 |
| 123rf nuotr./Laboratorija |
„Aarhuse yra didžiausias spermos bankas, todėl čia užsidirbti tokiu būdu labai populiaru. Tai – pelningas verslas, nes už vieną kartą gauna iki 500 Danijos kronų (DKK), t.y. apie 230 Lt. Vyro pažįstamas pardavinėja (savo syvus – red. past.) labai dažnai, todėl kad gali gauti didelių pajamų. Danijoje labai griežtos taisyklės ir tikrai niekada nesužinosi, kas yra tėvas, t.y. spermos donoras niekada nebus išduotas, todėl gali būti ramus dėl ateities – nesulauksi skambučio ir kitame laido gale balso sakančio „Labas, tėti“ neišgirsi“, – 15min.lt pasakojo lietuvė Rita ištekėjusio už dano iš Aarhuso.
Lietuvės teigimu, Danijoje keliami labai griežti reikalavimai pačiam donorui. „Tačiau buvo kažkoks atvejis, tiksliai pasakyti negaliu, kad vienas donoras netyčia praslydo su kažkokia reta liga, kuria pradėjo sirgti vaikai kitose šalyse ir taip išsiaiškino, kad danų spermos bankas eksportuoja daug produkcijos“, – prisimena Rita.
Tiesa, lietuvė priduria, kad jos vyras danas didžiuojasi, jog daug daniškos spermos yra eksportuojama: „Jis mano, kad tai yra gerai, nors ir nėra buvęs donoru, bet tokią mintį yra turėjęs – juk ne tik užsidirbama, bet ir padedama vaikų negalinčioms susilaukti šeimoms“.
Didžioji dauguma donorų – studentai
Kasdien „Cryos International“ slenkstį peržengia apie 30-40 vyrų. „Bet esame turėję ir daugiau kaip 100 per dieną“, – 15min.lt tvirtino spermos banko steigėjas ir vadovas Ole Schou. Jo teigimu, didžioji dalis – 85 proc. – spermos donorų yra studentai.
Praverti spermos banko duris, O.Schou nuomone, studentus verčia ne vien finansinės priežastys:
„Man atrodo, kad tai susiję su altruizmu, dažniausiai donorais tampama ne dėl pinigų, bet tiesa – jie labai svarbu. Jeigu donorams būtų mokama mažiau, jų tiesiog masiškai sumažėtų“.
Vidutinis donoro atlygis už vieną sperma užpildytą mėgintuvėlį – 250 DKK. Kaip 15min.lt teigė O.Schou kaina „pasitelkus kompiuterius paskaičiujama atsižvelgiant į kiekio ir kokybės santykį“. Per kartą savo kišenę galima papildyti iki 500 DKK. Tačiau toli gražu ne kiekvienas pravėręs spermos banko duris gali tapti donoru. Po atlikto medicininio patikrinimo paaiškėja, kad net 90 proc. vyrų tam yra netinkami.
Kasmet „Cryos International“ surenka maždaug 10 tūkst. spermos mėginių ir todėl per metus pastoja apie 1000 moterų.
Anonimiškumas – donorų garantas
S.Schou teigimu, šiuo metu Danijoje galima rinktis – tapti anoniminiu donoru ar ne. „Anonominiai donorai neturi, ko jaudintis. Mes amžiams išlaikysime jų tapatybę paslaptyje“, – tikino S.Schou.
Jis taip pat pabrėžė, kad kalbant apie donorystę reikėtų išmesti iš žodyno tokius žodžius kaip „dukra“ arba „sūnus“: „Tai – donorų vaikai. Donorai nevadinami tėvais, jie vadinami tiesiog donorais. Tai yra labai svarbu“.
Jeigu anonimiškumas būtų panaikintas, pasak S.Schou, spermos bankas netektų didžiosios dalies donorų – apie 75 proc. jų dalies.
Danų sperma pasiekia ir Lietuvą
„Cryos International“ Arhuse įkurtas 1987 m. Įkurti spermos banką buvo ilgai puoselėta O.Schou svajonė. Šiandien „Cryos International“ eksportuoja spermą į daugiau kaip 70 šalių.
„Sperma eksportuojama į 27 Europos Sąjungos šalis, tarp jų – ir Lietuvą“, – 15min.lt teigė spermos banko vadovas, pridėdamas, kad vienintelis žemynas, kur jie neeksportuoja spermos yra Antarktida.
Paprašytas atsakyti, kodėl danai šioje srityje pirmauja, O.Schou sakė negalintis atsakyti tiksliai:
„Dėl daugelio priežasčių. Vienas iš svarbių veiksnių yra tai, kad „Cryos“ ilgą laiką profesionaliai ir griežtai buvo susikoncentravęs ties tuo, kuo kiti spermos bankai susidomėjo tik po mūsų – vaisingumo klinikomis, ligoninėmis. Taip pat nemažai lėmė danų liberalizmas ir altruizmas. Reikia paminėti ir plačiai mąstančią krikščionių protestantų bendruomenę ir liberalią teisinę situaciją mūsų šalyje ir t.t.“.
Lietuvoje spermos bankas sunaikintas
Lietuvoje dirbtinis apvaisinimas donoro sperma ir spermos bankų steigimas draudžiami, tačiau spermos bankas mūsų šalyje yra veikęs.
2002-aisiais Valstybės kontrolės nurodymu buvo sunaikintas valstybinėje įmonėje Rudaminoje įkurtas spermos bankas. Valstybinę įmonę „Vilniaus regiono sėklininkystė“ patikrinę valstybės kontrolieriai nustatė, kad įmonėje buvo saugoma maždaug 3000 žmogaus spermos mėginių, nors įmonės įstatai numato tik jaučių ir kuilių spermos gamybą, kaupimą ir platinimą.
Baltijos Amerikos klinikos gydytojas akušeris-ginekologas Rimantas Gricius, dirbantis su nevaisingumo problemą turinčiomis poromis, 15min.lt teigė, kad spermos bankas Lietuvoje būtų reikalingas, nes dalis moterų negali pastoti būtent dėl vyro nevaisingumo problemos.
„Mes tokioms moterims padėti negalime, nes nėra nevaisingumo įstatymo. Jos, negalėdamos gauti pagalbos Lietuvoje, išvažiuoja į užsienį donoriniam apvaisinimui“, – sakė R.Gricius.
Moterims, kurioms reikalingi spermos donorai, šiuo metu artimiausios šalys yra Estija bei Latvija.
Kritikams, kurie tvirtina, kad įteisinus spermos banką Lietuvoje būtų kraujomaiša (juk mūsų šalis maža), gydytojas tegalėjo pasakyti: „Kraujomaiša negresia, nes spermos donoro įstatymas yra labai griežtas ir reguliuoja kam, kiek ir kaip donoro sperma gali būti naudojama“.
Lietuviai tam dar nepasirengę?
Tuo metu psichologas psichoterapeutas Andrius Kaluginas 15min.lt teigė iš savo daugiametės praktikos galintis spėti, jog lietuviai ar lietuvės dar nėra pasirengę priimti tokį tėvystės/motinystės variantą.
„Lietuvoje moteris, jei pasinaudos donorine spema, tai greičiausiai darys slapta užsienyje, nes bijos: ką pasakys aplinkiniai! Arba tiesiog gyvai susitiks su tinkančiu jai vyru, nuo kurio norės pastoti“, – kalbėjo A.Kaluginas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad tarp Danija ir Lietuva skiriasi ne tik mentalitetu, bet ir religija.
„Tai dar vienas svarbus skirtumas. Danai - liuteronai, lietuviai - katalikai. Katalikų bažnyčia yra konservatyvesnė vaikų, apvaisinimų, santuokų ir santykių klausimais“, – aiškino psichologas psichoterapeutas.
Vis dėlto, pasak jo, spermos, kaip ir, tarkime, kraujo donorui, nelabai turėtų rūpėti, kieno gyslomis teka jo kraujas:
„Svarbu, kad jis padėjo išgelbėti kažkieno gyvybę ar moteriai tapti laiminga motinystėje“.
Lietuvoje su nevaisingumo problema susiduria 10-15 proc. šeimų. Statistikos departamento duomenims, kasmet mūsų šalyje oficialiai susituokia maždaug 20 tūkst. porų. Tad su tokia bėda kasmet susiduria apie 3 tūkst. naujų porų.
