Apie metodus, leidžiančius nuspėti ateitį, bei jų būtinybę – 15min pokalbis su KSU rektoriumi, prof. dr. A. Augustinaičiu.
– Kuo ypatingos šios magistro studijos pasaulinio aukštojo mokslo kontekste?
– Ateities įžvalgos yra naujas dalykas, kuris šiuo metu sparčiai populiarėja visame pasaulyje. Tai universalus instrumentas, taikomas įvairiose srityse, siekiant strategiškai planuoti ir prognozuoti pokyčius ir viešojo valdymo srityje, ir versle.
Terminas „ateities įžvalgos“, kylantis iš angliškojo „future foresight“ nėra tiesiogiai sietinas su mums įprastu planavimu. Tai labiau ekspertinis numatymas kintančiuose įvairialypiuose kontekstuose, dažniausiai tam naudojant Delfų metodus – ekspertinių tyrimų metodų kompleksą, padedantį numatyti, kaip ateitis atrodys ilgalaikėje, t. y. penkerių – trisdešimties metų, perspektyvoje.
Ateities įžvalgos kaip mokslo sritis susiformavo prieš kelis dešimtmečius, kai buvo sukurta pirmoji universitetinė ateities įžvalgų programa Hiustono universitete 1975 metais. Šiuo metu ateities įžvalgas galima studijuoti bakalauro, magistro ir doktorantūros lygiu maždaug 60-yje pasaulio universitetų.
Europoje patys didžiausi šios srities tyrimo centrai yra Jungtinės Karalystės Manchesterio ir Suomijos Turku universitetai, siūlantys šias studijų programas. Lietuvoje mes kol kas esame vieninteliai.
– Kas, jūsų žiniomis, paskatino šios krypties mokslinių tyrinėjimų atsiradimą?
– 8-ajame dešimtmetyje sociologinėje tradicijoje atsirado nuojauta, jog klasikiniai sociologiniai metodai jau nebetenka prognostinės galios. Gyvenimas kylančioje informacijos eroje pradėjo judėti daug greičiau ir įvairiau negu ankstesnėse epochose.
Esame globalioje epochoje ir jau negalime įprastiniu būdu, remdamiesi praeities patirtimi, prognozuoti ateities. Mes visi esame komunikacijos procese 24-ias valandas, 7-ias dienas per savaitę, t. y. gyvename online režimu. Kiekvienas įvykis yra susietas su kitais įvykiais, nėra pasaulyje nė vieno taško, kuris būtų izoliuotas ir negalėtų įgauti globalių pasekmių.
Šiuo metu ateities įžvalgas galima studijuoti bakalauro, magistro ir doktorantūros lygiu maždaug 60-yje pasaulio universitetų.
Taigi, ateities įžvalgos yra didžiulis naujų metodų kompleksas, pradedant literatūrine ateities naratyvų analize ir baigiant sudėtingais matematiniais modeliais, kurie leidžia nustatyti tendencijas ir orientyrus šioje gerokai pakitusioje tikrovėje.
Dabar gyvuoja milžiniškas spektras specialių metodų ir jų kompleksų, kurie susieja gausybę įvairiausių kontekstų: ekonominių, politinių, žmogiškųjų resursų ir t.t. Ateities įžvalgos nėra vienos srities įžvalgos, jos fokusuoja savo tematiką į bendras problemas, kurias iškelia sparčiai kintanti globalioji realybė.
Kaip gi paprastai vykdomos ateities įžvalgos? Pirmiausia, įtraukiami ekspertai, kurie specialiais metodais bando išgauti tai, kas dar iki šiol buvo neapmąstyta, nesuprasta, neįvertinta, bet bręsta kaip ateities reiškinys ar tendencija. Į tiriamąją sritį bandoma pažvelgti ne iš dabarties, o iš ateities pozicijų, t. y. tarsi nutiesti kelius iš ateities į dabartį, ir tik po to išnagrinėti pagal kokius scenarijus galima būtų pasiekti vienokius ar kitokius rezultatus.
Šiuo metu daugiausia ateities įžvalgų atliekama technologijų ir inovacijų srityje, o pastaruoju metu ypač sparčiai plečiasi jų taikymas versle. Ateities įžvalgos plačiai naudojamos ir viešojo administravimo srityje, priimant visuomenei svarbius politinius sprendimus.
– Kaip įsivaizduojate ateities įžvalgų funkcionavimą viešosios politikos kontekste? Ar Ateities įžvalgų specialistai dalyvautų prognozavimo ar ir sprendimų priėmimo procese?
– Be abejonės. Šiuolaikiniai politikai ir valdžios institucijos jau neturėtų priimti sprendimų be ateities įžvalgų rezultatų. Labai svarbus vizijų konstravimas, po kurio seka scenarijų kūrimas ir kuris atskleidžia kokybines galimybes, t. y. kokie yra galimi variantai ir kokie scenarijai būtų patys efektyviausi, realiausi.
Pavyzdžiui, kaip atrodys žemės naudmenos Lietuvoje po 30-ties metų? Ar tai bus gražios pievos, kuriose laisvai ganysis gyvulėliai, žydės sodai, žmonės maitinsis sintetinės gyvybės sukurtais ir 3D spausdintuvu spausdinamais steikais, o jaučiai ramiai sau ganysis pievose ir vaikai jais grožėsis? Galbūt, tai bus industrinė zona, arba, atvirkščiai, transporto zona t. y. tūkstančių kelių mazgų rezginys. Kaip atrodys Lietuvos miškai, kraštovaizdžiai?
Šiuo metu daugiausia ateities įžvalgų atliekama technologijų ir inovacijų srityje, o pastaruoju metu ypač sparčiai plečiasi jų taikymas versle.
Ateities įžvalgų procesai kuriami kaip didžiulis ekspertinis, analitinis, pilietinis ir politinis mechanizmas, todėl svarbu žinoti, kaip ši strateginė mašina veikia, kokia yra strateginė drausmė, tvarka, kaip ji pasiekia politinius sprendimo priėmėjus, nuo kurių priklauso, ateities sprendimai.
Mes ne veltui pasirinkome Kazimiero Simonavičiaus universiteto motto „Išrask savo ateitį“. Tai žymaus vengrų fiziko Denniso Gaboro sparnuotojo posakio: „Ateities negalime numatyti, mes galime tik ją išrasti“, parafrazė. Žmogus ankstesniais laikais taikėsi prie istorijos dėsnių, o dabar, būdami nuolatiniame online režime, ateitį lemiame mes patys, ne istorija. Šiandien žmogus įgauna galią projektuoti ir kurti savo gyvenimą savo egzistencinių vizijų kontekste.
KSU Ateities įžvalgų ir strateginio valdymo magistro studijų programa parengta bendradarbiaujant su Turku universiteto (Suomija) profesoriais. Paskaitas veda dėstytojai iš Suomijos, Prancūzijos ir Lietuvos. Studijų programos svarbiausias tikslas – rengti aukščiausios kvalifikacijos viešojo administravimo krypties specialistus, gebančius taikyti ateities įžvalgų metodologijas formuojant viešojo valdymo politikas ir ūkinę veiklą, vykdyti strateginį planavimą ir programinį valdymą, kurti veiksmingas ir konkurencingas valdymo strategijas. Studijos vyksta anglų kalba ir trunka 1,5 m.
Norintys daugiau sužinoti apie ateities įžvalgas, jų metodus ir taikymą yra kviečiami į atvirą paskaitą „Ateities įžvalgos ir strateginis valdymas“, kuri vyks gegužės 31 d. 18 val. Kazimiero Simonavičiaus universitete (J. Basanavičiaus g. 29 A, Vilnius). Paskaita nemokama, tačiau registracija būtina.
