– Kokie svarbiausi ir įdomiausi faktai paaiškėjo iš apklausos?
– Pirmiausia buvo įdomu sužinoti, kur apskritai šiuo metu yra ir ką veikią TSPMI alumnai. Iš Draugijos veiklos aišku, kad daugelis mūsų Instituto studentų yra mobilūs, dirbantys europinėje ir net pasaulinėje darbo rinkoje.
Paaiškėjo, kad tarp dalyvavusių apklausojepenktadalis gyvena užsienyje. Populiariausios šalys yra Belgija, Jungtinė Karalystė ir JAV. Belgija nenustebino, nes ten veikia daug europinių institucijų.
Tačiau alumnų yra irmažiau tikėtinose šalyse, pavyzdžiui, Australijoje, Brazilijoje, Pietų Korėjoje, Afganistane ir Jordanijoje. Alumnai užsienyje toliau studijuoja arba dirba.
Taip pat norėjome sužinoti, kaip alumnai vertina TSPMI ir čia baigtas studijas. Į klausimą, ar didžiuojasi baigę TSPMI, apie 94 proc. atsakė, kad taip. Tai išties puikus studijų TSPMI įvertinimas, kuris džiugina.
Taip pat daug apie studijavusių pasitenkinimą parodo atsakymas į klausimą, ar jie rekomenduotų kitiems studijuoti TSPMI. Beveik pusė – 45 proc. – nurodė, kad tikrai rekomenduotų bakalauro studijas, beveik 40 proc. –magistro studijas.
Atviruose atsakymuose respondentai pabrėžė tokius studijų TSPMI privalumus kaip jauną, entuziastingą ir kompetentingą dėstytojų kolektyvą bei lanksčią Instituto administraciją, kuri organizuodama studijas greitai atsižvelgia į studentų poreikius.
Didelė dalis atsakiusiųjų taip pat minėjo, kad studijos ugdo svarbius įgūdžius: kritinį mąstymą, gebėjimą laisvai reikšti mintis žodžiu ir raštu ir kitus bendruosius įgūdžius.
Net jei alumnai pasuka kitais keliais, nebūna politologais ir nedirba šioje srityje, šie horizontalūs įgūdžiai praverčia versle ir kitose srityse.Įdomu ir tai, kad daugelis pabrėžia, jog į TSPMI susirinkę studijuoti motyvuoja vieni kitus – talentingi bendramoksliai įkvepia, skatina siekti daugiau. Iš bendramokslių vėliau susiformuoja vertingas socialinis tinklas.
Atsakymuose nereta nuomonė, kad TSPMI – ko gero, kokybiškiausios politikos mokslų studijos Lietuvoje ir, kad tai būtų bene geriausias pasirinkimas norintiems studijuoti politikos mokslus.
Atskirai klausėme, kaip alumnai vertina akademinę ir bendruomeninę patirtį. Paaiškėjo, kad alumnai akademinę patirtįdažniausiai vertina gerai ir labai gerai – taip atsakiusiųjų yra virš 87 proc. Bendruomeninę patirtį maždaug pusė vertina labai gerai, gerai – apie 30 proc.
Tiesa, apie penktadalis vertinaneutraliai arba greičiau blogai. Tai indikatorius Institutui, kad verta pasistengti ir labiau įtraukti į bendruomenės gyvenimą mažiau aktyvius jos narius.
– Kaip interpretuoti atviruose atsakymuose pateikiamus prieštaringus vertinimus: vieni rekomenduoja išlaikyti platų studijų profilį, kiti siūlo studijas specializuoti. Kokia Jūsų kaip ekspertės nuomonė, kas būtų naudingiau, turint omeny darbo rinkos tendencijas šiandien ir poreikius ateityje?
– Visi pripažįsta, kad TSPMI suteikia platų išsilavinimą. Daug apklaustųjų pabrėžė, kad tai yra didelis privalumas, kiti akcentavo, kad neįgyjama konkreti specialybė ar profesija. Šias nuostatas netiesiogiai patikrinome klausimu, kaip alumnai siūlytų studijas tobulinti arba, kokias palaikyti.
Nežymiai, tačiau labiau nusvėrė rekomendacija išlaikyti generalistinį ir platų studijų pobūdį. Alumnai rekomendavo studijų programose skirti prioritetą globaliam kontekstui, kuo daugiau dėstyti anglų kalba, akcentavo, kad svarbu išmanyti tarptautinius santykius, tiesa, taip pat minėjo, kad aktualu suprasti ir Lietuvos politinį kontekstą.
Sunku nuspėti, kokių konkrečiai žinių ir įgūdžių reikės po, tarkim, dešimties metų. Vadinasi, svarbu ugdyti bendrus įgūdžius, kuriuos galima pritaikyti bet kurioje srityje, kas ir daroma Institute. Žinių, žinoma, reikės. Į jas atsiremia bendrieji įgūdžiai.
Tačiau dar labiau reikia kūrybiškumo, mąstymo, rašymo, kalbėjimo, skaičiavimo įgūdžių. Platus išsilavinimas laikomas svarbesniu negu labai siauros specialybės žinios. Kai mūsų alumnai pradeda dirbti užsienyje, pavyzdžiui, Briuselyje, Vašingtone ar kuriam kitam pasaulio taške, vėlgi pirmiausia prireikia bendrųjų įgūdžių. Štai, kai kurių alumnų patarimas Institutui – mokymuisi anglų kalba galėtų būti skiriamas dar didesnis dėmesys.
– Įdomu, kaip alumnams sekasi įsidarbinti, konkuruoti darbo rinkoje atlyginimų atžvilgiu ir, kur yra TSPMI studentų potencialios darbo vietos.
– Apklausa parodė, kad nemaža dalis bakalaurų įsidarbina dar nebaigę studijų. Didžioji dalis magistro studentų derina darbą ir studijas. Apklausa patvirtino, kad alumnams ženklesnės rizikos dėl bedarbystės nėra.
Tik 4,7 proc. nurodė, kad ieškojo ir negalėjo rasti darbo po studijų baigimo, mažiau nei 4 proc. teigė, kad tokioje situacijoje buvo atsidūrę 2015 m.
Dauguma alumnų po studijų – apie 90 proc. – dirba apmokamą darbą, tačiau yra ir savanoriaujančių, užsiimančių kita veikla. Šie skaičiai nuteikia pozityviai.
Apie algas: virš 80 proc. apklausoje dalyvavusių alumnų 2015 m. uždirbo daugiau nei vidutinis Lietuvos atlyginimas, kuris buvo apie 550 eurų į rankas. Didžioji dauguma uždirba nuo šios ribos iki 1100 eurų ir daugiau.
10 proc. nurodė gaunantys virš 2275 eurų po mokesčių. Dažniausiai tai privataus verslo savininkai, taip pat tarptautinėse organizacijose užsienyje bei aukščiausiose Lietuvos institucijose dirbantys alumnai.
– Kur TSPMI alumnai įsidarbina ir kokie jų pasiekimai?
– Didesnė dalis dalyvavusių dirba valstybiniame sektoriuje, tačiau, įdomu, kadbeveik pusė dirba privačiame. Klausėme, ar, alumnų nuomone, jų darbas atitinka įgytą išsilavinimą.
Didesnė dalis valstybiniame sektoriuje dirbančiųjų teigė, kad atitinka ar labiau atitinka, o taip manančių privačiame sektoriuje yra mažiau. Galima daryti išvadą, kad TSPMI išsilavinimas labiau pritaikomas valstybiniame sektoriuje, bet matom, kiek daug žmonių sėkmingai dirba ir pritaiko įgūdžius ir privačiame sektoriuje.
Norėdami užtikrinti rezultatų konfidencialumą, neklausėme, kur alumnai konkrečiai yra įsidarbinę privačiame sektoriuje, nes būtų lengva identifikuoti jų tapatybę. Taip pat privataus sektoriaus įmones sunku klasifikuoti. Tačiau turime šiek tiek duomenų, kur dirba įsidarbinę valstybiniame sektoriuje alumnai.
Apklausa parodė, kad absoliuti dauguma dirba nacionalinio lygmens institucijose, tokiose kaip Prezidentūra, Seimas, Vyriausybė, ministerijos ir pan. Antra grupė – dirbantys valstybinėse švietimo ir mokslo institucijose. Taip pat yra dalis alumnų dirbančių tarptautinėse organizacijose: ES, NATO ir su jomis susijusiose institucijose.
Įdomu, kad alumnai randa galimybių įsidarbinti ir kitų šalių valstybinėse institucijose. Galiausiai, turime dalį alumnų, kurie pasuka iš nacionalinio lygmens į Lietuvos regionus: dirba savivaldybėse, tarybose, administracijose, savivaldybių įmonėse. Taigi, didelė dalis dalyvauja valstybės valdyme. Vienas iš alumnų – Rokas Masiulis –šiuo metu yra energetikos ministras.
Apklausoje taip patteiravomės, ką alumnai laiko savo didžiausiais profesiniais pasiekimais. Žinoma, vieni turėjo daugiau laiko nei kiti jų siekti, priklausomai nuo baigimo metų.
Tačiau daugelis dalyvavusių apklausoje turėjo kuo pasidžiaugti: vieni gina mokslines disertacijas, kiti rašo ar verčia knygas vaikams, yra nuėjusių į grožio, kino pramonę ar televiziją ir pan., o kai kas pasiekimu laiko ir tai, kad nusprendė pasukti į naują studijų kryptį, labiau atitinkančią gyvenimo viziją.
Galiausiai, daug kas džiaugiasi indėliu į politiką, pavyzdžiui, ne vienas didžiuojasiprisidėjęs prie Lietuvos stojimo į ES ar Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai. Ta įvairovė, kuri mane labiausiai džiugina nuo Draugijos įkūrimo, mano manymu, geriausiai rodo studijų TSPMI vertę.
