Galimybė atrasti save ir karjeros kelią
Vienas didžiausių NKKM išskirtinumų – puiki mokyklos reputacija. Net 70 proc. moksleivių į kursą užsiregistruoja sulaukę rekomendacijos iš draugų ar pažįstamų. Daugelis vaikų, šioje mokykloje atradę ne tik polinkį programuoti, kurti mobiliąsias aplikacijas ar svetaines, bet ir ratą bendraminčių, skuba atsivesti ir technologijoms neabejingus pažįstamus.
Tokiomis istorijomis dalinasi ir mūsų pašnekovai. A.Dulka pasakoja buvęs prikalbintas draugo: „Pradėjau gana vėlai, vienuoliktoje klasėje. Draugas lankė, jis anksčiau buvo prisijungęs. Papasakojo apie NKKM, pasiūlė prisijungti, atsakiau, kad gal ir visai faina būtų pabandyti, nes aš toks prie kompiuterių buvau“. Pašnekovas priduria, kad nors ir jautė susidomėjimą kompiuteriais, ateitį su tuo susiejo tik pradėjęs lankyti užsiėmimus. „Taip, linkau į kompiuterius, bet mokykloje, programavimo pamokose, man nesisekdavo. Mokiausi gerai, bet programavime vis negalėjau prasilaužti. Atėjau į NKKM, praėjo pusė metų ir staiga viskas pasisuko kita linkme. Supratau, ką noriu gyvenime veikti“, – prisiminimais dalinasi A.Dulka.
S.Žirnytė prisimena susidūrusi su nemenka dilema renkantis profesinę kryptį: „Mokykloje man viskas puikiai sekėsi – tiek lietuvių kalba, tiek matematika. Visur dalyvaudavau, turiu namie šūsnį diplomų, medalių iš visur, kur tik įmanoma. Tačiau devintoje klasėje dar visiškai nežinojau, ką noriu veikti gyvenime.“ Idėją išbandyti save naujoje srityje Simonai pasiūlė tėtis. „Su tėvais neseniai buvom grįžę į Vilnių ir tėtis man pasakė, jog jo bendradarbio dukra lanko kompiuterių mokyklą. Tuo metu nenorėjau, kompiuteriai man nebuvo įdomūs, tačiau, visgi, sutikau pabandyti“, – tikina mergina.
„Aš pašto dėžutėje radau skrajutę“, – juokdamasis prasitaria E.Doda ir dalijasi savąja istorija. Į NKKM vaikiną atvedė bendrystės siekis – pagrindinis akstinas prisijungti prie NKKM bendruomenės pašnekovui buvęs noras dalytis nuomonėmis ir atradimais kompiuterių srityje su bendraminčiais. „Mano tuometiniai draugai ir pažįstami ne itin domėjosi technologijomis, dauguma lankė kitokius būrelius, pavyzdžiui, futbolą, o aš norėjau rasti bendraminčių, su kuriais būtų galima padiskutuoti IT temomis“, – tikina E.Doda.
Paprašyti papasakoti, ką šiuo metu veikia, pašnekovai ima vardinti veiklas, kurios, nors ir priklauso IT sričiai, tačiau yra itin skirtingos. S.Žirnytė šiuo metu Vilniaus universitete studijuoja informatiką ir užsiima įvairiais projektais, neseniai studijas baigęs E.Doda dirba Web programuotoju reklamos agentūroje, kuria svetaines, o nuo ryto iki vakaro prie kompiuterio laiką leidžiantis A.Dulka ne tik dirba etatinį programuotojo darbą ir studijuoja tinklų apsaugą, bet ir yra įvairių projektų iniciatorius. Jų tarpe ir NKKM elektroninio dienyno kūrimas.
NKKM dėstytojai – geriausi draugai
Vaikai NKKM ne tik įgyja naujų žinių, bet ir patobulina savo socialinius įgūdžius. Štai E.Doda pasakoja čia sutikęs panašiai mąstančių žmonių ir pagerinęs bendravimo gebėjimus. „Buvau gana uždaras vaikas, todėl džiaugiausi NKKM atradęs bendraminčių, su kuriais galėjau kalbėtis apie tai, kas ir man, ir jiems įdomu. Labai tai vertinu“, – tikina vaikinas.
S.Žirnytė NKKM kompiuterių mokyklai negaili gerų žodžių ir jaučiasi dėkinga už atrastą pašaukimą. „Čia atradau savo aistrą programuoti. Aišku, dėl šito pirmiausia turėčiau dėkoti savo dėstytojui, kuris skatino ne tik mokytis sintaksę, bet ir kūrybingai spręsti problemas, o man tai labai patiko. Pagaliau atradau sritį, kuri apjungia tiek mano kūrybinius, tiek matematinius gebėjimus“, – teigia buvusi mokinė ir tvirtina čia radusi ne tik puikų mokytoją, bet ir bendramintį. A.Dulka taip pat skuba pagirti savo buvusį dėstytoją. „Gerai sutariau su savo dėstytoju. Jis buvo pirmasis žmogus, kuris tapo mano vyresniu draugu. Studijavo, dirbo, galėjo apie gyvenimą daugiau papasakoti. Jaučiuosi dėkingas, kad nutiesė man kelią į programavimą“, – teigia vaikinas.
Studijos ir pirmojo darbo paieškos tampa lengvesnės
Kalbai pakrypus apie žinias, įgytas NKKM, A.Dulka prisimena kalbėjęs su kitais buvusiais NKKM auklėtiniais, kurie pasakoję antrajame studijų kurse mokęsi tų pačių dalykų, kaip ir programavimo užsiėmimuose NKKM. „NKKM programavimo kursus lanko aštuntokai, devintokai, kurie mokosi to, kas dėstoma studentams šešeriais, septyneriais metais vėliau“, – tikina pašnekovas. Vaikinas įsitikinęs, kad kompiuterių mokyklos lankymas palengvina tolimesnį karjeros kelią – studijuoti aukštojoje mokykloje ir susirasti darbą IT sektoriuje tampa gerokai lengviau. Nors, kaip teigia S.Žirnytė, kalbėti apie seniai įgytų IT srities žinių pritaikymo galimybes praėjus keleriems metams sunku. „IT yra tokia sritis, kuri labai greitai kinta. Ir tai, jog tau tam tikru momentu padės tai, ką išmokai, nereiškia, kad padės po dešimties metų, netgi po vienerių“, – įsitikinusi mergina.
Pirmoji darbo patirtis kalbinamiems NKKM auklėtiniams atrodo neatsiejama nuo to, ką pavyko sužinoti kompiuterių mokykloje. „Eidamas į pirmąjį darbo pokalbį jautiesi tvirčiau, gali laisviau atsakinėti į klausimus, nes mokydamasis NKKM jau perpratai IT sleng‘ą, terminus“, – mano E.Doda. A. Dulka, savo ruožtu, didžiausią vertę teikia išsiugdytam gebėjimui mokytis: „Mane NKKM išmokė savarankiškai mokytis programuoti. Pavyzdžiui, radęs skelbimą internete ir reikalaujamų dalykų nemokėdamas, galiu pakankamai greitai išsiaiškinti daugelį tam tikros technologijos ar programavimo kalbos esminių aspektų. Man tereikia laiko.“ Tuo tarpu S.Žirnytė antrina, kad išmokus porą programavimo kalbų, atsiveria dauguma kelių – savarankiškai išmokti naujų programavimo dalykų tampa kur kas lengviau. „Kai išmoksti vieną, dvi kalbas, tau jau daug lengviau mokytis kitų, nes moki bendrą taisyklę, sintaksę, struktūrą“, – tikina buvusi auklėtinė.
Paklausti, ar mokyklos aplinką ir žmones vertina labiau nei įgytas žinias, pašnekovai vieningai sutaria, kad žinios svarbios, bet, visgi, aplinka, kurioje jas kaupi, asmenybės, kurios jomis dalinasi, bei išgirstos istorijos yra pagrindiniai vaikus ir jaunuolius skatinantys ir motyvuojantys veiksniai.
