Todėl šiuolaikiniai mokiniai į informacinių technologijų pamokas ateina galvodami, kad viską jau moka. Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijos informacinių technologijų mokytoja Ingrida Kupčiūnienė pastebi, kad didelė dalis moksleivių informacinių technologijų net nelaiko pamoka: į klasę jie suguža ne mokytis, bet pritaikyti savo žinias ir gebėjimus.
„Tokių, kurie kompiuterio ekrane iškritus lentelei, kviestų mokytoją, jau seniai nebėra. Vaikai patys sugeba sutvarkyti kompiuterį, net jei kas nors jiems ir užstrigo“, – šypsosi pedagogė.
Studijos, projektai, kursai
Informacinių technologijų pažanga tokia sparti, kad mokytojams tenka mokytis vis naujų dalykų. Todėl I.Kupčiūnienė ne kartą gilino savo žinias ir kėlė kvalifikaciją.
Tokių, kurie kompiuterio ekrane iškritus lentelei, kviestų mokytoją, jau seniai nebėra.
Vilniaus pedagoginiame universitete (dabar – Lietuvos edukologijos universitetas – red. past.) I.Kupčiūnienė įgijo dvigubą kvalifikaciją – matematiko ir informatiko.
„Buvome antra universiteto laida, kurią ruošė šioms dviem specialybėms“, – prisimena mokytoja.
Pirmieji pedagoginio darbo metai prabėgo Vilūnų pagrindinėje mokykloje – čia I.Kupčiūnienė vaikus mokė matematikos ir fizikos.
Tačiau laikraštyje radusi skelbimą, kad rajono centre reikalingas informatikas, informatikos mokytojo darbą ji pradėjo dabartinėje Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijoje.
„Teko tobulintis, todėl Kauno technologijos universitete baigiau diplomuotų informatikos mokytojų studijas. Vėliau įgijau informatikos-inžinerijos magistro laipsnį. Be to, dalyvauju projektuose, kuriuose reikalingas informacinių technologijų taikymas. Taigi, žinių gilinimas informacinių technologijų srityje lydi visą mano pedagoginę karjerą“, – pasakojo I.Kupčiūnienė.
Šiuo metu ji yra II-o kurso studentė Švietimo lyderystės magistrantūros studijose ISM Vadybos ir ekonomikos universitete pagal projektą „Lyderio laikas 2”.
Dalyko mokyme – perversmas
Mokant informatikos neužtenka vadovautis ugdymo programa. I.Kupčiūnienė sako, kad dalyko dėstymo metodikoje įvyko nemažas perversmas: „Tai – labiau technologijų ir kompiuterinių programų pritaikymo praktikoje mokymas, pagal dalyko mokymo programą sugalvojant ir keliant problemas.“
Tam, kad pamoka nebūtų nuobodi, mokytoja užduotis priartina prie kasdieninio gyvenimo.
„Tarkime, užduotys mokiniams pateikiamos, koduojant QR kodais. Naudodamiesi QR skaitytuvais, mobiliaisiais įrenginiais arba planšetėmis su programėle, vaikai atkoduoja užduotį. Šiuo metu mano mokomi I klasės gimnazistai susipažįsta su praplėstos realybės programėlės „Aurasma“ galimybėmis mobiliesiems įrenginiams. Tai juos suintriguoja ir motyvuoja giliau domėtis“, – aiškino I.Kupčiūnienė.
Darbas ne tik klasėje, bet ir internete
Į informacinių technologijų pamoką mokiniai ateina jau mokėdami naršyti internete ir jame ieškoti reikiamos informacijos.
„Belieka jų žinias ir gebėjimus pritaikyti, kad jie gautų naujos informacijos. Pavyzdžiui, darbe nurodydami informacijos šaltinį vaikai labai dažnai apsiriboja Google.lt. Bet juk tai informacijos paieškos sistema, o ne pirminis šaltinis“, – pažymėjo I.Kupčiūnienė.
Ji džiaugiasi, kad informacinių technologijų specialybė laikoma prestižine, o specialistai rinkoje tiesiog graibstomi. Maža to, jie labai gerai uždirba.
Pavyzdžiui, darbe nurodydami informacijos šaltinį vaikai labai dažnai apsiriboja Google.lt. Bet juk tai informacijos paieškos sistema, o ne pirminis šaltinis.
Gal todėl pastaraisiais metais daugėja gimnazistų, informacines technologijas pasirenkančių mokytis A lygiu ir papildomą „Programavimo“ modulį.
„Tvirtai pasiruošti informacinių technologijų egzaminui nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, ypač kai 50 proc. užduočių sudaro programavimas. Reikia rimtai sėsti ir programuoti, nes kiekvienas uždavinys turi savų niuansų. Kai ką netgi reikia užsirašyti, o po to tuos užrašus atsiversti ir paskaityti“, – šypsojosi pedagogė.
Su mokiniais pamokoms ji ruošiasi ne tik klasėje, bet ir socialiniuose tinkluose.
„Be to, naudoju edmodo.com edukacinę aplinką, kurioje mokiniams talpinu medžiagą, kviečiu diskutuoti, vertinti draugų darbus ir įsivertinti savo veiklą. Šiuolaikiniams vaikams patinka toks bendravimas. Jie jaučiasi laisviau nei klasėje ir mūsų bendravimas tampa nuoširdesnis“, – įsitikinusi I.Kupčiūnienė.
O koks buvo tavo mokytojas?
15min.lt kartu su Švietimo ir mokslo ministerija skelbia konkursą – „Mano nerealus Mokytojas“. Nugalėtojas bus apdovanotas planšetiniu kompiuteriu ASUS.
Kviečiame portalo lankytojus pasidalyti šviesiomis mintimis apie savo esamą ar buvusį Mokytoją – asmenybę, kuri ne tik ugdo, bet ir auklėja, skatina intelektualinę brandą bei moko gyvenimiškos išminties.
Konkurso dalyviais gali tapti visi 15min.lt skaitytojai, el. paštu nerealusmokytojas@15min.lt atsiuntę savo rašinius iki š. m. spalio mėn. 27 d.
Naujus mokslo metus 93 Lietuvos mokyklos pradėjo su nauja mobilia kompiuterine įranga – klasės aprūpinamos planšetiniais kompiuteriais. Šiais mokslo metais juos gaus dar 200 mokyklų. Kompiuteriai perkami remiant ES struktūriniams fondams.
