Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje apie mokyklų tinklo pertvarką ketvirtadienį diskutavę politikai linko į skirtingas puses: vieni aiškino, jog mažų mokyklų turėtų nelikti, nes tai galiausiai priveda prie prastesnės švietimo kokybės, antri – jog tai geriausiai spręsti savivaldybėms (kurios tą ir daro), treti siūlė atsižvelgti į mokinių amžių ir pagal tai tvarkyti tinklą.
Jaunesniems – mokykla prie namų
„Ikimokykliniam amžiuj vaikai turėtų ugdytis kuo arčiau savo namų. Tikrai nereikėtų vežioti į toliau esančias mokyklas. Kuo vaikai vyresni, tuo didesnę įtaką daro galimybė pasirinkti. Ir jeigu kalbėtume apie gimnazijas, manom, kad šito amžiaus vaikai gali pavažiuoti ir į toliau esančias mokyklas“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio atstovė Nijolė Putrienė.
Jai paantrino Laisvės partijos narys Vytautas Mitalas – potencialus švietimo, mokslo ir sporto ministras, jei tik bus tokia galimybė.
„Aš visiškai sutinku su tuo, kad mažesni vaikai gali gauti gerą išsilavinimą ir mažesnėse ar arčiau namų esančiose mokyklose, jei iš tikrųjų tas išsilavinimas yra geras“, – sakė jis.
Bet vyresnieji, anot politiko, negali mokytis, pavyzdžiui, jungtinėse klasėse, be galimybės pasirinkti, be pakankamo krūvio ir kompetentingų pedagogų.
Ką daryti, kad savivaldybės iniciatyvos tvarkyti tinklą imtųsi aktyviau? V.Mitalas siūlė imtis sankcijų – mažinti mokyklos skiriamą valstybinį finansavimą: „Reikia galvoti apie paskatų arba baudų mechanizmą – niekaip kitaip.“
Reikia galvoti apie paskatų arba baudų mechanizmą.
Neigiamai apie mokymąsi jungtinėse klasėse atsiliepė ir Darbo partijos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė – esą kai kartu mokosi skirtingo amžiaus vaikai, tinkamai išugdyti asmenybę sudėtinga.
„Naikinsime jungtines klases ir ten, kur nesusidaro normali klasė – 12–16 mokinių – ten tokių klasių neturi būti“, – sakė ji ir pridūrė, kad ir pastatų tuščių laikyti negalima.
Siūlo viską palikti savieigai
Jungtinės klasės – laikina išeitis, sakė socialdemokratas Algirdas Raslanas.
Jo įsitikinimu, regionuose bent vyresnių klasių mokiniai dėl kokybiškesnio ugdymosi galėtų keliauti ir į tolėliau esančias mokyklas. Tačiau jaunėliams esą to taikyti nereikėtų.
„Savivalda priima drastiškus sprendimus. Mes pasisakom už tai, kad pradinis ugdymas – kaip ir ikimokyklinis – turėtų būti vietose, galbūt ir nedideliam skaičiui“, – teigė A.Raslanas.
O dideliuose miestuose, pasak jo, ir vyresnieji galėtų aktyviau išnaudoti mokymąsi prie namų. Tai, politiko manymu, padėtų sumažinti spūstis.
Apie mokyklų tinklą prabilęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Valius Ąžuolas ėmė vardyti pavyzdžius, kokia mažų mokyklų nauda ir kas nutinka jas uždarius – esą kyla pavėžėjimo problemų, o sutaupyti irgi neišeina.
„Švietimo tinklas, požiūris į švietimą turi būti bendruomenių rankose. Tiek tėveliai, vaikai turi nuspręsti, į kurią mokyklą leisti vaikus, į kurią ne“, – teigė jis.
Anot politiko, ta mokykla, į kurią tėvai savo atžalų nebeves, ji ir užsidarys.
Nori steigti naujas gimnazijas
Panašiai kalbėjo ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatė Seimo rinkimuose Edita Tamošiūnaitė. Jos įsitikinimu, dėl mokyklų tinklo turi spręsti savivaldybės, o ir vieno modelio, pasak politikės, negalima pritaikyti visai šaliai.
„Sunku atrasti vieną atsakymą, tinkantį tiek didmiesčiams, tiek mažiesiems kaimams ar regionams. Regionuose kaimo mokykla dažnai yra vienintelis kultūros ir švietimo židinys, kuris ne tik atlieka ugdymo funkciją, bet atlieka ir bendruomenių telkimo, kultūrinę funkciją“, – teigė E.Tamošiūnaitė.
Su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščioniais demokratais į rinkimus einanti Jurgita Šiugždinienė pasisakė už tai, jog būtų uždaromos tik tos mokyklos, kurios neatitinka susitarto kokybės kriterijaus.
Rajonuose reikia steigti tūkstantmečio gimnazijas.
„Bet reikėtų ir tam tikro skatinimo savivaldybėms. [...] Mes manome, kad rajonuose reikia steigti tūkstantmečio gimnazijas, kurios galėtų būti ugdymo pokyčių katalizatoriais rajonuose. Jos galėtų duoti tam tikrą postūmį ugdymo kokybei“, – kalbėjo J.Šiugždinienė.
O uždarius mokyklas bendruomeninių centrų funkciją, anot pretendentės, galėtų atlikti kino salės.
„Galbūt ten, kur mes negalim palikti mokyklos, reikėtų galvoti apie kultūros centrą, mes turim pasiūlymą dėl kino salių išplėtimo regionuose“, – sakė ji.
Sprendimai dėl mokytojų krūvio
Mokyklų tinklo pertvarka – neišvengiama, sakė partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovas Regimantas Čiupaila. O taip, anot jo, yra, nes mažėja mokinių skaičius, ugdymasis didmiesčiuose tampa patrauklesnis.
Politikas siūlė atsispiriant nuo mokyklų tinklo spręsti ir pedagogų užimtumo bei darbo apmokėjimo klausimus: „Jeigu savivaldybėje mes turim centrinę mokyklą arba keletą centrinių mokyklų, visiškai ramiai galime išspręsti pedagogų etatinio apmokėjimo problemą juos visus įdarbinant centrinėj mokykloj, o į filialus, kas mažesnėse savivaldybėse šiandien puikiai veikia, išskirstyti jų valandas. Ir tada nereikės sakyti, kad pedagogai vaikšto per kelias mokyklas, nesurenka etatų.“
Seimo rinkimai, kuriuose kandidatuos visi minėti diskusijos dalyviai, įvyks spalio 11-ąją.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kandidatų į Seimą diskusija: ką daryti, kad specialiųjų poreikių vaikai mokyklose jaustųsi gerai?
