„XVIII-asis amžius buvo nevienalytė, prieštaringa Europos kultūros epocha, kurią paženklino Apšvietos idėjos, mokslo ir istorinės revoliucijos, konstitucijų steigimas, pokyčiai politiniame Europos žemėlapyje, taisyklės ir meistriškumas mene. Tai buvo laikmetis, kurį vokiečių sociologas Jürgenas Habermas vadino „nebaigtu modernybės projektu“, – paaiškino viena iš konferencijos organizatorių, Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių literatūros katedros profesorė Irena Buckley.
Konferencijos pranešimuose dėmesys bus skiriamas ne tik K. Donelaičiui, vadinamam svarbiu lietuvių kultūros orientyru tolstančiame XVIII a. horizonte, bet ir lietuvybei apskritai, filosofo Edmundo Burke’o požiūriams į socialinę sutartį, to laikmečio medicinai ir kitoms temoms. K. Donelaičio tekstai bus gretinami su XX a. pabaigos poezija, parodijomis šiandieniniame lietuvių folklore, dabartiniais lietuvių moksleiviais.
Tarp pranešėjų – istorikai Egidijus Aleksandravičius ir Zigmuntas Kiaupa, literatūrologė Irena Buckley, Loic Boizou, Vijolė Višomirskytė ir kiti Lietuvos, Prancūzijos, Rusijos mokslininkai, kurių tyrimų akiratyje – XVIII amžiaus Europos kultūra.
Pertraukėlių metu dalyviai galės apžiūrėti Lietuvos kartografų draugijos valdybos nario, Kauno kolegijos lektoriaus Valdo Urbanavičiaus parengtą žemėlapių ekspoziciją „Tolminkiemis (K. Donelaičio gimtinės apylinkės) kartografiniuose šaltiniuose“.
Konferencija „XVIII a. kultūros akiračiai ir Kristijonas Donelaitis“ vyks gruodžio 5–6 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28). Tai bus renginių ciklo „Kristijono Donelaičio metai“, skirto lietuvių grožinės literatūros pradininko 300 metų jubiliejui, baigiamoji dalis.
Renginio bičiuliai – Prancūzijos Respublikos ambasada ir Kauno miesto savivaldybė.
