Tačiau šiandien pamokos vyksta kiek kitaip. Pavyzdžiui, Kauno raj. Šlienavos pagrindinėje mokykloje pamokos gali prasidėti nuo pažinties su rūšiavimu, išvykos į gamtą arba pašnekesio su suolo draugais. Kaip tai veikia mokinius?
Vaikus į mokyklą traukia kitokiu ugdymu
Kiek anksčiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kad Lietuvoje mažėja susidomėjimas gamtos mokslų studijomis ir susijusiomis profesijomis, auga kvalifikuotų tyrėjų ir specialistų poreikis. Tam, kad jaunas žmogus susidomėtų viena ar kita kryptimi, su tuo jis turi supažindinamas dar nuo mažų dienų – mokyklos suole.
Viena iš mokyklų, pakoregavusių savo misiją, yra Kauno raj. Šlienavos pagrindinė mokykla. Šioje mokykloje daug dėmesio skiriama gamtamoksliniam, patyriminiam ugdymui, mokymuisi tyrinėjant. Mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Onutė Gervienė tikina, kad nors mokykla įsikūrusi gyvenvietėje, už miesto, tačiau mokinių čia kasmet daugėja.
„Mokykla yra Kauno r. Šlienavos gyvenvietėje, teikia priešmokyklinį, pradinį ir pagrindinį ugdymą – tai užtikrina kokybišką perėjimą iš vienos pakopos į kitą, ugdymo tęstinumą. Mokykla yra netoli Kauno miesto, susisiekimas su miestu geras, todėl daug šeimų dirba mieste ir veža vaikus į Kauno miesto mokyklas. Didelė gimnazijų ir licėjaus statuso įtaka, renkantis mokymąsi, baigus pradinio ugdymo ir pagrindinio ugdymo pirmos pakopos dalį, nepalanki demografinė padėtis. Visi šie veiksniai turi įtakos mokinių skaičiui mokykloje, bet mes labai džiaugiamės didėjančiu mokinių skaičiumi“, – tikina O. Gervienė.
Pašnekovė tęsia, kad labai džiaugiasi artimu bendradarbiavimu su mokinių tėvais, vykdomais regioniniais, šalies ir tarptautiniais projektais.
„Ugdant gabius ir talentingus vaikus skatiname jų dalyvavimą įvairiuose renginiuose, bendradarbiaudami su socialiniais partneriais sudarome sąlygas tiriamajai veiklai ir saviraiškai. Skatiname ir palaikome jų iniciatyvas“, – apie veiklą mokykloje pasakoja O. Gervienė.
Mokyklos vizija: saugi, sveika ir intelektuali mokykla.
Skiria daug dėmesio inovacijoms
Tačiau vienas svarbiausių mokyklos tikslų yra atitikti savo susikurtą pažangios mokyklos viziją: saugi, sveika ir intelektuali mokykla.
„Stengiamės kryptingai eiti susikurtosios vizijos link: 2002 m. įkūrėme, vieninteliai rajone, reorganizuodami seną mokyklos sodą, žaliąją klasę, pagal architekto landšaftininko projektą. Žalioje klasėje organizuojame įvairias edukacines veiklas mokyklos ir vietos bendruomenėms, priimam šalies ir užsienio svečius. Tobuliname, gražiname turimas mokyklos edukacines erdves, prieš šio darbo nemaža dalimi prisideda visa mokyklos bendruomenė: tvarko mokomąją aplinką, kuria mokomąsias priemones, puošia mokyklą savo darbais“, – apie netradicinę veiklą mokykloje pasakoja direktoriaus pavaduotoja ugdymui.
O. Gervienė tęsia, kad 2018 metais mokykloje atsirado permainų vėjų: mokykla nusprendė siekti gerinti ugdymo kokybę, organizuoti savitą, gilų mokymą, paruošti mokinius realiam pasauliui, formuoti modernaus pasaulio vertybes.
„Siekdami įgyvendinti intelektualios mokyklos viziją, turime tikslą ugdyti intelektualią inovatorių kartą su STEAM, siekiant pagerinti ugdymo kokybę, sudarant galimybes įvairių poreikių mokiniams siekti asmenybės brandos, individualias galimybes atitinkančių ugdymo pasiekimų ir nuolatinės/pastovios ugdymo pažangos“, – vizija dalijasi pašnekovė.
STEAM ugdymas – integralus, į kompleksišką tikrovės reiškinių pažinimą, pritaikymą ir problemų sprendimą kreipiantis mokinių gebėjimų ugdymas gamtos mokslų, matematikos, technologijų ir inžinerijos kontekstais.
Todėl mokykloje, pasak O. Gervienės, padėtas vykdyti projektas ,,Robotika kitu kampu – antrinių žaliavų panaudojimas", o šių užsiėmimų metu lavinami mokinių inžinerinio, loginio mąstymo gebėjimai, komandinio darbo įgūdžiai, taikant bei diegiant modernias robotikos sistemas, pradėtas dėstyti integruotas gamtos mokslų kursas.
„Mokytojai ir vadovai siekia kokybiškai mokytis visą gyvenimą, tobulinti savo bendruosius įgūdžius, išmokti naujų, inovatyvių metodų, tikslingai naudoti robotiką STEAM dalykų mokymui, mokinių pasiekimams gerinti, gabių mokinių poreikiams tenkinti. Mokytojai nori dirbti geriau, įdomiau ir priimtiniau su jaunąja karta, atsižvelgiant į kiekvieno ugdytinio individualius poreikius, integruojant mokomuosius dalykus, praplečiant mokomąsias erdves netradicinėje aplinkoje“, – aiškina mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui ir priduria, kad viena iš sričių, kurioje Lietuvoje galime padaryti didžiausią proveržį šiandien, yra švietimas. Tačiau tai yra kompleksinė sistema, kurioje pokyčiai labai svarbūs, bet nelengvi.
Taip pat nuspręsti keisti patį ugdymo principą, įvestos formalaus, neformalaus ir informalaus ugdymo koncepcijos, pagalbos mokiniui teikimo modelio, aplinkų kūrimo.
„Ir pradėjome darbus keisdami ugdymo filosofiją, išplėsdami formalaus, neformalaus, informalaus ugdymo ribas ir ypač daug dėmesio skyrėme pagalbą mokiniui ir gabiems ir sunkumų patiriantiems. Pradėjome dėstyti integruotą gamtos mokslų kursą, pasirenkamąjį dalyką (STEAM eksperimentas)“, – patirtimi dalijasi pašnekovė.
Geriausias apdovanojimas – vaikų šypsenos
Tačiau, kalbant apie mokymosi kokybę, svarbiausia, kad pokyčiai teigiamai veiktų pačius svarbiausius švietimo sistemoje – mokinius. Kaip tikina O. Gervienė, vaikai mokyklos viziją, siekius ir permainas vertina teigiamai, o jų šypsenos yra geriausias apdovanojimas mokytojams.
„Džiaugiamės pozityviais pokyčiais ir vaikuose, geriausiai matome „iš šalies“, kaip sako žmonės, o mokyklos svečiai visada pastebi mūsų vaikų šypsenas, laisvumą, nuoširdumą ir reiklų bendravimą, dešimtokų tėvai komentuoja, jog vaikai nori į mokyklą, dešimtokų tėvai dalinasi, kad jų vaikai neišėjo į gimnazijas, nes nori mokytis ir baigti savo mokyklą, nes jiems joje gera. Taigi, drįstu teigti, jog mokiniams tai patinka, dar ir dėl to mokome ir skatiname juos būti mokyklos šeimininkais. „Ryto ratas“, „Vakar, šiandien, rytoj“ yra laikai, kai kiekvieną dieną 5 min. skiriame pasikalbėjimui su mokiniais kas vyko, vyksta ir vyks mokykloje, jų gyvenimuose. Kaip jie jaučiasi ir temomis kuriomis mokiniams norisi kalbėti“, – pasakoja pedagogė.
Anot jos, dabar mokiniai turi didesnių galimybių labai greitai surasti reikiamos informacijos, dirbti įvairiose erdvėse, savarankiškai planuoti darbą, pasirinkti darbo metodus. Į tai turi atsižvelgti ir mokymo įstaigos, būtina pasitelkti inovacijas ir neatsilikti nuo savo mokinių.
„Galvoju, kad viskas yra svarbu: aplinka, tėvai, mokykla, nes XXI amžiaus laisvė ir globalus pasaulis į mokyklas atnešė ir naujus iššūkius, naujas problemas, su kuriomis nesusidūrė karta prieš 20 metų. Šiandien mokykloje reikia pozityvumo ir komandinio darbo, ne tik tarp mokytojų, bet ir tarp mokytojų bei tėvų, mokytojų ir visuomenės atstovų, aukštojo mokslo, rinkos atstovų vaidmuo tapo dar svarbesnis. Mokiniai, kurie mokyklos suole turi galimybę praktiškai, t. y. aktyviai veikdami, ugdyti savo kompetencijas ir individualumą, pasiekia geresnių rezultatų ir bendruose ugdymo dalykuose. Mokymas pakito ne tik dėl informacinių technologijų naudojimo, bet ir mokymo proceso planavimo, organizavimo, visuomenės požiūrio į mokslą kaip vertybę“, – įsitikinusi O. Gervienė.
Lietuvos mokyklose stiprinama STEAM mokymo bazė, daugėja mokymosi tyrinėjant, eksperimentuojant, mokymosi gamtoje, mokslo centrų laboratorijose. Įgyvendinant ES finansuojamą projektą „Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologinių mokslų priemonėmis“ dauguma Lietuvos mokyklų šiais mokslo metais aprūpintos gamtos mokslų priemonėmis – mėgintuvėliais, kolbomis, mikroskopais, jutikliais, optikos rinkiniais. Regionuose ES lėšomis pradedami kurti modernūs mokiniams skirti STEAM mokslų centrai, kuriais galės naudotis visos mokyklos.
