Kaip 15min sakė „eTwinning“ galimybes išbandę studentai, programa ne tik padės būsimame darbe, bet ir labai konkrečiai pasitarnauja studijuojant.
17 metų gyvuojanti tarptautinė „eTwinning“ platforma skirta Europos šalių mokytojams, ugdymo įstaigų vadovams, bibliotekininkams ir kitiems švietimo srities darbuotojams. Bendradarbiaudami ir kurdami bendrus projektus įvairių šalių mokyklų atstovai jungiasi į didelę globalią bendruomenę, kurioje dalijasi patirtimi, keičiasi nuomonėmis, kartu įgyvendina užsibrėžtus tikslus.
Studentams „eTwinning“ – puiki proga įvaldyti IT įrankius, „pasitreniruoti“, kaip realizuoti idėjas drauge su kitais, ir su gerųjų patirčių bagažu įsilieti į vaikų ugdymą.
Kokias galimybes „eTwinning“ atveria studentams, 15min kalbėjosi su vaikystės pedagogikos studentėmis Egle ir Gabija iš Klaipėdos universiteto (KU), ilgamete programos ambasadore IT mokytoja ir KU dėstytoja Raminta Birgėliene bei „eTwinning“ Lietuvoje administruojančio Švietimo mainų programos fondo direktoriaus pavaduotoja Žana Orlova.
Studentės Gabijos planuose – privataus darželio kūrimas
Privačioje ugdymo įstaigoje „Miško darželis“ dirbanti Klaipėdos universiteto vaikystės pedagogikos studentė Gabija Veber ateityje norėtų atidaryti savo vaikų darželį, paremtą lauko bei Valdorfo pedagogikos pagrindais, tad universitete ir „eTwinning“ programoje įgytos žinios ir įgūdžiai jai labai svarbūs.
„Kai informacinių technologijų dėstytoja mūsų kursui pristatė programą „eTwinning“, nieko apie ją nebuvau girdėjusi, tad teko pažindintis nuo pagrindų. Ši programa leidžia dalintis patirtimis, bendrauti su pedagogais ir besimokančiais visame pasaulyje, drauge kurti ir vykdyti bendrus projektus. Su 8 kurso draugėmis vykdydamos projektą „Informatikos pasaulis mažiesiems” mes tik susipažinome su „eTwinning“ galimybėmis, bet šis projektas labiausiai iš visų padėjo mums susibendrauti kaip kolektyvui“, – pasakojo Klaipėdos universiteto studentė.
Vaikystės pedagogika jau antrosios Gabijos aukštojo mokslo studijos, tad komunikacijos, IT raštingumo, projektų rengimo ir vykdymo tekę ragauti organizuojant renginius, puoselėjant etninę kultūrą. Įsitraukusi į „eTwinning“ programą, studentė sužinojo apie itin plačias jos galimybes: nuo individualaus dalyvavimo paskaitose, seminaruose, susitikimuose iki projektų kūrimo bendradarbiaujant su pedagogais iš viso pasaulio.
„Geriausiai visa tai pritaikoma jau dirbant mokymo įstaigoje, kai į organizuojamą projektą įsitraukia visa bendruomenė, tačiau „eTwinning“ pradmenys, įgyti studijų metais, atveria didžiules galimybes tolimesnei jauno pedagogo profesinei karjerai“, – sakė G.Veber, pabrėždama, kad projektinė veikla ir technologijos būtinos šiuolaikinio pedagogo darbe.
Linos patirtys: informatikos pasaulio kūrimas, knygiukas ir kt.
Klaipėdos universiteto vaikystės pedagogikos studentė Lina Ežerinskienė, baigusi studijas, norėtų dirbti pagal įgytą profesiją – priešmokyklinio ugdymo srityje arba pradinukų mokytoja.
„Skirtingai nei bendramokslėms, kurios studijuodamos dirba švietimo srityje, man „eTwinning“ programa buvo visiškai nauja. Apie ją sužinojau iš dėstytojos R.Birgėlienės ir labai džiaugiuosi, kad įsitraukiau. Drauge su grupiokėmis kurdamos projektą išmokome rinkti, tinkamai pateikti ir pristatyti projekto informaciją, pakviesti prisijungti partnerius, rasti žmonių, su kuriais būtų galima bendradarbiauti, galop – tinkamai paviešinti projektą „eTwinning“ platformoje ir vaizdžiai pristatyti universitete. Visa tai buvo labai įdomu, nauja ir naudinga“, – sakė KU studentė.
Drauge su Gabija Lina kūrė „Informatikos pasaulį mažiesiems“. Projekto tikslas buvo pateikti informaciją skirtingais, vaikams suprantamais ir patraukliais būdais, panaudojant įvairias informacinių technologijų programas.
„Man asmeniškai labai patiko informaciją perteikti per „Knygiuką“, kurį kūrėme naudodamos lietuvišką programėlę. Tinkamai sumaketuotą ir ant A4 formato lapo atspausdintą tekstą origamio principu galima sulankstyti į mažą knygelę su pačių vaikų kurtomis istorijomis, pieštais piešinėliais. Vaikai labai mėgsta turėti kažką tokio, ką patys padarė, ir gali pamatyti ne tik ekrane, bet ir pačiupinėti savomis rankytėmis“, – pastebi studentė dviejų vaikučių mama.
Mokydami mokyti daug išmoksta patys
Linai ypač svarbu, kad mokydamiesi mokyti vaikus, studentai ir patys daug išmoksta. „Pvz., dalyvaudama „eTwinning“ aš susipažinau su kompiuterinėmis programomis, kurių anksčiau nenaudojau, o viena jų labai pasitarnauja ir studijoms, nes išties labai patogi, naudinga, palengvina atliekant ne tik IT, bet ir kitų dalykų darbus“, – pasakojo Lina.
Įrankiai, su kuriais studentai susipažino ir įgunda naudoti kurdami „eTwinning“ projektus, Linos žodžiais, labai praktiški, lengvai pritaikomi kasdieniame ugdymo darbe, ruošiant įvairias veiklas vaikams.
„Pati „eTwinning“ programa leidžia dalintis su kitais tuo, ką sukuriame universitete, ugdymo įstaigose, skirtinguose miestuose ir net tarptautinėje erdvėje. Ir tas pasidalijimas labai praturtina visą švietimo bendruomenę“, – pridūrė studentė.
Į „eTwinning“ įsitraukė 45 Lietuvos studentai ir 12 500 mokytojų
Švietimo mainų programos fondo duomenimis, „eTwinning“ platformoje nuo 2021 metų rudens aktyvūs 45 studentai – būsimi mokytojai iš Lietuvos. Iš jų 30 patys vykdo „eTwinning“ projektus. Mokytojų – kur kas daugiau: „eTwinning“ programoje Lietuvoje dalyvauja beveik 12 500 mokytojų. Per 15 programos metų sukurta apie 10 tūkst. projektų.
Kaip 15min sakė Švietimo mainų programos fondo direktoriaus pavaduotoja Žana Orlova, pagrindinė „eTwinning“ vertė studentams – įgūdžiai ir įrankiai, kuriuos praktiškai panaudoti studentai galės vos atėję dirbti į ugdymo įstaigas. Pati projektinė veikla taip pat vertinga, nes apima tarpdisciplininį ugdymą, informacines technologijas, kalbas – tarpkultūrinę kompetenciją.
„eTwinning“ programoje gali dalyvauti ne tik universitetų, bet ir kolegijų studentai – būsimi pedagogai. Kol kas aktyviausi – Klaipėdos universiteto, Kauno technologijos universiteto ir Kauno kolegijos studentai.
Kaip pabrėžė Švietimo mainų programos fondo direktoriaus pavaduotoja, „eTwinning“ neabejotinai prisideda ir prie geresnės studijų kokybės.
„Pirmieji „eTwinning“ populiarintojai tarp studentų, žinoma, yra jų dėstytojai. Žinią būsimiems pedagogams apie programą Švietimo mainų programos fondas skleidžia per mokytojus, mokyklose sėkmingai įgyvendinančius „eTwinning“ projektus“, – sakė Ž.Orlova.
Programos ekspertė ją prilygina idėjų bankui
Klaipėdos universiteto dėstytoja R.Birgėlienė „eTwinning“ programoje – nuo 2009 m. Apie dešimtmetį drauge su kolegomis buvo jos ambasadorė Lietuvoje, vystė bendradarbiavimą su partneriais užsienyje, ypač Latvijos, Estijos, Suomijos, Bulgarijos, Ukrainos, Turkijos švietimo srities darbuotojais. Dabar IT ekspertė daug dėmesio skiria programos populiarinimui tarp studentų.
„eTwinning“ visų pirma pristatau kaip galimybę susirasti draugų švietimo bendruomenėje ir drauge su jais įgyvendinti savo idėjas. Tarptautinių partnerių planuojamiems projektams paprasta susirasti platformoje etwinning.net, o bendradarbiauti su Lietuvos švietimiečiais per platformą etwinning.lt", – pasakojo R.Birgėlienė.
Pasak dėstytojos, projektas gali trukti nuo vienos pamokos iki 2 metų, temų įvairovė – pati plačiausia, o galutinis tikslas – plėsti mokymo būdų, požiūrių įvairovę, panaudojant vis platesnes komunikacijos priemonių ir informacinių technologijų galimybes, dalintis idėjomis, informacijos pateikimo metodais, kurie jau pasiteisino.
„eTwinning“ platformą R.Birgėlienė prilygino didžiuliam idėjų bankui su aprašais, kaip jas įgyvendinti praktiškai.
Kiekvienas įgyja asmeninį darbastalį
Registruoti vartotojai „eTwinning“ platformoje įgyja savo darbastalius ir gali matyti visą savo veiklos istoriją: projektus, užduotims atlikti naudotus įrankius, apdovanojimus ir pan.
Studentų projektai yra mokomojo pobūdžio. Jų tikslas, kad būsimieji mokytojai įgytų skaitmeninių kompetencijų, išsamiau susipažintų su informacinėmis technologijomis, įvaldytų įvairius įrankius ir vėliau taikytų juos savo praktinėje veikloje.
Kaip pastebėjo KU dėstytoja ir IT mokytoja, internete įrankių pasiūla didžiulė ir visų be atrankos neįvaldysi: „Turi būti tikslingai pasirenkama, kokius įrankius ir kaip geriau panaudoti, kurie patinka, o kokie galbūt mažiau. Tų įrankių „eTwinning“ programoje mes pritaikėme išties labai daug ir tai yra gerai, nes dabar jau net į pradinį ugdymą skaitmeninė kompetencija integruojama, tad būsimi mokytojai turi eiti koja kojon su laiku“, – sakė R.Birgėlienė.
Skaitmeninės kompetencijos išlaisvina mokytojo kūrybiškumą
Pradinukai naudojasi kompiuteriais, klasėse yra išmaniosios lentos, kuriose pedagogas, pats sukūręs interaktyvią užduotį, gali skirti ją atlikti vaikams. Pvz., sudėlioti dėlionę, iš jų pačių darbų – elektroninę knygelę. Skaitmeninės kompetencijos įgalina mokytojus jas kūrybiškai panaudoti ugdyme.
„Pvz., galvosūkių sprendimui naudojama algoritmų analizė, pasitelkiant įprasčiausias veiksmų sekas, tokias kaip atsikelti ryte, nusiprausti, apsirengti ir t.t. Tai irgi yra algoritmai, su kuriais per veiksmų sekas pradinukai susipažįsta, ir kurių analizę visų pirma turi įsisavinti mokytojai“, – pasakojo IT specialistė.
Kaip pastebi KU dėstytoja, pradžia studentams ne visada lengva, tačiau padarę pirmuosius darbus, programos „eTwinning“ dalyviai įsidrąsina kurti projektus patys ir komandose. „Sulaukiame labai gražių atsiliepimų apie bendradarbiavimą – studentai susiburia į grupes pagal interesus ir dirba prie jiems asmeniškai įdomių projektų, įtraukdami į juos ir ugdytinius“, – dalijosi R.Birgėlienė.
Įgytos skaitmeninės kompetencijos įgūdžiai, dėstytojos žodžiais, išlaisvina pedagogų kūrybiškumą. Įvaldyti įrankiai leidžia sugalvoti ir su ugdytiniais išbandyti įdomesnių veiklų.
Ne tik mokytojų, bet ir mokinių akys šviečia
„Savo projektą galima pateikti vertinti nacionalinėje „eTwinning“ tarnyboje ir gauti nacionalinį „eTwinning“ kokybės ženklelį, o jeigu projekte dirbate drauge su užsienio partneriais – pretenduoti į europinį kokybės ženklelį ar europinį prizą, kurio atsiimti vykstama į Briuselį. Kiekvienais metais ten suvažiuoja daugybė žmonių, iki 500. Tuo tarpu „eTwinning“ nacionalinė tarnyba taip pat vykdo atranką, kviečia 100 žmonių su nacionaliniais kokybės ženkleliais į apdovanojimų šventę rugpjūčio pabaigoje“, – pasakojo R.Birgėlienė.
Pasak „eTwinning“ ekspertės, ši programa leidžia pasijusti tarptautinės švietimo bendruomenės nariu ir tai labai motyvuoja: „Apdovanotų švietimiečių akys šviečia. Ir vaikų akys šviečia, kai drauge su kitomis mokyklomis, kitų šalių mokiniais kuria projektus kartu. O ko mums daugiau reikia, jei ne geros nuotaikos, puikios savijautos!“
Pati dėstytoja jau nebeįsivaizduotų savo gyvenimo be „eTwinning“, kaip ir daugybė šios tarptautinės švietimo bendruomenės narių.
„Tai ne tik didelė pagalba, bet ir atgaiva mokytojams. Galimybė išvengti rutinos, – sakė programos populiarintoja. – Ne tik vaikui, bet ir pačiam mokytojui įdomiau medžiagą pateikti ne standartiškai, o per projektą, interaktyviu būdu. Vaikai pastebi ir įvertina pastangas. Kita vertus, jei mokytojui neįdomu, ir vaikui liūdna.“
Būsimi pedagogai, į „eTwinning“ programą įsitraukia jau su tam tikrais IT įgūdžiais ir žiniomis, tačiau plečia savo įrankių arsenalą, kokius darbo metodus naudoti perteikiant žinias vaikams.
Lietuvoje programą „eTwinning“ administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Ši programa yra Europos Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programos „Erasmus+“, dalis.
