Susirūpinti verčia Lietuvos profesinio mokymo programų absolventų įsitvirtinimo darbo rinkoje rodikliai. Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) duomenimis, tik apie 62 proc. 20–34 metų amžiaus asmenų, baigusių profesinį mokymą prieš 1–3 metus, dirba. Tai ženkliai mažiau nei nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje (80 proc.) ir nei iškeltas Europinis tikslas (82 proc.).
Profesinis mokymas modernėja
Pasak Linos Vaitkutės, Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro Kvalifikacijų formavimo skyriaus vedėjos, profesinio mokymo situaciją reikia vertinti iš kelių perspektyvų: „Dėl investicijų į profesinio mokymo infrastruktūrą, sektorinius praktinio mokymo centrus, profesinio mokymo programų kūrimą, profesijos mokytojų kvalifikaciją, akivaizdžiai matosi profesinio mokymo sektoriaus modernėjimas.“
Tai, kad mūsų mokyklų praktinio mokymo bazės yra aukšto lygio, įrodo ir tai, kad į jas mokytis pagal mobilumo projektus atvyksta mokiniai iš kitų Europos šalių.
„Profesinio mokymo įstaigose galima įgyti pačių įvairiausių profesijų, nuolat atsiranda naujų programų, kartu su profesine kvalifikacija galima įgyti ir vidurinį išsilavinimą bei vėliau, padirbėjus ir įgijus praktinės patirties, stoti į aukštąsias mokyklas, o tai, be papildomo mokymosi, įmanoma toli gražu ne visose Europos Sąjungos šalyse“, – tvirtina L.Vaitkutė.
Profesinio mokymo įstaigose nemažai ir aukštąsias mokyklas baigusių ar iš užsienio sugrįžusių mokinių, kurie nori įgyti konkrečių, darbo rinkai ar savo verslui kurti reikalingų kompetencijų, programų turinys kuriamas glaudžiai bendradarbiaujant su darbdaviais. „Visa tai rodo, kad dedamos pastangos kelti profesinio mokymo kokybę, aktualumą darbo rinkai, ir pakeisti mokinių bei visuomenės požiūrį į profesinį mokymą, kaip neįdomų, nemodernų, neperspektyvų švietimo sektorių, skirtą mažiau gabiems ar mokymosi problemų turintiems asmenims“, – teigia L.Vaitkutė.
Pokyčius lemia darbo rinka
Pasak L.Vaitkutės, profesinio mokymo sisteminius pokyčius lemia kintanti darbo rinka. Mokymo programos, infrastruktūra, profesijos mokytojų kompetencijos privalo reaguoti į technologines ar darbo organizavimo naujoves, darbo procesų automatizavimą, ketvirtąją pramonės revoliuciją, žaliąjį kursą.
Profesinis mokymas turi reaguoti ir padėti visuomenei pasirengti būsimiems iššūkiams, susijusiems su visuomenės senėjimu, kuomet ir suaugusieji bus priversti tobulinti savo kompetencijas arba net persikvalifikuoti.
Pasaulio ekonomikos forumas prognozuoja, kad jau iki 2025 m. bent pusei dirbančiųjų reikės tobulinti kompetencijas dėl darbo procesų automatizavimo ir technologijų plėtros.
Stereotipai keičiasi lėtai
Kita vertus, profesinis mokymas Lietuvoje išlieka mažai populiarus tarp jaunimo, lyginant su kitomis Europos šalimis. Jei Europos Sąjungoje vidurinio ugdymo lygiu profesinėse mokyklose mokosi apie pusė mokinių, o Suomijoje – arti 70 proc., Lietuvoje tokių mokinių turime tik beveik 26 proc. „Visuomenės stereotipai keičiasi lėtai, o profesinio mokymo absolventai priversti konkuruoti su kolegijas ir universitetus baigusiais mokiniais, nes nemažai darbdavių prioritetą vis dar teikia pastariesiems“, – sako L.Vaitkutė.
Į įgūdžių ir darbo rinkos poreikių neatitikties problemą reikia žiūrėti kompleksiškai – tai nėra vien tik profesinio mokymo, bet visos švietimo sistemos problema. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pastebi, kad apie 41 proc. aukštojo mokslo ir profesinio mokymo absolventų dirba darbus, kurie neatitinka jų išsilavinimo srities ir lygio.
Penktadalis universitetinių bakalauro studijų absolventų ir net trečdalis kolegijinių profesinio bakalauro studijų absolventų dirba darbus, kuriems tokio išsilavinimo nereikia.
Ateities vizija Europoje ir Lietuvoje
L.Vaitkutė pažymi, kad naujausioje, Europos profesinio mokymo ateities viziją 2021–2025 m. nusakančioje Osnabrück deklaracijoje koncentruojamasi ties keturiomis sritimis: profesinio mokymo atsparumas ir meistriškumas per kokybišką, įtraukų ir lankstų profesinį mokymą, mokymosi visą gyvenimą kultūros diegimas, profesinio mokymo tvarumas ir orientacija į žaliąjį kursą bei profesinio mokymo tarptautiškumas.
Profesiniam mokymui ir toliau keliamas tikslas greitai prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių, ypač akcentuojant pasirengimą ir atvirumą inovacijoms. Daugelyje Europos šalių profesinio mokymo programos pertvarkomos tam, kad būtų geriau pasiruošta skaitmeninei ir žaliajai pertvarkai.
Atskirtis tarp pirminio ir tęstinio profesinio mokymo nyksta, profesinis mokymas tampa „neutralus amžiui“.
Keičiasi profesinio mokymo aprėptis – profesinio mokymo programos apima vis aukštesnius kvalifikacinius lygius. „Pastebima, kad atskirtis tarp pirminio ir tęstinio profesinio mokymo nyksta, profesinis mokymas tampa „neutralus amžiui“ ir šiuo aspektu Lietuvos profesinio mokymo programų modulinė struktūra vertintina kaip pažangi naujovė, tačiau šią galimybę reikia labiau išnaudoti suaugusiųjų mokymui“, – sako L.Vaitkutė.
Atspindi visuomenės tendencijas
Dr. Vytautas Petkūnas, Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro direktorius, kalbėdamas apie pokyčius profesiniame mokyme akcentuoja, kad investuota daug ES lėšų, atnaujintos mokymo bazės, sektoriniai praktinio mokymo centrai, mokymo įranga, keliama mokytojų kvalifikacija ir kompetencijos: „Mokyklos pasiruošusios geriau tenkinti poreikius nei anksčiau.“
Pastebima ir tai, kad daugėja norinčiųjų mokytis profesinėse mokyklose, tarp jų – ne tik ką tik baigusieji pagrindines mokyklas, bet ir vyresnio amžiaus žmonės. „Ateina nemažai ir tokių, kurie baigė aukštąsias mokyklas, universitetus, kolegijas – jie sudaro beveik 10 proc. visų besimokančiųjų profesinėse mokyklose. Tai rodo pokyčius visuomenėje. Žmonės nori įsigyti konkretesnę specialybę, turinčią poreikį darbo rinkoje“, – tvirtina dr. V.Petkūnas.
Išlieka nepasitikėjimas profesiniu mokymu
Kita vertus, reikėtų akcentuoti ir dar neišspręstas problemas. Pasak dr. V.Petkūno, Nepriklausomybės laikotarpiu profesinis mokymas nepasiekė tokio pasitikėjimo lygmens, kokio tikėtasi: „Vis dar gaji nuomonė, kad ateina prasčiausi mokiniai, kai nelieka vietos mokytis kitur.“
Iš verslo pusės taip pat jaučiamas tam tikras nepasitikėjimas, ar profesinės mokymo įstaigos gali tenkinti darbdavių lūkesčius, teikti jų poreikius atitinkančią kvalifikaciją, siūlyti darbo rinkai, gamybai ar paslaugų sektoriui reikalingas kompetencijas.
Dar viena aktuali problema yra dėl profesijos mokytojų, dėl jų atsinaujinimo ar patraukimo į profesinį mokymo sistemą. „Nuo mokytojų labiausiai priklauso mokymo sėkmė. Tačiau lyginant profesinio mokymo ir verslo, iš kurio gali ateiti profesionalai, atlyginimų skirtumai yra tokie dideli, kad maža galimybė, jog tai įvyks“, – apgailestauja direktorius.
Pritraukti profesionalus – kito kelio nėra
Valstybė skiria daugiau dėmesio profesiniam mokymui, vis garsiau kalbama apie šio mokymo reikšmę, tačiau dar nėra realių mokytojų atlyginimų pokyčių. Pasak dr. V.Petkūno, versle dirbantis programuotojas uždirba 3–5 tūkstančius, o mokykloje kaip pedagogas gautų apie 1000 eurų. Tas pats atlyginimo santykis išliktų, jei lygintume kitas profesijas – suvirintojo, mechatronikos specialisto ir kt. „Matyčiau vienintelį sprendimą: mokytojo atlyginimas turi prilygti vidutiniam to sektoriaus darbuotojo atlyginimui. Ir dar turi būti mokamas priedas už pedagoginį darbą. Tuomet galime tikėtis, kad pritrauktume specialistus iš gamybos, kurie matytų prasmę mokyti ir kitus. Žinome tikrai, kad tokių žmonių yra, tačiau kol kas profesinio mokymo sąlygos yra nepatrauklios. Kito kelio nėra, kitaip nesulauksime kompetentingų profesionalų“, – tvirtina dr. V.Petkūnas.
Aukštesnės kokybės mokymo forma – pameistrystė
Bendra ES ir Lietuvos tendencija rodo, kad kasmet daugėja besimokančiųjų vyresnio amžiaus žmonių. Dalis jų nori įgyti antrą specialybę arba pakelti savo kvalifikaciją. „Norėčiau paminėti ypatingai svarbų pokytį profesiniame mokyme – pameistrystės mokymo forma. Tai aukštesnės kokybės profesinis mokymas, nes mokinys turi du mokytojus – vieną mokykloje, o kitą – meistrą gamyboje. Mokymas realioje darbo vietoje įmonėje sprendžia daug problemų –
darbdavys dalyvauja mokymosi procese, gali įvertinti pameistrio įgūdžius, socializaciją įmonėje“, – teigia direktorius.
Mokymo procesas vyksta lygiagrečiai – mokymo įstaigoje įgyjami teoriniai pagrindai ir pirminiai praktiniai įgūdžiai, kurie yra tobulinami darbo vietoje. Pameistrys dirba ir mokosi tuo pat metu, gauna atlyginimą ir stipendiją. Tai didina pasitikėjimą tarp profesinio mokymo ir verslo, skatina bendradarbiauti. „Matau didelę šios mokymo formos ateities perspektyvą. Žinoma, reikėtų skatinti ir darbdavius, kad įsijungtų į pameistrystės mokymo formą“, – sako dr. V.Petkūnas.
Plastiko perdirbime – žaliasis kursas
ES profesiniame mokyme ryškėjantis žaliasis kursas ateina į Lietuvą. Dr. V.Petkūnas pateikia konkretų pavyzdį: „Praeitais metais parengėme naujas plastiko liejimo įrenginių operatoriaus ir derintojo profesinio mokymo programas. Tokių specialistų neruošia nė viena mokymo įstaiga Lietuvoje, nors yra labai daug įmonių, gaminančių plastiko gaminius. Žinoma, plastikas kaip medžiaga nėra ekologiška, tačiau bendradarbiavome su belgais, suomiais ir prancūzais viename ES finansuotame projekte, kaip į šį sektorių diegti žaliąsias kompetencijas. Šio projekto pagrindu parengėme šias dvi plastiko liejimo mokymo nacionalines programas ir jau nuo šio rugsėjo pradėjome mokymus.“
Ne antrasis, o lygiavertis pasirinkimas
Dr. V.Petkūnas pasakoja, kad pastaruoju metu profesiniame mokyme įvyko vienas svarbus pokytis, kuris galėtų pakeisti visą sistemą: profesinio mokymo programos pritaikytos mokiniams, kurie baigė 8 progimnazijos klases. Iki šiol didžioji dalis programų yra skirtos mokiniams, kurie baigė 10 klasių ir gavo pagrindinį išsilavinimą. Tačiau Lietuvoje jau baigia išnykti pagrindinės mokyklos, kurias pakeitė progimnazijos ir gimnazijos. Tai reiškia, kad baigęs progimnaziją, mokinys turi rinktis gimnaziją. Ten praleidžia dvejus metus, ir tik tada gali rinktis profesinį mokymą. „Visiškai nereikalingas lankstas norint patekti į profesinę mokyklą. Dabar vykdoma iniciatyva, kuri leidžia profesinio mokymo programas pritaikyti tiems, kurie baigė progimnazijas“, – sako dr. V.Petkūnas.
Mokinys kartu mokosi ir akademinių dalykų, turi galimybę per ketverius metus įgyti ne tik profesiją, bet ir baigti vidurinio ugdymo programą. Tokia sistema geresnė už ankstesnę, kai 10 klasių baigęs mokinys profesinėje mokykloje per dvejus metus baigia gimnazijos programą ir dar metus laiko mokosi profesijos. „Pagal naują modelį kvalifikaciją įgytų metais anksčiau, kartu su brandos atestatu. Toliau mokinys gali rinktis – arba dirbti, arba studijuoti aukštojoje mokykloje. Arba abi veiklas suderinti vienu metu“, – teigia direktorius.
Tai atveria dideles galimybes. Profesinis mokymas turi būti ne antrasis, o lygiavertis pasirinkimas. Neišvengiamai į profesinį mokymą turi ateiti ne tik tie, kurie mokėsi prastais pažymiais, bet ir gabūs mokiniai. „Pastaruoju metu nemažai profesinių mokyklų gali pasigirti, kad turi gabių mokinių, todėl mes galime realizuoti tas programas, kurios skirtos inžinerinei pramonei, automatizuotai gamybai, programuojamiems gamybos įrenginiams, IT sektoriui ir kitiems, kuriuose reikalingi intelektualiniai gebėjimai“, – tvirtina dr. V.Petkūnas.
Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Švietimo mainų paramos fondu, administruojančiu projektą „Profesinio mokymo ekspertų tinklas“ (PROMET).
Šis projektas – programos „Erasmus+“ dalis, kuriuo siekiama padidinti Europos Sąjungos sukurtų profesinio mokymo įrankių žinomumą, kurie prisideda prie kokybiško „Erasmus“ projektų įgyvendinimo, skatina įtrauktį ir įvairovę, aplinkos tvarumą ir atsakomybę už aplinką.
