Kolegei antrina ir Kauno regiono kokybės vadovė Eglė Kazlauskienė siūlanti moksleivių tėvams būti išradingesniems ir nekankinti vaikų brukant priverstinį mokslą vasarą.
Apie tai, kaip išlaisvinti vaikų potencialą ir sustiprinti esamą kalbų bazę, 15min pokalbis su kalbų žinovėmis.
Siūlo vasarą be „sausų“ žinių
– Egle, kokius namų darbus reiktų atlikti per vasarą mokiniams ir jų tėvams prieš grįžtant atgal į mokyklą?
–Siūlyčiau nebrukti mokslų ir mokymosi priverstinai, o vasarą sudaryti sąlygas pritaikyti įgytas žinias praktiškai – nupirkti ir kartu perskaityti knygų užsienio kalba (yra specialių pritaikytų visokio amžiaus besimokantiesiems); leisti į dienos ar tarptautinę stovyklą, kur teks bendrauti užsienio kalba su bendraamžiais kiekvieną dieną;
Tas pats galioja ir kitiems mokslams: dabar yra visa gausybė stovyklų, kur atliekami gamtos mokslų eksperimentai; istorikų būrelių išvykos ir pan.
Svarbiausia, kad vaikai gautų galimybę mokyklines „sausas” žinias bei įgūdžius pritaikyti kontekste, suprasti kam to reikia, ir įgautų pasitikėjimo. O tai bus puikiausias pasiruošimas ir motyvacija į mokyklos suolą rudenį grįžti su pozityvia nuostata.
– Jūrate, kaip pandemija paveikė vaikų užsienio kalbų mokymąsi? Ar pakako motyvacijos? Užsispyrimo? O gal teko pildyti spragas per vasarą?
– Tikrai galime pasidžiaugti, jog moksleiviai pakankamai lengvai ir greitai prisitaikė prie nuotolinio mokymosi.
Tad didžiajai daliai jų mokymosi procesas nenutrūko, tiesiog vyko ne kalbų mokyklų auditorijose o prie kompiuterio ekrano.
Nors besimokančiųjų užsienio kalbų moksleivių srautas buvo pakankamai pastovus, tačiau tikrai jautėsi, kad dalis moksleivių nori užpildyti užsienio kalbų žinių spragas.
Nuotolinis mokymas atvėrė ir naujų galimybių - dabar moksleiviai gali rinktis jiems tinkamiausias anglų ar kitų užsienio kalbų kursų grupes ir sėkmingai mokytis, nepriklausomai kokiame Lietuvos mieste jie gyvena.
– Egle, ko reikia, kad mokytis anglų kalba vaikui būtų įdomu? Kaip jį motyvuoti?
– Bet kokiame mokymosi procese yra labai svarbu prasmingumas. Pavyzdžiui, daug įdomiau planuoti kelionės maršrutą arba su komanda ieškoti lobio duodant draugams instrukcijas, kur eiti ir kur yra ieškomi objektai, negu atlikti vietos ir judėjimo prielinksnių pratimus.
Kitaip tariant, jei tam tikra kalbinė užduotis neturi realios praktinės mokiniui akivaizdžios prasmės (o kalbos mokymasis vaikui nėra prasminga veikla), tuomet tikrai nebus įdomu.
Aplinkos palaikymas irgi ne mažiau svarbus motyvacijai.
Mokykitės kalbos visa šeima kartu ir paverskite tai maloniu laiko praleidimu: vaikus labiausiai motyvuoja veikla kartu su tėvais. Pavyzdžiui, aptarkite, ką mokėsi, kaip sekėsi, paprašykite pamokyti jus.
Žaiskite kalbinius žaidimus kasdieninėse situacijose, pvz., įvardykite, kas yra šaldytuve, ant stalo ir pan. Kartu žiūrėkite video ar filmukus, skaitykite knygeles kartu.
Apie skirtingų gebėjimų lavinimą
– Jūrate, gal papasakotumėte apie pačią mokymosi metodiką, namų darbus ir būrelius po pamokų ar vasaros metu?
– Mes siekiame, kad anglų kalbos kursų metu moksleivių mokymas vyktų kokybiškai, pamatuojant ir įvertinant pasiektą progresą.
Kalbų kursų grupės formuojamos, atsižvelgiant į moksleivių amžių ir jau turimas anglų kalbos žinias. Aktyvių ir interaktyvių užsiėmimų metu lavinami visi keturi kalbiniai gebėjimai: klausymas, skaitymas, rašymas ir kalbėjimas.
Moksleivių kūrybiškumas ir bendradarbiavimas lavinami projektinių veiklų metu, kurios yra sudedamoji mokymo programos dalis. Įgytos žinios ir įgūdžiai taikomi ir įtvirtinami praktiškai, dalyvaujant projektinėje veikloje.
Visuomet skatiname mūsų kursų dalyvius daryti namų darbus - tai tikrai ženkliai prisideda prie kalbos mokymosi progreso ir geresnio žinių įsisavinimo.
Naudojame vadovėlius, kurie turi skaitmeninius komponentus, taigi atlikti namų darbus prisijungus prie elektroninių vadovėlio pratybų būna visai smagu.
Vasaros metu moksleivius kviečiame lavinti anglų kalbą dalyvaujant UAB „Kalba.Lt” dieninėse stovyklose arba stovyklose su nakvyne Druskininkuose.
– Egle, kur mokiniai dažniausiai suklumpa mokydamiesi kalbų?
– Kiek esu pastebėjusi iš savo ir kolegų mokymo patirties, didžiausia klaida yra neskirti vienodai dėmesio visoms keturioms kalbinės veiklos rūšims, pavyzdžiui smarkiai akcentuoti kalbėjimą ir supratimą iš klausos, ir neskirti pakankamai dėmesio rašymui ir/ar teksto suvokimui.
Pasitaiko ir priešingų atvejų, kai pasyvios kalbos žinios yra labai aukštame lygyje, kai vaikas ar paauglys geba laisvai žiūrėti video užsienio kalba ar skaityti, tačiau jei reikia kalbėti ar parašyti tekstą, niekaip nepavyksta suaktyvinti savo pasyvių žinių.
Vasarą akademinį moksleivių mokymąsi specialistai siūlo keisti kalbų stovyklomis.
Tik tolygus visų kalbinių įgūdžių lavinimas garantuoja visapusišką, taip vadinamą „laisvą” kalbos vartojimą.
O jei kurie nors įgūdžiai lavinami mažiau ar nelavinami visai, tos spragos pradeda ryškėti ne iš karto, o tik pasiekus tam tikrą lygį. Ir tuomet jau gali prireikti korepetitorių pagalbos.
– Jūrate, ar tiesa, kad anglų kalba ir toliau išlieka populiariausiu vaikų pasirinkimu? Kokios kalbos ją vejasi?
– Tikrai taip – anglų kalbos mokymasis išlieka tarp didžiausių moksleivių prioritetų.
Tuo pačiu matome, kad tikrai dažnai moksleiviai renka mokytis 2 užsienio kalbas – anglų ir dar vieną papildomą.
Populiariausi antrosios užsienio kalbos pasirinkimai yra: vokiečių, ispanų, prancūzų, švedų, rusų, kinų, japonų kalbos.
– Jūrate, o gal atsižvelgiant į geopolitinę padėtį verta mokytis ne tik anglų, bet ir kinų kalbas? Kokie vaikų pasirinkimai? Gal pastebėjote per paskutinius metus naujų įžvalgų?
– Norinčių mokytis kinų kalbą moksleivių turime nuolatos, tačiau negalime teigti, jog ši kalba būtų išskirtinai populiaresnė. Moksleiviai taip pat dažnai renkasi mokytis vokiečių, švedų ir rusų kalbas.
Vis dar stipriname anglų kalba
– Egle, ar yra skirtumas tarp to, kur mokytis kalbos pas angliakalbį ar vietinį mokytoją? Čia, matyt, ir vasaros eksperimentas moksleiviams galėtų būti?
– Čia yra ir privalumų, ir trūkumų. Iš gimtakalbio mokytojo moksleiviai gaus ne tik „tikrąjį” tarimą, bet ir kalboje atsispindinčios sociokultūrinės patirties, kitaip tariant, galės patirti pilnesnę imersiją, „pasinėrimą” į tą kalbą.
Tačiau kai kuriems vaikams būna nejauku ir nesaugu, jei jie kažko pilnai nesupranta ar negali aiškiai išsakyti savo minčių. Drovesni vaikai gali užsisklęsti dar labiau, o tai nepadės jų kalbinei praktikai.
Tuo tarpu ta pačia kalba kalbantis vietinis mokytojas, gretindamas gimtąją ir užsienio kalbą, gali geriau suvokti, ko besimokantieji „nesupranta” ar kodėl daro tam tikras klaidas, ir todėl efektyviau bei greičiau rasti tinkamą metodą.
Visuomet verta pabandyti pasimokyti tiek su gimtakalbiu, tiek su vietiniu mokytoju. Kuo daugiau įvairesnių mokymosi patirčių, tuo gilesnis ir tvirtesnis išmokimas.
– Egle, kaip žiūrite į itin ankstyvą vaikų anglų kalbos mokymą? Trejų ar ketverių metų? Kaip tai vertinate?
– Labai teigiamai. Kaip jau minėjau, kuo vaikas jaunesnis, tuo mažiau pastangų jiems reikia, tuo labiau mokymasis panašesnis į gimtosios kalbos mokymąsi – nėra klaidų baimės ar sąmoningos analizės.
– Jūrate, anglų kalba Lietuvoje vis geriau mokama. Situaciją gerina jaunoji karta? Ar jau suaugę nepasiduoda? Mokėti šią kalba šiandien – savaime suprantamas dalykas, nes moka visi? O gal dar vis turime stipriai pasitempti?
– Gali atrodyti, jog kad dabar anglų kalbos mokėjimas yra ir privalomas ir savaime suprantamas, tačiau mūsų patirtis rodo, kad yra ne visai taip. Ir šiuo metu anglų kalbos mokymai yra populiaresni, juos renkasi daugiau klientų, nei kitų užsienio kalbų mokymus.
Matome įdomią tendenciją – tikrai ne daug mūsų klientų nori mokytis anglų kalbą nuo pat pagrindų, vis daugiau besimokančiųjų į mus kreipiasi norėdami anglų kalbos žinias sustiprinti, pagilinti, gauti daugiau kalbėjimo praktikos ar įgyti specializuoto (tam tikrų sričių) anglų kalbos žodyno.
– Egle, kiek laiko prireikia įsisavinti anglų kalbą šiandienos vaikams? Ar ji lengvai pasiduoda?
– Kuo vaikas mažesnis, tuo greičiau ir lengviau jis išmoksta. Taip pat priklauso ir nuo to, kiek su ta kalba vaikai susiduria savo kasdieninėje aplinkoje.
Jei šeima nėra dvikalbė ar jei namuose su ja dažnai nesusiduriama, o mokomasi tik mokykloje/darželyje, galima tikėtis, kad per pirmuosius mokymo metus vaikas jau gebės suprasti instrukcijas ar paprastus kasdienius pokalbius, nors pats dar gali aktyviai neatsakinėti/nereaguoti.
Todėl tėveliams patariu „netardyti” vaiko, kiek kokių žodžių jis/ji išmoko, nes tuomet vaikas nesijaučia saugiai, o tiesiog stebėti, džiaugtis ir skatinti.
Antraisiais mokymo metais vaikai dažnai prabyla reaguodami trumpomis frazėmis, o jau trečiaisiais ir ketvirtaisiais dauguma vaikų geba kalbėti sakinukais, ypač jei jaučiasi saugiai ir jei kalbinė situacija yra įprasta.
Ankstyvas kalbų mokymasis – be pastangų
– Jūrate, vasara – ne tik atostogų metas, bet ir tinkamas laikas „užlopyti” mokslo metų eigoje atsivėrusias moksleivių spragas, sutvirtėti, o rugsėjį startuoti drąsiau ir užtikrinčiau su mokslais. Ar iš tiesų taip, o gal mokiniai ir jų tėvai vasaros laiką skiria vien poilsiui? Ką pastebite?
– Moksleiviai vasarą nori ne tik poilsiauti, bet ir aktyviai leisti laiką, dalyvauti įvairiose edukacinėse veiklose. Mūsų patirtis rodo, kad rimtas, akademinis mokymasis vasarą moksleivių tikrai nežavi, tačiau jie tikrai aktyviai dalyvauja kalbinėse vasaros stovyklose.
Būtent stovyklos formatas moksleiviams leidžia pakartoti ir įtvirtinti anglų kalbos žinias, bet tuo pačiu nesukelia jausmo, jog jie dalyvauja mokyklos pamokose.
– Egle, nuo kelerių metų patariate vaikus mokyti anglų kalbos? Kokiu intensyvumu? Ar gana per savaitę dviejų pamokų užsienio kalboms? O gal vis tik per maža, je nori gerai išmokti, būtina papildomai skaityti ar samdyti korepetitorių?
– Kuo anksčiau vaikai pradeda mokytis kitų kalbų, tuo lengviau jas įsisavina. Suaugusieji dažniausiai mokosi sąmoningai, jie analizuoja konstrukcijas, stengiasi kalbėti taisyklingai, jaudinasi dėl klaidų.
Maži vaikai kalbas tiesiog įsisavina natūraliai: kaip ir gimtąją, taip ir kitas kalbas, jie priima kaip savo aplinkos dalį – imituoja, mėgdžioja, kopijuoja. todėl užsienio kalbų mokosi daug greičiau, nei suaugę.
Kuo dažniau mažas vaikas „pasiners” į užsienio kalbą, tuo greičiau ir geriau ją išmoks.
Kuo mažesnis vaikas, tuo mažiau sąmoningo mokymosi, tuo daugiau nesąmoningo įsisavinimo be didesnių pastangų.
Vėliau šis įgimtas gebėjimas silpsta ir vis labiau įsijungia baimė suklysti. Rekomenduočiau pradėti supažindinti vaikus su antrąja užsienio kalba nuo maždaug 3-4 metų.
Kuo dažniau jie „pasiners” į tą kalbą, tuo greičiau ir geriau ją išmoks. Todėl filmukai, knygelės, muzika ir pan. ta užsienio kalba šalia 2-3 kontaktinių pamokėlių per savaitę yra labai rekomenduotina.
– Jūrate, kada verta rimtai galvoti apie korepetitorių anglų kalba?
– Jau pakankamai ilgą laiką pastebime skirtingus moksleivių tikslus, kai jei kreipiasi pagalbos, norėdami pagilinti ir sustiprinti mokomųjų dalykų žinias ir kai nori geriau išmokti anglų kalbą.
Jei yra pakankamai įprasta, jog matematikos, istorijos ar lietuvių kalbos korepetitorių pagalbos prireikia tuomet, kai mokymosi rezultatai suprastėja, atsiranda dalyko sprangų, tai anglų kalbos papildomus užsiėmimus moksleiviai lanko, pirmiausia tam, kad dar geriau išmoktų kalbą, įgytų daugiau papildomų žinių, kalbėjimo praktikos.
Todėl visai nebūtina laukti, prastų pažymių ar dingusios motyvacijos mokytis kalbą.
Anglų kalbos kursai suteikia ir papildomų žinių, jei reikia, užpildo spragas bei projektinių veiklų metu bei interaktyvių mokymosi metodų pagalbą padeda anglų kalbą vartoti laisviau ir drąsiau.