Vos trylika mokinių negavo nė vieno šimtuko
Šiemet Vilniaus licėjų baigė 97 mokiniai. Jie visi surinko 157 šimtukus. Vienas abiturientas gavo keturis šimtukus, devyniolika moksleivių gavo tris šimtukus, po trisdešimt du mokinius – tris ir keturis šimtukus. Tik trylika mokinių negavo nė vieno šimtuko.
Ypač daug šimtukų šiais metais liceistai surinko per anglų kalbos ir matematikos brandos egzaminus – juos gavo net 65 proc. abiturientų. Iš septynių gautų per visą Lietuvą istorijos brandos egzamino šimtukų net keturi priklauso Vilniaus licėjui.
Visų mokomųjų dalykų tendencijos išlieka pastovios daug metų. Šiemet išsiskiria tik lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatai.
Bendras visų mokinių brandos egzaminų rezultatų vidurkis – 89,9. Kalbant apie atskirus dalykus, lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino vidurkis – 73,6, anglų – 98,1, matematikos – 96,6, istorijos – 89,7, chemijos – 89,7, fizikos – 91,4, biologijos – 91,7, informacinių technologijų – 92,9.
„Visų mokomųjų dalykų tendencijos išlieka pastovios daug metų. Šiemet išsiskiria tik lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatai. Pernai šio egzamino vidurkis buvo 86,9, tačiau šis egzaminas buvo staigmena visoms mokykloms. Teko šnekėti su Jėzuitų gimnazija, jie taip pat buvo labai nustebę dėl rezultatų, nes turi daug gerų mokinių. Visi kiti mūsų rezultatai stabilūs ir iš esmės nekinta daugelį metų. Tai rodo mūsų mokyklos stabilumą“, – pasakojo Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.
Paprastai apie 35 proc. Vilniaus licėjaus abiturientų išvyksta studijuoti į užsienį. Direktoriaus manymu, ši tendencija mažėja. Dar labiau moksleivių pasirinkimą gali lemti Didžiosios Britanijos apsisprendimas palikti Europos Sąjungą. Du trečdaliai visų abiturientų renkasi tiksliųjų mokslų studijas ir mediciną.
Kasmet į Vilniaus licėjų laimę įstoti bando apie 600-700 moksleivių. Paprastai priimamos keturios klasės, taigi į vieną vietą pretenduoja 5-6 mokiniai.
Direktorius: su jumis bus lyginami kiti
Atestatų teikimo šventės metu mokyklos direktorius, sveikindamas išleistuvėms pasipuošusius abiturientus, stengėsi paminėti beveik visus savo auklėtinius, asmeniškai išskirdamas jų nuopelnus Vilniaus licėjaus bendruomenei arba išskirtines būdo savybes.
„Visi esate įvairūs ir turite kažką nepakartojama, todėl, žiūrėdami vieni į kitus, galite matyti licėjaus vertybes, kurios pilasi čia kaip iš gausybės rago. Kaip ir dažnai būna gyvenime, kai reikia atsisveikinti, jauti išsiskyrimo sopulį. Todėl šiandien jūs tampate atskaitos tašku ir su jumis bus lyginami nauji jaunieji liceistai. Noriu palinkėti, kad sugebėtumėte realizuoti prigimtinius gebėjimus ir, kas svarbiausia, gyvenime išliktumėte savimi, kad įgyvendintumėte savo svajones ir pagrindinį gyvenimo tikslą“, – kalbėjo S.Jurkevičius.
Liejosi jausmingos kalbos
Viena iš abiturientų klasių auklėtojų, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Asta Karaliūtė-Bredelienė prisiminė, kad visi abiturientai jau pasirašė nutraukdami sutartis su mokykla, tačiau tapti ne liceistu jau niekam nepavyks, nes buvusių liceistų nebūna.
„Dėl šios žymės jau visada būsite atpažįstami – gatvėje, auditorijoje, darbe, viešumoje, bet kur. Nepamirškite, kad ši liceiška tapatybė įpareigoja. Sakau tai visiškai ramiai, nes žinau, kad nepamiršite. Licėjus mums visiems sudarė bendruomenės galimybę ir už tai esu dėkinga. Man iš tiesų buvo gera su jumis visus šiuos metus – kalbėtis, skaityti jūsų darbus, apie jus galvoti. Džiaugiuosi, kad šalia knygų, kurių paskaitėme net šiek tiek daugiau nei reikia egzaminui, buvo ir gyvenimo. Mes kartu jį kūrėme, kvėpavome, didžiuojuosi savo žygių draugais ir dalyviais, dėkoju tiems ralistams, važiavusiems paskui pamišusią auklėtoją daugiau nei 600 km per visą Aukštaitiją.
Iš tiesų jaučiuosi stovinti prie durų, pro kurias išeinate iš licėjaus rezervato į tikrovę, kurioje viskas vyksta nebūtinai pagal mūsų ir apskritai ne pagal taisykles. Gero kelio, smagaus vėjo ir galimybės visada eiti prieš jį. Ir esu be galo dėkinga už visas tas žinutes, laiškus po egzamino rezultatų. Daugelį jūsų iš tiesų pamačiau iš naujo. Tikrai savo akimis ir širdimi pamačiau, kad konkurencija nėra tikrasis žodis, kuriuo įvertinamas liceistų bendruomenės būdas“, – kalbėjo mokytoja.
Patys abiturientai buvo pasipuošę skoningai ir neiššaukiančiai, bet susijaudinę ir pakylėti. Jokių itin ekstravagantiškų apdarų, puošnių formų, akį rėžiančių spalvų ar nuogybių. Vaikinai daugiausiai pasirinko tamsius – juodos, pilkos, mėlynos spalvos – kostiumus, merginos atrodė labiau vasariškai, leido sau daugiau spalvų ir vylingumo.
