Vilkijos bibliotekos vyr. bibliotekininkė Jolanta Bačėnienė asmeniškai susidūrė su tuo, kaip kardinaliai keičiasi suaugusių žmonių gyvenimai jiems įgijus naujų įgūdžių. Moteris pastebėjo, kaip po jos miesto bibliotekoje vedamų skaitmeninio raštingumo mokymų kai kurie Vilkijos gyventojai sustiprėjo net psichologiškai.
„Žmonės po šių mokymų tampa psichologiškai stipresni ir įgyja daugiau pasitikėjimo savimi ne tik draugų rate, bet ir bendraudami su nepažįstamais. Mokymų dalyviai ima savęs nebenuvertinti ir įgauna iki tol neturėtos drąsos – jie nebesigėdija klausti, jei ko nežino“, – pasakoja J. Bačėnienė.
Netikėta pažintis bibliotekoje paskatino pasikeisti
Projekto „Prisijungusi Lietuva“ mokymų lektore Jolanta tapo nuo praėjusių metų kovo mėnesio ir per visą šį laiką skaitmeninio raštingumo išmokė jau 20 mokinių grupių. Anot pašnekovės, tapti mokymų lektore ją įkvėpė noras savo turimomis žiniomis pasidalinti su kitais kraštiečiais bei pomėgis stebėti skirtingus žmones ir prisiliesti prie jų gyvenimo istorijų. J. Bačėnienė per vos vienerius metus mokymuose sutiko labai įvairių žmonių ir išgirdo ne vieną istoriją, kaip naujos žinios apvertė žmonių gyvenimus aukštyn kojomis.
„Kartą pas mane į kompiuterinio raštingumo mokymus atėjo keturiasdešimtmetis vyras. Apie mokymus jis sužinojo Užimtumo tarnyboje. Gyvenime jis buvo vėtytas ir mėtytas, turėjo sunkumų, susijusių su alkoholiu. Pradžioje jis buvo labai nedrąsus, nes jautėsi nesaugiai, galbūt nejaukiai prieš kitus mokymų dalyvius. Ilgai atsisakinėjęs su mumis pabendrauti, vieną kartą per arbatos pertraukėlę jis visgi išdrįso prieiti, nes pastebėjo nuoširdų grupės norą susipažinti. Nuo to laiko ir prasidėjo artimas mūsų bendravimas. Dabar jis bene kiekvieną dieną, kartais ir kelis kartus per dieną ateina į biblioteką, naudojasi kompiuteriu, netgi tapo skaitytoju ir džiaugiasi, kad atrado biblioteką. Gali čia užsukti ir nemokamai naudotis kompiuteriu bei internetu, kurių namuose neturi“, – prisimena Jolanta.
Pramokęs naudotis technologijomis, vyras susikūrė „Facebook“ ir el. pašto paskyras, išmoko naršyti internete, rasti filmų ir muzikos. Anot bibliotekininkės, vyras nustebo socialiniame tinkle radęs savo draugų ir pažįstamų bei galimybę taip lengvai juos pasiekti ir palaikyti ryšį.
„Vieną dieną bendraudama su kitais bibliotekos skaitytojais, išgirdau, kaip suskambo vyriškio telefonas – atrodo, kad jis sulaukė giminaičio skambučio. Nugirdus jų pokalbį mano širdį užliejo šiluma. Jis telefonu pasakojo, koks yra laimingas atradęs biblioteką ir mokymus, jei būtų anksčiau žinojęs apie šią galimybę, gal net būtų pasirinkęs kitokį gyvenimo kelią. Man be proto džiugu, kad naujos žinios taip pakeitė žmogaus mąstyseną ir visa tai nutiko vos per kelis mėnesius. Per šį laikotarpį vyras ėmė spręsti savo sveikatos problemas, lankosi pas gydytojus. Šiuo metu jis ieškosi darbo ir tikisi jame pritaikyti naujus savo gebėjimus“, – džiaugiasi J. Bačėnienė.
Anūkus sužavėjusi išmanioji močiutė
Pašnekovė pasakoja, kad mokymų dalyvių amžius yra labai įvairus, jis svyruoja nuo 30 iki 80 metų, bet daugiausiai sulaukia mokinių, kuriems per 50 metų. Vyresni žmonės į kursus dažniausiai užsiregistruoja iš vaikų ar anūkų dovanų gavę išmaniuosius telefonus, planšetes ar kompiuterius. Jie ateina norėdami išmokti naudotis šiais prietaisais. Dažniausiai, anot Vilkijos bibliotekininkės, vyresnius mokymų dalyvius domina, kaip susikurti „Facebook“ ir el. pašto paskyras, išmokti naudotis el. bankininkyste, suprasti, kaip apsipirkti internetinėje parduotuvėje ir rasti įvairią informaciją internete.
Jolanta prisimena dar vieną išskirtinę istoriją, kaip vyresnės nei 70 metų moters mokytis nesustabdė net jos amžius ir turimos išankstinės baimės. „Į vienus mano mokymus atėjo senjorė, visiškai nemokėjusi naudotis kompiuteriu. Pradžioje ji labai bijojo, buvo tokia įsitempusi, kad rodėsi, jog sutraiškys kompiuterio pelę. Kai galiausiai ji susikūrė paskyrą socialiniame tinkle, anūkai jai iš karto parašė žinutę, kurioje džiaugėsi, kad turi išmanią močiutę. Ji net švytėjo dėl to, kad nuo šiol gali matyti, kaip auga, ką veikia ir kur dirba jos anūkai. Realybėje senjorė su jais susitikdavo tik kartą per metus, todėl jausdavosi svetima, o dabar gali socialinių tinklų pagalba dalyvauti jų gyvenime. Jos istorija yra uždegantis pavyzdys ir kitiems vyresnio amžiaus žmonėms. Pas mane apsilanko ir jaunesni, dar net ne pensinio amžiaus žmonės, kurie tvirtina, kad jų amžius jau nebetinkamas mokytis naujų dalykų, jie teigia nematantys tame prasmės. Tokiems lankytojams aš visada atsakau, kad technologijos žengia į priekį ir tu nežinai, kada tau jų prireiks, gal tai nutiks jau rytoj – žmones būtina padrąsinti“, – pasakoja bibliotekininkė.
Pasak J. Bačėnienės, pirmiausia žmonės vis dar dažnai pagalvoja ne apie save, bet apie tai, ką pasakys kaimynas ar draugas. Besigėdijantiems pradėti mokytis naujų įgūdžių bibliotekininkė pataria niekada nesureikšminti kitų nuomonės ir nebijoti klausti, nes visi mokytis naujų dalykų pradeda nuo to paties. Gėdos jausmas ir drąsos stoka – tai vis dar pagrindinės priežastys, kurios žmones sulaiko nuo mokymosi vėlesniame amžiuje. Tai patvirtina ir praėjusiais metais atlikta reprezentatyvi „Spinter tyrimai“ apklausa, kuri rodo, kad 76 proc. apklaustųjų drovisi prašyti pagalbos iškilus bet kokiems klausimams, susijusiems su naudojimusi išmaniaisiais įrenginiais ir internetu. Daugiausiai klausti gėdijasi gyventojai, kuriems virš 56-erių.
Nemokamuose projekto „Prisijungusi Lietuva“ skaitmeninio raštingumo mokymuose, vykstančiuose visose šalies viešosiose bibliotekose, jau dalyvavo daugiau kaip 44 tūkst. žmonių. Vieni aktyviausių dalyvių yra Kauno rajono gyventojai – juos lenkia tik Šiaulių ir Panevėžio gyventojai.
„Į mokymus Vilkijoje užsiregistravo labai daug gyventojų, informacija mūsų mieste efektyviausiai sklinda iš lūpų į lūpas. Buvę mokiniai informacija apie kursus pasidalina su savo draugais ir pažįstamais – taip sulaukiame naujų kursų dalyvių. Vilkijos gyventojai ypatingai džiaugiasi, kad jų miesto bibliotekoje verda aktyvus gyvenimas – vyksta mokymai, renginiai ir įvairūs susitikimai. Po skaitmeninio raštingumo kursų mūsų bibliotekoje net padaugėjo skaitytojų“, – sako J. Bačėnienė.
Apie projektą „Prisijungusi Lietuva“ (www.prisijungusi.lt)
Projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.
Projektą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
