Pretendentai rinkimuose siūlė ankstinti ikimokyklinį ugdymą, jį susieti su teise į vaiko pinigų išmoką, ragino mažinti klases ar keisti švietimo pagalbos specialistų finansavimo modelį. Visgi kiek tai kainuotų ir kokių žingsnių dėl viso to reikėtų imtis pirmiausia, diskusijos dalyviai neįvardijo.
„Laisvės ir teisingumo“ atstovas rinkimuose Regimantas Čiupaila tikino, jog įtraukties problema – universali ir aktuali ne tik kalbant apie specialiųjų poreikių turinčius vaikus. Ji, pasak pretendento, iš pradžių randasi šeimoje, vėliau keliasi į ikimokyklinio ugdymo įstaigą bei bendrojo lavinimo mokyklą.
„Čia savos problemos, pradedant psichologinėmis, kad aplinka nebūtinai nori priimti šitą reiškinį, [...] ir psichologinės pagalbos stiprinimas mokykloje, ko gero, yra pirmaeilis uždavinys šioje vietoje“, – teigė R.Čiupaila.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė aiškino, jog vaikai, ypač iš socialiai jautrių šeimų, mokyklose turi rasti pritaikytą infrastruktūrą bei reikiamus specialistus.
O jie, anot politikės, turi per didelius krūvius, specialistų trūksta
„Mes, kaip politinė partija Tėvynės sąjunga, galvojam, kad tai yra pirmiausia atlygio klausimas. [...] Tai gula ant savivaldybės pečių. Manytumėm, galbūt būtų tikslinga – tai mes matome kaip prioritetą, – kad šitas finansavimas būtų ne savivaldybės, o būtų iš centro, ministerijos atsakomybės“, – siūlė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Kandidatė rinkimuose taip pat aiškino, jog specialiesiems pedagogams trūksta tobulėjimo galimybių, seminarų.
„Lygiai taip pat galima kalbėti apie pedagogų rengimą. Tų programų nėra pakankamai“, – pridūrė ji.
TS-LKD, anot R.Morkūnaitės-Mikulėnienės, pasisako už ankstyvesnį ikimokyklinį ugdymą – esą svarbu, jog vaikai iš socialiai jautrių šeimų į ugdymą įsijungtų anksčiau, tai mažintų atskirtį.
Su socialdemokratais į Seimo rinkimus einanti Vilija Targamadzė teigė, jog įtraukiojo ugdymo ir ugdymo vaikų su specialiais poreikiais apibrėžtys yra maišomos.
„Įtraukusis ugdymas yra susijęs su diferenciacija ir individualizavimu“, – sakė ji.
Vaikai, įskaitant vaikus su specialiais poreikiais, pasak kandidatės, turi būti integruojami, bet tam esą reikia pasirengti.
„Ne tik požiūrį pakeisti, bet reikia padėti ir mokytojams. Nes mokytojams šiandien yra labai didelis krūvis ir jie dar nėra pasirengę dirbti su įtraukiuoju ugdymu, ir jį perprasti“, – kalbėjo V.Targamadzė.
Mokytojams šiandien yra labai didelis krūvis ir jie dar nėra pasirengę dirbti su įtraukiuoju ugdymu, ir jį perprasti.
Ji sutiko, jog švietimo pagalbos specialistų finansavimo modelį reikia keisti: „Finansavimas numestas savivaldybėms. Savivaldybės nepajėgios to finansuoti. Reikia peržiūrėti krepšelį, kad į krepšelį įkristų pinigai ir mokyklos galėtų savarankiškai dėliotis.“
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė Aušra Papirtienė teigė kalbanti iš patirties ir tikino, jog sukurti įtraukią mokyklą nėra lengva.
„Ar 2024 metais visos Lietuvos mokyklos taps įtraukios – labai norėčiau“, – vylėsi ji, tačiau tuo pačiu vardijo, su kuo dar reikia dirbti.
Pasak kandidatės, mokytojai bijo vaikų su intelekto sutrikimais ar turinčių proto negalią.
„Mes visą laiką bijome to, ko nepažįstame, tad reikėtų pradėti nuo mokytojų, pedagogų rengimo, nuo perkvalifikavimo ir įtraukaus ugdymo kompetencijų tobulinimo“, – sakė A.Papirtienė.
Reikėtų pradėti nuo mokytojų, pedagogų rengimo.
Siekiant geriau išugdyti vaikus, pirmiausia, pasak Laisvės partijos atstovo rinkimuose Vytauto Mitalo, reikėtų sukoncentruoti švietimo specialistus atskiruose centruose.
„Švietimo specialistai yra gana stipriai išblaškyti, dėl to reikėtų valstybės dėmesio gerą XXI a. Lietuvos edukologijos mokslą sukoncentruoti su universitetų pagalba specialiuose, atskiruose centruose. [...] Tai duotų daug geresnį mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų rengimą“, – kalbėjo V.Mitalas.
Dėmesio, anot jo, reikia ir švietimo pagalbos specialistų darbo užmokesčiui.
„Be kompromisų švietimo pagalbos specialistų finansavimas turi būti įtrauktas į valstybinio finansavimo apimtis, ir neturi būti palikta jokios vietos interpretacijai apie tai, kad skirtingos vietose skirtingas koeficientas“, – kalbėjo kandidatas rinkimuose.
Liberalų sąjūdžio atstovė Nijolė Putrienė, kaip ir TS-LKD narė, užsiminė apie siekį ankstinti ikimokyklinį ugdymą, jį daryti privalomą, tiesa, susiejant su vaiko pinigais.
„Savo programoje įtraukėm vieną punktą, kuris galbūt atrodo neliberalus. Sakom, kad ikimokyklinis ugdymas vaikams turi būti privalomas ta prasme, kad jeigu norite gauti vaiko pinigus, vaikas turi eiti į ugdymo įstaigą“, – kalbėjo politikė.
Ji antrino anksčiau kalbėjusiems dėl specialistų stokos.
„Šiuo metu mes tikrai neturim pagalbos specialistų pakankamai. Galbūt jų užtenka didesniuose miestuose, bet mažos savivaldybės jų nesugeba pritraukti. Tai natūralu, atsiliepia į atlyginimus, kitas sąlygas, kurios svarbios specialistams“, – teigė N.Putrienė.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Seimo rinkimuose Edita Tamošiūnaitė tikino, jog privačios mokyklos su išskirtinio dėmesio reikalaujančiais vaikais susitvarko geriau – esą jose mažesnės klasės, tad mokiniams pedagogai gali skirti daugiau laiko.
Pasak politikės, siekiant pokyčių viešose mokyklose, reikėtų peržiūrėti jų klasių dydžius.
„Aišku, regionuose tai įgyvendinti būtų lengviau“, – pridūrė E.Tamošiūnaitė.
Darbo partijos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė teigė, jog problemos mokykloje kyla dėl to, jog jose dirba nemotyvuoti pedagogai, kuriems esą reikia ieškoti papildomų galimybių užsidirbti.
„Tiek švietimo pagalbos specialistai, tiek mokytojai vis dar jaučiasi nepakankamai įvertinti“, – tikino pretendentė rinkimuose.
Seimas, priimdamas Švietimo įstatymo pataisas, numatė, jog nuo 2024 metų visos šalies mokyklos gebės priimti ir ugdyti vaikus su negalia ar specialiais ugdymosi poreikiais. To siekiant numatoma steigti mokinio padėjėjų, švietimo pagalbos specialistų etatų, vykdyti kitų priemonių.
