.“
Pirmoje vietoje bus problemų sprendimo įgūdžiai ir žinių taikymo gebėjimai.
Prof. dr. Viktoras Senčila. Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos vadovas
„Į kolegijų ateitį, kurios ruošia jūrinio sektoriaus specialistus, siūlau pažvelgti per pačio jūrinio sektoriaus pokyčius. Jau dabar matome kelias pagrindines tendencijas, kurios turėtų stiprėti ir galbūt įsigalėti po 15-20 metų.
Šiandien net 80 proc. pasaulinės prekybos vyksta jūromis, todėl viena iš svarbiausių temų tampa ekologiškumas. Nors jūrų transportas yra ekologiškiausias, tačiau taršą norima sumažinti dar labiau. Kuo didesnis laivas – tuo mažesnė jo tarša, todėl natūralu, kad laivai vis labiau didėja, o pasaulio uostai, tarp jų ir Klaipėdos, gilėja. Tai parodo ir mūsų jūrų uosto darbas. Faktiškai atplaukiamų laivų skaičius jame nesikeičia jau 30 metų ir kasmet Klaipėdą aplanko apie 8000 laivų, tačiau krovinių pervežimo skaičius kasmet auga. Tai rodo, kad tie patys 8000 laivų gerokai išaugo.
Kitas aspektas – elektra, gaunama iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių. Kol kas daug kur taip vertinamas saulės energijos srautas nėra pakankamai intensyvus, kad iš jo būtų galima gaminti mechaninę energiją laivo judėjimui. Ji šiai dienai naudojama pakrauti akumuliatoriams jachtose, nuo kurio dirba navigacinė įranga. Galbūt ateityje tai pasikeis ir bus rasti kiti sprendimo būdai ar technologijos, kurios leis labiau išnaudoti saulės energiją ar kitus atsinaujinančius šaltinius.
Laivų autonomija. Šia linkme laivynas juda jau labai seniai. Anksčiau laive būdavo 60 žmonių įgula, šiandien tokio pat dydžio laive jau užtenka 15-20. Labai daug procesų yra automatizuota. Judame link to, kad kai kurie laivai gali būti valdomi pusiau automatiškai, prižiūrint per nuotolį operatoriui.
Ginčijamasi dėl žmogaus vietos: ar kompiuteris pakeis žmogų, ar kompiuteris bus tik jo pagalbininkas. Mano nuomone, žmogaus eliminuoti neįmanoma. Technologijos yra labai sudėtingos ir joms valdyti reikia net ne vieno, o kelių žmonių. Kitas aspektas, sprendimai nestandartinėse situacijose, čia taip pat žmogus nepakeičiamas.
Pačios studijos taip pat keisis, atsižvelgiant į minėtus aspektus. Jei žvelgtume į istoriją, kadaise pradėjome nuo laivo sistemų elektrinių treniruoklių, kur reikėdavo išmokti tik veiksmų seką. Dabar jau turime modernius, kompiuterizuotus simuliatorius, kuriuose mes būname tarsi laive ir mokomės čia ir dabar. Tai ši tendencija tik dar labiau stiprės, ją papildys dirbtinis intelektas, virtuali realybė, kitos atsirandančios technologijos.“
